T. ŠIAUDINIO nuotr.

Bagažinių turgus Panevėžyje prigis

Panevėžyje surengtas pirmasis bagažinių turgus nenuvylė. Nors būgštauta, kad norinčiųjų prekiauti štai tokiu originaliu būdu bus labai mažai, penktadienį Laisvės aikštėje jų susirinko daugiau nei dešimt.

Siūlomos prekės ir kainos buvo pačios įvairiausios – nuo pusės euro ar euro iki daugiau nei dešimties. Susidomėjusiesiems siūlyta įsigyti žaislų, drabužių, avalynės, rankų darbo gaminių.

Nuogąstavimai nepasiteisino

Dar prieš bagažinių turgaus debiutą Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Sipavičienė apgailestavo, kad anksčiau „Susitikime penktadienį“ renginių metų vykdavęs vadinamasis blusturgis natūraliai baigėsi. Kadangi pati idėja buvo graži ir tarp miestiečių populiari, nuspręsta ją atgaivinti – tik kiek kitokiu formatu.

„Ta idėja jau seniai sklandė ore, – kalbėjo A. Sipavičienė. – Vieni sako, kad nieko nebus, kiti sako, kad bus tik reikia suvienyti, suburti žmones. Šiemet pagaliau subrendo ta mintis – pabandome, pažiūrėsime, gal vėl užaugs tradicija.“

Pasak Savivaldybės atstovės, į pirmąjį bagažinių turgų kviesti visi norintieji dalintis, mainytis, dovanoti nebereikalingus daiktus ar parduoti juos už simbolinę kainą užuot išmetus. Neatmetama, jog ir sodininkai galbūt ateityje štai taip galėtų dalytis savo užaugintomis gėrybėmis.

„Kas vienam nereikalinga, kitam gali būti aukso vertės“, – priminė Sekundės.lt pašnekovė.

Tiesa, juokavo specialistė, teko dar sykį įsitikinti, jog panevėžiečiai, kaip visada, nėra linkę iš anksto planuoti. Tad ketvirtadienį dalyvauti bagažinių turgelyje tebuvo užsiregistravę tik trys norintieji. O štai penktadienį sulaukta daugiau besidominčiųjų skambučių.

„Nežinau, kaip pasiseks. Daroma prisibijant, nes tai nauja ir labai sudėtinga įskiepyti. Koks bus rezultatas, dar labai sudėtinga pasakyti. Žiūrėsime, kiek bus norinčiųjų, susidomėjusiųjų. Gal bus galima organizuoti ir dažniau“, – neslėpė nuogąstavimų A. Sipavičienė.

Kiekvienam – sava prekė

Po pirmosios patirties penktadienį tapo aišku, jog turgelio organizatorių nerimauta veltui – panevėžiečiams tokia naudos duodanti pramoga visai prie širdies. Ne tik automobiliais suvažiavę, bet ir pėstute suėję daugiau nei dešimt prekiautojų traukė praeivių dėmesį.

Originaliais rankų darbo vazonais ir žvakidėmis prekiavęs panevėžietis Romas mano, kad bagažinių turgus – labai įdomus dalykas ir gerai būtų, kad taptų nuolatiniu.

„Pirmą kartą dalyvauju, – prisipažino jis. – Neužsiimu prekyba nuolat. Gaminu savo įdomumui, laisvalaikiui. Šiuo metu turėjau gaminių – nusprendžiau pabandyti.“

Už savo darbus pardavėjas prašė įvairiai – ir 8 eurų, ir dešimtinės. Pasak vyro, pigiau neapsimoka parduoti – medžiagos gamybai nepigios.

Jūratė, atvykusi iš Panevėžio priemiesčio, taip pat prekiavo savo rankų darbo kūriniais – lininiais siuviniais nuo servetėlių, dovanų maišelių iki prijuosčių, pirkinių maišelių bei kitų gaminių.

„Tai mano rankų darbas, mano hobis. Gal truputį brangokas, bet smagus ir mielas širdžiai“, – šypsojosi ji.

„Koks bus rezultatas, dar labai sudėtinga pasakyti. Žiūrėsime, kiek bus norinčiųjų, susidomėjusiųjų. Gal bus galima organizuoti ir dažniau.“

A. Sipavičienė

Lininiais aplankalais „aprengtos“ užrašų knygelės, pasak Jūratės, itin praktiškos. Susitepus, galima išplauti, išlyginti. Dideles tokias užrašų knygeles ji pardavinėjo po 7 eurus, už mažesnes prašė po 5 eurus.

„Šitą pripildėte, eilėraščių prirašėte, prikūrėte mylimajam – galima nuvilkti ir kitą apvilkus kurti“, – juokais masino pirkėjus ponia Jūratė ir tikino, jog idėja surengti tokį turgų smagi. Ji iki šiol savo gaminiais mugėse neprekiaudavo, tad ir jai pačiai – nauja patirtis.

Tiesa, ponios Jūratės pastebėjimu, prekyba kol kas buvo vangi: panevėžiečiai dažniau sukiojosi prie drabužių, avalynės prekiautojų. Bet nieko nepadarysi – kiekviena prekė turi savo pirkėją.

Neprieš ir išsiplėsti

Sekundės.lt pakalbinta Rimgailė kaip tik ir buvo atvežusi visą glėbį drabužių, batų ir kitų daiktų, kurie, sako, namuose jau nebereikalingi.

„Manau, kad tikrai labai puiki ir reikalinga idėja, nes tikrai galbūt yra žmonių, kurie negali įsigyti naujo daikto, o nuvažiavus kad ir į automobilių turgų kainos neretai tokios pat, kaip ir parduotuvėje naujo daikto. Čia, kiek pasiklausai, parduoda po eurą, po du, tris, tad tikrai gali nusipirkti visi“, – kalbėjo Rimgailė, pati už savo daiktus prašiusi nuo euro iki penkių – tik kelis įkainojusi brangiau. Jos manymu, būtų puiki tradicija nuolat rengti tokius bagažinių turgus.

Ponia Joana į bagažinių turgų atgabeno keletą vaikiškų žaislų. Ji teigė ne tik pati parduodanti, bet ir į kitų prekeivių prekes besižvalganti. Todėl pastebėjusi, jog tokiam turgeliui, įkurdintam kone po savivaldybės langai, šioje vietoje gal kiek ankštoką. Norėjosi erdvės, o ir saulėkaita nebuvo gerai nei prekybininkams, nei pirkėjams.

„Šiaip labai faina, – nuoširdžiai džiaugėsi Joana. – Išsivalėme, kaip sakoma, spintas! Galėtų būti ir dažniau rengiamas toks turgus. O „Susitikime penktadienį“ yra labai geras sumanymas – prieš savaitgalį išeiti kažkur pasižmonėti.“