Apmokestinus stovėjimą gatvėse prie Panevėžio miesto turgaus ir užtvėrus įvažiavimą į prekybos centro aikštelę, centro gyventojai savo kiemuose pasijuto suspausti svetimų automobilių. V. Bulaičio nuotr.

Ankšta turgaus kaimynystė

Ankšta turgaus kaimynystė

Panevėžio centro gyventojai jaučiasi taip, lyg būtų sugrūsti į silkių statinę. Centrinio turgaus pašonėje dėl pririkiuotų automobilių vietos nebėra ne tik daugiabučių namų kiemuose, mašinų pilna ir vaikų žaidimo aikštelėse, ant vejos bei takų.

Vilniaus gatvės 17, 19 ir 21 namų gyventojai jau nebe pirmą kartą ragina miesto valdžią padėti jiems atsikovoti laisvę savo kiemuose. Juos esą okupavo kaimynystėje esančio turgaus pardavėjų ir pirkėjų automobiliai. Šie statomi ne tik aikštelėse, bet ir ant pėsčiųjų tako, vejos, po gyventojų langais ir net vaikams skirtose krepšinio aikštelėse.

„Mūsų namus pasiekti tapo sunku greitosios medicinos pagalbos automobiliams, butus remontuojantiems darbuotojams ir patiems vietos gyventojams“, – rašoma jau ketvirtą kartą Vilniaus g. 17 ir 19 daugiabučių namų bendrijų pirmininkų siųstame laiške Panevėžio Savivaldybei, Tarybai bei policijai.

Siūlo fotografuoti

Situacija, pasak vieno minėtų pirmininkų Juozo Šumskio, visada buvo kebli, tačiau dar labiau pablogėjo, kai netoli esantis prekybos centras įvedė automatinę įvažiavimo į savo automobilių aikštelę kontrolę. Mašinas čia dabar galima palikti tik ribotam laikui. Tad ilgėliau užtrukti planuojantiems pirkėjams ir pardavėjams reikia ieškoti kitos vietos.

Tačiau Ukmergės gatvėje išskirta mašinų stovėjimo zona visur mokama. Neseniai apmokestintas stovėjimas ir J. Basanavičiaus gatvėje, šalia ilgojo daugiabučio namo, panevėžiečių vadinamo „sasiska“. Nenorėdami mokėti, vairuotojai ieško išeities aplinkiniuose kiemuose.

„Nebe pirmą kartą prašome pagalbos. Mums siūlo fotografuoti pažeidėjus ir skųsti juos, bet ko sulauksime tokiais veiksmais? Nebent subadytų savo automobilio padangų“, – nuogąstavo J. Šumskis. Jis siūlo nuo prašalaičių savo teritoriją ginti geltona linija. Pats jos savavališkai nusispalvinti nedrįsta, o valdžios to padaryti vis neįtikina.

Norėtų panaikinti vartus

Jo kaimynai iš Vilniaus g. 19-ojo namo prašo įrengti vaizdo stebėjimo kameras jų kieme. Taip pat panaikinti šioje vietoje esančius vartus į turgavietę, palikti tik taką pėstiesiems.

Tokį siūlymą išgirdusi Panevėžio turgų administruojančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė teigė, kad panaikinti vartus į turgų būtų neįmanoma. Šiai prekyvietei neužtenka vieno įvažiavimo, be to, jie esą tarnauja kaip avarinis išėjimas iš turgavietės.

Tačiau, pasak pašnekovės, didžioji dalis klientų ir pardavėjų į turgų patenka per centrinius vartus nuo Ukmergės gatvės. Srautas per galinį įėjimą padidėjo tik dabar, kai turgavietėje vyksta remonto darbai. Dėl to, pasak direktorės, gal šiokia tokia suirutė dėl automobilių ir kilo. Į prekyvietę nuolat reikia patekti sunkiasvoriam transportui, kuris kartais sutrikdo aplinkinį eismą. Tačiau tai, A. Pačekajūtės tikinimu, laikini nesklandumai.

Automobilius keičia dviračiais

Prekybininkai, pasak pašnekovės, dirba ne pirma diena ir jau nuo seno turi savo įprastą vietą mašinai. Be to, daugelis turgaus darbuotojų esą yra pensininkai, tad į savo darbo vietas atvažiuoja autobusais ar dviračiais. Pastarosioms transporto priemonėms UAB „Kauptė“ įrengė specialias stovėjimo vietas, o ateityje dar žada jų įkurti daugiau.

„Mes džiaugiamės, kai mūsų turgaus prekybininkai vis labiau ima propaguoti sveiką gyvenseną ir į darbą atrieda dviračiais. Didelių nešulių jiems neštis juk nereikia, prekės į turgų paprastai atkeliauja anksti ryte specialiu transportu, kuris įvažiuoja tiesiai į prekyvietę“, – sakė direktorė.

Turgaus administracijos darbuotojai savo transportą palieka Ukmergės gatvės aikštelėje, čia už simbolinį mokestį ar kartais ir už dyką įleidžiamas ir vienas kitas turgininkas. Jiems įrengtos nedidelės stovėjimo aikštelės ir turgaus prieigose. Tačiau jos tokios mažos, kad pristačius pilnas automobilių – išvažiuoti sunku.

„Susistatome savo mašinas vieną prie kitos, kai reikia kam nors išvažiuoti – lekiam išsivaryti saviškių“, – pasakojo A. Pačekajūtė.

Palieka tolesnėse gatvėse

Mažytėje turgaus aikštelėje savo automobilį laikantis Jurijus teigė nei pats turintis sunkumų, nei kitiems jų sukeliantis. Iki jo prekyvietės minėta vieta vos už kelių metrų.

Kone keturis dešimtmečius Panevėžio turguje prekiaujanti Dalia sakė savo automobilį paliekanti net Margių gatvėje. Ateiti toloka, bet ryte sustingusiems kaulams tokia mankšta esą visai naudinga.

„Nėra kur arčiau pasistatyti – visur mokama. O aš toks žmogus, kad nenoriu nei kitiems kliudyti, nei pažeidimą daryti. Todėl pasistatau toliau, tiesiog gatvės važiuojamojoje dalyje“, – kalbėjo turgaus pardavėja.

Keturis dešimtmečius Panevėžio turguje dirbanti Dalia į darbą važiuoja automobiliu ir jį palieka Margių gatvėje.

Netrukus jai prieštarauti ėmė prekiautoja Bronislava: „Kodėl tu taip kalbi? Juk iš tikro kiek problemų mes čia turime su tuo privažiavimu. Pasistatome mašinas toliausiai, kad niekam neužkliūtume. Anksčiau prekybos centro aikštelėje statydavome, o dabar ir ten reikia mokėti, jei per ilgai užtrunki. Kai kas ir į gyvenamųjų namų kiemus subruka.“

Centro bėda

Tačiau turgaus administracija, ko gero, neturi didelių galimybių savo partneriams pagelbėti, miesto centre žemės ir taip stinga, tad naujoms aikštelėms perspektyvos nėra.

Su tuo sutiko ir po prekyvietę vaikščioję Ukmergės miesto turgaus vadovai. Jie Panevėžyje lankėsi domėdamiesi, kaip po gaisro išvalyti savo miesto prekyvietę. Svečiai kalbėjo ir apie automobilių srauto suvaldymą tokiose vietose.

„Pagal tai, kiek čia šiandien Panevėžio turguje yra žmonių, neatrodo, kad turėtumėte didelių sunkumų dėl automobilių stovėjimo. Jei tokia prekyvietė būtų kokiam didesnio miesto centre, reikėtų atskirų keliaaukščių stovėjimo aikštelių“, – patikino ukmergiškiai.

Tačiau didžiausia bėda, anot jų, kad žmonėms nebepatinka vaikščioti. Ukmergėje esą už kelių šimtų metrų nuo turgaus yra plati aikštelė, bet ji visada pustuštė, o aplink prekyvietę susidaro spūstys. Taigi kartais problema ne aikštelių stoka, o žmonių sąmoningumas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų