M. Garucko nuotr.

Amžiaus detektyvas: kur dingo fontano kapsulė?

Amžiaus detektyvas: kur dingo fontano kapsulė?

Ką Panevėžio valdžia prieš dvidešimt metų parašė ateities kartoms laiške, paslėptame po Laisvės aikštės fontanu įbetonuotoje kapsulėje?

Tokią mįslę bando įminti Tarybos narys Vitalijus Satkevičius, susirūpinęs, kad senąjį fontaną demontuojantys ir naujam vietą ruošiantys statybininkai tos kapsulės taip ir neaptiko, nors net rankomis kapstė žemes ieškodami istorinio laiško.

Ano meto statybų kompanijos vadovas mano, jog tokioms paieškoms iš viso net neverta gaišti laiką.

1999-ųjų rugsėjį Laisvės aikštėje suošė fontanas. Jo įrengimo darbus priėmusios valstybinės komisijos nariai juokavo, jog fontano dugnas galėtų spindėti, jei praeiviai į jį įmestų po vieną kitą centą.

Panevėžio dienraštis „Sekundė“ tuo metu rašė, jog rangovai buvo giriami aikštę „sukultūrinę“, mat ilgą laiką ji esą atrodė tarsi pamestinukė, neturėjusi tėvų.

Vien fontano ir pievelės greta sutvarkymas anuomet miesto biudžetui atsiėjo beveik 400 tūkst. Lt. O visai centrinei, priešais miesto Savivaldybę esančiai Laisvės aikštės daliai rekonstruoti prieš dvidešimtmetį atseikėta 1,5 mln. Lt.

Nors 1999-ųjų rugsėjį džiaugtasi, kad Laisvės a. modernėja, visgi fontano projekto autorius, panevėžietis architektas Valdas Klimavičius pripažino, jog vaizdą gadina aikštės centre esančios eglės, kurias, jo manymu, vis tiek reikės kada nors iškirsti. Architektas kritikavo ir dviračių sporto entuziastų reikalavimą ant rusvų plytelių, žyminčių dviračių takų zoną, nupiešti dviračio ženklą. Kaip tuomet pabrėžė V. Klimavičius, visame pasaulyje dviračių takai žymimi raudonomis plytelėmis.

Susirūpino iškasti

Ano meto Panevėžio dienraštyje publikacijos apie Laisvės a. atnaujinimą ir fontano įrengimą virto kone detektyvine istorija. Mat ten pat užsimenama, jog fontano priėmimo aktas pasirašytas ant fontano kampo, kuriame įmūryta kapsulė su laišku –tuomečio mero Vito Matuzo kalba ateities kartoms.

Dabar šią kapsulę bando surasti Tarybos narys V. Satkevičius.

Prieš dvidešimt metų miesto įvykius nušvietusią spaudą bibliotekos fonduose pervertęs politikas apgailestavo, jog niekur neaptiko kapsulės įbetonavimo nuotraukų. Be jų nebeaišku, kurioje gi fontano vietoje ji iš tiesų galėtų būti. V. Satkevičius mano, kad dabar senąjį fontaną keičiant nauju, labai svarbu surasti anų laikų valdžios siuntinį į ateitį.

„Kiekviena statybų pradžią žyminti kapsulė ne veltui ir vadinama laiko kapsule. Tai laiškas būsimoms kartoms. Tikriausiai ten buvo aprašyta, kas tuo metu vyko Panevėžyje, ir ateities lūkesčiai“, – sako politikas.

Kapsule susirūpinęs Tarybos narys kreipėsi ir į Savivaldybės administracijos direktorių, o šis pavedęs Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistei imtis paieškų. V. Satkevičiaus nuomone, suradus kapsulę, verta būtų ją perduoti saugoti Kraštotyros muziejui.

Ieškojo net rankomis

Laisvės aikštėje triūsiančios įmonės „Gerbusta“ statybininkams paieškos kol kas bevaisės.

„Niekas neturi tikslių duomenų, kurioje vietoje ta kapsulė galėtų būti. Mūsų žmonės net rankomis jos ieškojo, bet surasti nepavyko. Kol visko neiškasim, tol ieškosim“, – teigė įmonės direktorius Kęstutis Kastrickas.

Dalyvavusieji ano meto fontano statybose pamena, kad kapsulė užbetonuota maždaug metro gylyje ties fontano kampu, kur pastaraisiais metais stovėjo skulptoriaus Algirdo Varžinsko sukurta skulptūra „Gyvenimo žuvis“.

Fontaną įrengusios dabar jau bankrutavusios statybų bendrovės „Iglus“ tuometis vadovas Arvydas Rudys pamena, kad kapsulės įbetonavimo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas.

Visgi A. Rudys nemano, kad dabar verta gaišti laiką ir dėti pastangas jos ieškant. Anot jo, Laisvės aikštės rekonstrukcija panevėžiečiams turėtų būti gerokai svarbesnė nei dvidešimtmetė kapsulė.

„Nemanau, kad ta kapsulė yra labai reikšminga, juk praėjo ne du šimtai metų. Nereikia taip sureikšminti. Yra žymiai svarbesnių dalykų“, – pabrėžė A. Rudys.

Fontano negaila

Išardomo dvidešimtmečio Laisvės a. fontano autorius, architektas Valdas Klimavičius

pabrėžė, jog anuo metu modernus atrodęs aikštės akcentas jau atgyveno ir nebetinkamas besikeičiančiame mieste.

„Fontano tikrai nevertėjo išsaugoti. Nieko nėra amžino, nebent bažnyčia. Fontanas buvo įrengtas pagal anų laikų galimybes. Jis savo amžių nugyveno ir labai džiaugiuosi, kad Laisvės aikštės vaizdas pagaliau keisis į normalią pusę“, – teigė V. Klimavičius.

Pasak architekto, Panevėžį reprezentuojanti aikštė iki šiol net nebuvo iš esmės rekonstruota. Anot jo, to, kas iki šiol joje būdavo daroma, neverta nė vadinti atnaujinimu.

„Panevėžiui, turinčiam ambiciją vadintis Aukštaitijos sostine, tokia aikštė, kokią dabar matėme, visiškai nebetiko“, – sako V. Klimavičius.

Galerija

 

Komentarai

  • .. a?

    • Atsakyti
  • pradingo dargi ir užkastosios tėtės Karlo monetos

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų