P. Židonio nuotr.

Panevėžys tampa senjorų sostine

Panevėžys tampa senjorų sostine

Maždaug kas ketvirtas Panevėžio gyventojas yra pensininkas, o vaikų iki keturiolikos metų perpus mažiau nei vyresnių kaip 60 metų kartos atstovų.

Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro profesorė, demografė Vlada Stankūnienė mano, kad bent jau artimiausią dešimtmetį Panevėžiui, turinčiam 85 tūkst. gyventojų, tikėtis susigrąžinti kadaise turėtą šimtą tūkstančių tikimybė maža. Susirūpinti prastėjančiomis demografinėmis tendencijomis reikėjo bent jau prieš dešimtmetį.

Jau prieš tris dešimtmečius pradėjo ryškėti pirmieji pavojaus signalai, o per paskutinius dešimt metų šis traukinys jau buvo įsibėgėjęs“, – teigia demografė.

Anot V. Stankūnienės, Panevėžyje sparčiausiai gyventojų skaičius augo 1960–1970 m., kada miestas pagal tuometę urbanizacijos schemą buvo vienas iš penkių pagrindinių regioninių centrų. Tuo metu čia sparčiai vystėsi pramonė, aptarnavimo sritis. O didžiausią gyventojų skaičių miestas turėjo Nepriklausomybės pradžioje – apie 132 tūkst. gyventojų. Didžiųjų miesto įmonių likvidavimas bei uždarymas sudavė skaudų smūgį. Netekusieji darbo masiškai ėmė emigruoti į Vilnių, Kauną. Prie vidinės emigracijos prisidėjo ir emigracija į turtingesnes Vakarų Europos šalis, kuri savo apogėjų pasiekė apie 2010-uosius. Tai buvo paskutiniai metai, kai Panevėžys dar turėjo visus 100 tūkst. gyventojų.

Prireiks dešimtmečių

Demografės teigimu, emigracijos keliu nuėjo daugiausia jauni žmonės. Pagal 2011 m. gyventojų surašymo duomenis matyti, kad jaunimo nuo 20 iki 35 metų liko labai mažai. Tai tas amžius, kai kuriamos šeimos. Drastiškai sumažėjus jaunimo, nebeliko ir kam gimdyti vaikų.

Žvelgiant į dabartinę gyventojų amžiaus struktūrą, matyti, kad ji užprogramuoja spartų ir ilgalaikį Panevėžio gyventojų skaičiaus mažėjimą. Tą amžiaus struktūrą suformavo labai intensyvus išvykimas iš Panevėžio nuo pat nepriklausomybės pradžios. Todėl dabartiniu metu vaikų perpus mažiau negu tos kartos, kuriai per 60 metų“, – sako V. Stankūnienė.

Statistikos duomenys rodo, kad pensinio amžiaus žmonės, nuo 65 metų ir vyresni, dabar sudaro maždaug ketvirtadalį Panevėžio gyventojų – 23 proc. Palyginti su kitais didžiaisiais miestais, Panevėžio rodikliai prastesni. Anot demografės, Šiauliuose 65 metų ir vyresnių žmonių yra 19,5 proc., tačiau šiame mieste ir vaikų nuo gimimo iki 14 metų dalis yra geresnė. Šiauliuose vaikų yra 14,5 proc., o Panevėžyje nesiekia 14 proc.

Jeigu tendencijos nesikeis, spartus miesto nykimas tęsis. Turėtume galvoti, kuo Panevėžys gali pritraukti jaunus žmones čia gyventi ir kurti šeimas. Kad būtų galima išlyginti susidariusią tokią nepalankią gyventojų amžiaus struktūrą, prireiks dešimties ar dvidešimties metų“, – prognozuoja profesorė.

Gerėjančio gyvenimo pasekmės

V. Stankūnienės teigimu, vieni svarbiausių rodiklių, atspindinčių demografinės situacijos pokyčius, yra suminis gimstamumas – kiek vaikų pagimdo viena moteris per savo gyvenimą, bei mirtingumo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai. Šiuo atveju Panevėžio rodikliai niekuo nesiskiria nuo visos Lietuvos vidurkio. Panevėžio miestas ir rajonas bendrame Lietuvos kontekste išsiskiria tik gerokai didesniu ištuokų skaičiumi. Bet tam, kad būtų galima paaiškinti šį fenomeną, anot profesorės, reikėtų detalesnių tyrimų.

Kad populiacija nenyktų ir būtų užtikrinta kartų kaita, suminis gimstamumas turėtų būti bent jau artimas 2. Lietuvoje šis rodiklis yra 1,6. Anot profesorės, jis šiek tiek geresnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris yra 1,55.

Visame išsivysčiusiame pasaulyje vaikų gimdoma vis mažiau. Senelių kartos vaikų gimdydavo gerokai daugiau, tuo metu nebuvo tokių galimybių planuoti ir reguliuoti gimstamumo. Lietuva buvo agrarinė šalis, tad vaikai buvo gimdomi ir kaip papildoma darbo jėga. Vaikų gimdavo daug, bet išgyvendavo ne visi. 1930 m. mirdavo kas dešimtas vaikas, nesulaukęs savo pirmojo gimtadienio. Lyginti, kiek vaikų susilaukdavo mūsų senelių kartos, nėra tikslinga, nes skiriasi ir ekonominis, ir socialinis kontekstas“, – pasakojo V. Stankūnienė.

Gausiausia karta artėja prie pensijos

Mažėjančio gimstamumo pasekmes galima jausti jau dabar – mažėjant vaikų skaičiui, turi persitvarkyti ir švietimo sistema. Panevėžyje nuo 2008 m. uždarytos trys mokyklos, rajone – kone pusė pradinių ir pagrindinių mokyklų. Demografinės duobės pasekmės jau keleri metai jaučiamos ir darbo rinkoje. Sparčiai senstant visuomenei, kils iššūkių ir socialinėje srityje. Anot profesorės, prie pensinio amžiaus greitai artėja gausiausia 1960–1970 metų karta, tad beveik du kartus mažesnei ateinančiai į darbo rinką kartai teks išlaikyti gausų pensininkų būrį.

Panevėžys yra sparčiausiai senstantis miestas. Demografinę duobę iškasė jaunų žmonių emigracija, nes nelikus jų, neliko ir kam gimdyti vaikų. Jeigu tendencijos nesikeis, laukia nemaži iššūkiai tiek darbo rinkoje, tiek ir socialinėse srityse“, – svarsto V. Stankūnienė.

Taikytis prie vyresnių

Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys, Vilniaus universiteto profesorius, finansų analitikas Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad sparčiai senstant visuomenei, kyla daugiau iššūkių valstybei vykdant savo socialinius įsipareigojimus. Vis didesnę biudžeto dalį reikia atriekti paslaugoms, orientuotoms į vyresnio amžiaus žmones, – gydymo, slaugos ir socialinės priežiūros.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Keičiantis visuomenės struktūrai, turi būti perorientuotos ir tam tikros paslaugos. Sparčiai daugėja devyniasdešimtmečių, bet jiems ne visada užtenka jėgų savimi pasirūpinti“, – sako R. Rudzkis.

Jo teigimu, jaunimas daug lengviau priima informaciją ir naujoves, bet kai žmogui 70–80 metų, pernelyg didelis tam tikrų paslaugų modernizavimas ir perkėlimas į internetinę erdvę gali sukelti sunkumų. Todėl modernizuojant valstybės paslaugas reikia atsižvelgti, kad vienas žmonių sluoksnis darosi vis didesnis, o jam suprasti tas besikeičiančias paslaugas nėra lengva.

Emigrantus keičia imigrantai

Kitas svarbus aspektas, neatsiejamai susijęs su senėjančia visuomene, – darbo jėgos trūkumas, su kuriuo jau dabar susiduria verslas. Darbingo amžiaus žmonių mažėja, dalis jų emigruoja. Tiesa, emigracijos į užsienį rodikliai jau stabilizavosi. Anot R. Rudzkio, iš dalies tai susiję ir su tuo, kad Lietuva prisivijo labiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis. Lietuva eina tuo pačiu keliu, kokiu prieš dešimtmetį pradėjo eiti turtingesnės Europos valstybės – trūkstamų darbuotojų vietas užpildo imigrantai.

Kitų šalių patirtis parodė, kad kai visuomenė sensta, reikia vis daugiau darbo rankų tam tikrose veiklos srityse. Matome, kad Vakaruose slaugos namuose dirba vien atvykėliai. Mes lygiai tą patį darome – vis daugiau leidimų dirbti išduodama baltarusiams ar ukrainiečiams, rusams. Taip galima kompensuoti trūkstamą darbo jėgą ir prisidėti prie ekonomikos augimo“, – teigė R. Rudzkis.

Anot profesoriaus, atvykėlių iš trečiųjų šalių Lietuvoje tik daugės, ypač iš kaimynių Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos.

Lietuvai teks eiti tuo pačiu keliu, kuriuo jau nuėjo kitos išsivysčiusios Europos šalys. Dėl prastos demografijos ir emigracijos mūsų visuomenė sparčiai senėja, todėl mažėja dirbančiųjų, bet daugėja tų, kuriuos reikia išlaikyti. Todėl imigracija bus neišvengiama. Kadangi lietuvių ir baltarusių ar ukrainiečių mentalitetas panašus, kultūrinio šoko tokia imigracija mums nesukels“, – mano R. Rudzkis.

 

 

Komentarai

  • Gal pagaliau praregės jaunimas, kurio kaip ir nebeliko ir nebebalsuos už socialliberalkonservatorius kurie nusikalstamai vykdė pareigas ir privertė žmones neturinčius kitų pasirinkimų ir pagalbos iš tuo metu vykdžiusios valdžios, buvo priversti emigruoti milijonas valstybės piliečių, daugiausia jaunų.

    • Atsakyti
  • Ankśçiau vežé vagonuose sugrūstus, o dabar patys išvaźiavo-GENOCIDAS, o kas jį vykdo???ir niekas už tai nenubaustas!

  • Nieko optimistiškesio ir nėra ko tikėtis. Užguitas miestas. Dauguma všį, nvo ir biudžetininkai priklausomi finansiškai. Rankos surištos, burnos užkimštos, vykdyti aklai nurodymus ir neprieštarauti. Jaunimui tokios „laisvės“ nereikia. Bendrumenių įteaukimas į gyvenimą imitacinis. O tokia mero kriminalinė istorija, tikrai miestui garbės nedaro. Socialinė atskirtis didėja. Neteisybė taip pat.

    • Atsakyti
    • Visada malonu rasti kaltą

    • svarbu rasti kalta- anot jusu logikos kaltas meras nes 1. gimstamumas mazeja, 2, emigracija, 3. musu mokyklose ismokytas jaunimas isvaziuoja studijuoti i vilniu ar uzsieni ir namo nebegryzta, 4, teisiamas meras, kurio teismai jau panasus i absurdo teatra, nes is visu grandioziniu kaltinimu liko tik itarimas del 3000 eu, o gal kalti jus gyventojai su tokia savo logika,

  • Nieko, zenekas atjaunins panevėžį.

  • Viską lėmė mūsų techninis atsilikimas nuo Europos, pasaulio.Kas laikot dar senovinius telikus,ar yra blatas dėl telefonų,kam įvesti, kas palauks?pasikeitėm mes patys, Viską sudėjus gavosi, kad aš viską turiu, noriu kažkur keliauti, man jau čia neįdomu. Taigi, taip turi ir būti.Man nepatinka dabartinė muzika,bet gyvenimas jau kitoks,ir mano norai nuliniai.Žmogus laisvas, vyksta kur nori ir nenulaikysi.Už tokią laisvę kovoja ukrajiniečiai, baltarusiai.O mes mylėkim savo kraštą ir nederkim be reikalo.

  • Tarybiniais laikais gamyklos buvo statomos, o nepriklausomybės laikais jos buvo naikinamos. Panevėžys buvo pramoninis miestas. O dabar jaunimas lekia į užsienį, nes nėra darbo. Beveik kiekvieno senuko šeimoje vaikai dirba ir gyvena užsienyje

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų