Panevėžys kelioms dienoms tapo baikerių sostine. M. Garucko nuotr.

Panevėžys savaitgaliui tapo baikerių sostine

Panevėžį drebinantis 12-asis „Bike X Dream“ festivalis įgavo pagreitį. Lietuvos ir užsienio šalių baikeriai miesto gatves pripildė aitraus degalų kvapo, garsaus juoko ir plieninių žirgų.

Į festivalį susirinkusių baikerių minioje girdėti ne tik lietuviškų pašnekesių – aidi ir brolių latvių balsai, ir neprofesionalo ausiai sunkiai viena nuo kitos skiriamos skandinavų kalbos – tik švarkai ir atributika leidžia identifikuoti dalyvių tautybę.

Organizatorių teigimu, festivalis kasmet plečiasi – šiemet į jį susirinko nariai iš visų Baltijos vasltybių, kaimyninės Lenkijos, taip pat Vokietijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos. Prieš 12 metų kaip vienos dienos šventė prasidėjęs baikerių suvažiavimas, šįmet tęsiasi visą savaitgalį.

„Renginio geografinės ribos plečiasi. Keičiamės mes patys, didėja mūsų patirtis ir renginys kasmet vis kitokio formato“, – sako baikerių klubo „Iron X“ narys Andrius.

Be įdomiausio motociklo rinkimų, tinklinio, motociklų parado bei varžytuvių, kai kurie dalyviai ne pirmus metus dalyvauja ir didesniame iššūkyje – „Geležinės subinės“ važiavime. Per pusšimtį baikerių važiuoja trasomis, nusidriekusiomis net iki Berlyno. Vieni jų rinkosi mažesnę, 1600 km, kiti – ilgesnę, 2500 kilometrų, trasą. Šiųmetė naujovė – galimybė stebėti motociklininkų, kartu vežančių siųstuvus, važiavimo vietą internete. Dauguma iššūkio nepabūgusių drąsuolių jau grįžę, tačiau vis dar yra riedančių Lenkijos keliais atgal į Lietuvą.

Būti baikeriu motociklo nepakanka

Žvalgantis į susirinkusių, odinėmis striukėmis pasipuošusių, garsiai kalbančių baikerių minią atrodo, kad jie gyvena kitaip. Baikerio gyvenimo būdas – tradicinio gyvenimo alternatyva, o kartą paragautas polėkio jausmas neleidžia grįžti į įprastos kasdienybės vėžias.

„Tai, kad turi motociklą, visai nereiškia, kad esi baikeris. Juk nusipirkęs meškerę ir pastatęs ją kampe nesivadinsi žveju, tiesa? Motociklas turi būti daugiau nei transporto priemonė – tai turi tapti gyvenimo būdu“, – pasakojo baikeris Audrius.

Rokiškio baikerių klubui, turinčiam 37-is narius, priklausantis Simas juokauja kelyje negyvenantis, tačiau jau trečius metus vis dažniau išlekia į gatvę motociklu. Pasak jo, kad pajustum baikerio dvasią, nebūtina turėti moderniausią transporto priemonę –ir sena rusiška technika gatvėmis riedantys vairuotojai mėgaujasi kelionės teikiamu laisvės pojūčiu.

Vieni baikeriai geriausiai jaučiasi vienumoje skriedami ant dviejų ratų, kitiems maloniau dalytis patirtimi su bendraminčiais. Simas priklauso pastariesiems. Drauge su artimiausių bičiulių grupe jis ne pirmus metus organizuoja keliones po Lietuvą – ir šią vasarą planuoja keturių dienų pasivažinėjimą. Pasak motociklų mylėtojo, taip vienu metu nušauna kelis zuikius – ir pasibūna su draugais, ir lankytinas vietas apžiūri, neretai sudalyvauja ir miestelių, į kuriuos šiaip jau neužsuktų, šventėse.

Vėjyje plevenančios kasos

Stereotipinis baikerio įvaizdis – iš po odinės striukės šviečiantys raumenys, rūstoka mina ir vėjo nugairintas veidas – šiandien po truputį blanksta. Kasmet vis daugėja moterų ir merginų, drąsiai sėdančių prie motociklo vairo ir neįsivaizduojančių savo kasdienybės be šios transporto priemonės.

Pasvalio motociklininkų klubui „Pajusk skrydžio jėgą“ priklausanti Jurgita ant dviejų ratų važinėja daugiau nei trisdešimt metų. Tuomet išbandyti motociklą ją paskatino brolis.

Prisiminimai apie pirmąsias aplinkinių reakcijas ir šiandien baikeriai kelia juoką. Praeiviai ir vairuotojai žiūrėdavo į ją išpūtę akis, neretai sustodavo pusiaukelėje ar užsispoksoję atsitrenkdavo į stulpą. Jauna, graži, šviesiaplaukė mergina prie motociklo vairo anuomet buvo nematyta naujiena. Pasak Jurgitos, keičiasi ne tik vairuotojų požiūris į moteris prie vairo, bet ir į pačius motociklininkus. Jei anksčiau mažai kam rūpėdavo praleisti motociklininką, šiandien pagarbos kur kas daugiau. Gali būti, kad to priežastis – sustiprėjusi pačių baikerių kultūra ir bendruomeniškumas, kurį pastebi net ir mažai ką apie tokį gyvenimo būdą nutuokiantys žmonės.

„Baikeriai mąsto ir gyvena kitaip nei daugelis. Mes negalim be laisvės, bendravimo, draugystės“, – tvirtino Jurgita, vienintelė Pasvalio motociklininkų klubo moteris.

Ji motociklu išmaišė ne tik visą Lietuvą, bet ir važinėjo Švedijos, Amerikos keliais. Motociklo sukeliamas skrydžio pojūtis, anot Jurgitos, sunkiai įvardijamas žodžiais.