-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sofija labai meniška ir altruistiška asmenybė. Ji savanoriauja Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atviroje jaunimo erdvėje, kur kasdien verda gyvenimas.
„Kiekvieną dieną gyvenu su muzika ir daile, bet svarbiausia – sukuosi tarp įdomių ir meniškų žmonių. Draugiška konkurencija motyvuoja tobulėti ir judėti į priekį“, – sako S. Smetanina.
O tobulėti Sofija nesustojo.
Ji – nuolatinė įvairiausių muzikinių konkursų ir olimpiadų dalyvė bei laureatė, apdovanota kaip viena gabiausių Panevėžio moksleivių.
Sofiją turėtų būti įsidėmėję neabejotinai populiariausio muzikinio konkurso vaikams ir jaunimui „Dainų dainelė“ žiūrovai. Panevėžietė ne kartą tapo jo laureate.
S. Smetanina mano, kad jai kaip daugeliui jaunų žmonių svarbus grįžtamasis ryšys.
Dar vaikystėje S. Smetanina be galo mėgo šokti ir dainuoti. Mergaitė parodijuodavo užsienio estrados žvaigždes, kurias matydavo televizoriaus ekrane.
„Tėvai pasakoja, kad buvau labai rami, bet kartu ir drąsi – man nekildavo jokių problemų įsiveržti į sceną ir padeklamuoti eilėraštį ar sudainuoti dainelę“, – šypteli Sofija.
Panevėžietė augo apsupta ne tik muzikos, bet ir poezijos – tėvai ir seneliai eilėms teikė pirmenybę.
„Man turbūt pasisekė, kad gimiau ne muzikų šeimoje, nes dabar galiu savarankiškai rinktis, ar noriu sieti savo gyvenimą su šia meno kryptimi“, – juokiasi S. Smetanina.
Muzikinį jos talentą pastebėjo ir šeima, ir auklėtojai darželyje – ten ir vyko S. Smetaninos pirmieji pasirodymai prieš publiką.
Paskui ji pradėjo lankyti Panevėžio muzikos mokyklą ir mokytis solo dainavimo.
„Kai dar mokiausi Muzikos mokykloje bei aktyviai dalyvavau įvairiuose konkursuose, dainavimas buvo tapęs darbu. O dabar jį išties galiu pavadinti gyvenimo būdu“, – sako dainininkė.
Anot Sofijos, dainuoti sau ir artimiesiems – visai kas kita nei nepažįstamų žiūrovų miniai.
„Dainavimas malonus, kai dainuoji tada, kada nori, ir taip, kaip patinka pačiam“, – ne kartą įsitikino solistė.
Muzika S. Smetaninai – ne tik saviraiškos priemonė, bet ir ištikima draugė kasdieniame gyvenime.
„Be jos nebūčiau tokia, kokia esu. Galimybė dainuoti scenoje man – dalinimasis ta muzika su kitais. Ir visgi pastaruoju metu mieliau dainuoju sau, o sceninis atlikimas užsimiršo, tarsi nusikėlė į antrą planą“, – sako Sofija.
S. Smetanina svarsto, kad prie sunkumų ir iššūkių priprantama, tačiau vienas sudėtingiausių dalykų atlikėjo kasdienybėje – nuolatinis spaudimas pasirodyti kuo geriau, dalyvavimas konkursuose net sergant, daugybė koncertų per trumpą laiką.
„Netgi šalta publika gali būti savotiškas iššūkis, kai nepaisydama rūsčių veidų turi su šypsena dainuoti toliau“, – teigia pašnekovė.
S. Smetaninai artimiausias žanras yra lietuvių liaudies dainos. O ir dainuoti jas įspūdingo balso mergina, atrodytų, tiesiog sutverta.
„Lietuvių folkloras mane žavi savo galimybėmis. Dauguma liaudies dainų, kurias teko atlikti, buvo aranžuotuos ir naujos detalės dar labiau pagražino jau žinomus motyvus“, – teigia Sofija.
Sudėtingiausiais ji pavadintų džiazo kūrinius.
„Nors pats žanras man ir labai patinka. Iš tikrųjų man imponuoja įvairi muzika – rokas, populiarioji, R&B, miuziklai. Sąrašas galėtų tęstis ir tęstis“, – sako Sofija.
Neišeina sudainuoti kūrinio – jokių problemų. Anot pašnekovės, visą laiką galima klausytis ir analizuoti arba tiesiog mėgautis muzika.
Sofija – Juozo Miltinio gimnazijos būsimoji trečiokė. Anot jos, mokykla – vieta, kurioje skirtingų meno šakų atstovai nuolatos kuria kažką neįprasto ir kartu praskaidrina mokyklinės rutinos dienas.
„Pati ne kartą buvau prisidėjusi prie įvairių gimnazijos renginių. Neapsakomai gražu matyti, kaip meilė menui bei vidinė aistra jungia žmones“, – šypsosi Sofija.
Vasaros atostogų metu Sofija atitrūko nuo mokyklinio gyvenimo ir šiuo metu daugiau laiko gali skirti savo aistroms – muzikai ir dailei.
„Galėčiau dailę pavadinti savo antruoju talentu ir nesuklysčiau. Galbūt ateityje dar išvysite mano darbų parodą“, – svarsto ne vienu talentu apdovanota mergina.
S. Smetaninos galvoje kirba ir daugiau dar neįgyvendintų svajonių, nors kol kas jos ateities planai labai abstraktūs.
„Jau seniai nesu šimtu procentų atsidavusi tik muzikai. Gal ji liks kaip hobis, o gal nuspręsiu ateityje įgyvendinti svajonę įkurti muzikinę grupę“, – prasitaria S. Smetanina.
Vis dėlto dėl vieno Sofija yra užtikrinta – menai ją ir toliau lydės, o muzika bet kokia forma bus neatsiejama gyvenimo dalis.
