Taupyti nevėdinant patalpų – brangiai kainuojanti iliuzija

Taupyti nevėdinant patalpų – brangiai kainuojanti iliuzija

Daugelis specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad energiškai efektyvių ir sandarių namų patalpas būtina tinkamai vėdinti. Vėdinimo reikšmė ‒ didžiulė, tačiau klaidų čia daroma daugybė. Nepriklausomas pastatų ekspertas Robertas Karvauskas patarė, kaip vėdinti sandarius namus.

Milžiniški nuostoliai

Iš tradicinėmis, bet nesandariomis medžiagomis apšiltinto namo sušilęs oras lengvai pasišalina pro išorinėse atitvarose esančius plyšius, kartu išsinešdamas ir didelę šilumos dalį. Jo vietą užpildo šaltas lauko oras, kurį vėl reikia šildyti. Nesandariame name šio proceso negalima valdyti. Paskaičiuota, kad Lietuvoje per metus vėjais paleidžiama beveik trečdalis milijardo eurų būstui šildyti sunaudojamos šilumos energijos.

Izoliuojant pastatus nesandariomis medžiagomis ir vėdinant patalpas be kontrolės ir apskaitos, prarandama labai daug šilumos, kurią iš patalpų išneša laisvai judantys oro srautai.

Ar galima taupyti vėdinant?

Suaugęs darbingos būsenos žmogus per valandą iškvėpuoja 14–15 m³ oro. Tai reiškia, kad trijų asmenų šeimai per šį laiką reikia apie 40–45 m³ oro. Nesandariame name per valandą į kambarį pro įvairius plyšius patenka iki 10–30 m³ oro. Jei kambaryje yra 3 žmonės, akivaizdu, kad tokio kiekio negana. Norint išvengti blogo kvapo, pelėsio ir sveikatos problemų, patalpas tenka vėdinti.

Naudojant sandaraus šiltinimo technologijas galima pasiekti, kad apšiltintos pastato konstrukcijos būtų 5–9 kartus sandaresnės už įprastai apšiltinto namo. Tokiu atveju vėdinimo reikšmė dar išauga.

Vis dar pasitaiko manančių, jog šilumą galima taupyti užlipdant nesandarinto namo vėdinimo angas ir uždarant orlaides. Gali būti, kad langai ne iškart pradės rasoti, o sienos ‒ pelyti. Tačiau laikui bėgant išvengti šių bėdų tikrai nepavyks.

Todėl akivaizdu – vengiant vėdinti sutaupyti nepavyks. Tai labai gerai iliustruoja praktiniai pavyzdžiai.

Žmogus per parą išskiria (kvėpuodamas ir prakaituodamas) apie 2 litrus vandens. Tai akivaizdžiai matyti, išpūtus orą iš burnos ant veidrodžio ar stiklo. Esant žmonių, drėgmės kiekis kambario ore sparčiai didėja.

Įsivaizduokite tuščią puodą, pastatytą ant įjungtos viryklės. Per kelias minutes jis įkais iki raudonumo. Vandens pilnam puodui pašildyti prireiks daug daugiau laiko ir energijos. Tas pats galioja ir šildant patalpų orą – norint palaikyti pastovią drėgno iškvėpuoto oro temperatūrą reikia kur kas daugiau energijos, negu šildant naujai įleistą šaltą, bet sausesnį orą. Todėl „sandarinantiems“ vėdinimo angas ir orlaides būtina priminti patarlę, kad šykštus moka du kartus.

Kaip vėdinti ekonomiškai?

Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia kuo ekonomiškiau ir tik tiek, kiek būtina.

Ekonomiškiausias vėdinimo būdas ‒ naudojant šilumą taupančias ir oro srautus kontroliuojančias rekuperacijos sistemas. Šiuolaikiniai rekuperatoriai gali sutaupyti net iki 80 procentų iš patalpų pašalinamo oro šilumos. Pasirūpinę namo sandarumu ir įrengę ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, turite galimybę kontroliuoti į patalpas patenkančio oro srautus bei išeinančio oro išnešamą šilumos kiekį.

Tačiau atnaujinant senos statybos namus ne visada galima įrengti rekuperacijos sistemą. Tokiu atveju patalpas reikia vėdinti natūraliu būdu.

Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad iš patalpų būtų šalinamas panaudotas oras, t. y. angos į vėdinimo kanalus (jos dažniausiai įrengiamos virtuvėse, sanitariniuose mazguose, koridoriuose) būtų atviros ir trauktų orą. Tik tada, kai senas drėgnas oras sutraukiamas į ventiliacines angas, pro langus, nustačius mikrovetiliacijos padėtį, į patalpas gali patekti šviežio lauko oro. Tokia oro cirkuliacija nuo langų link vėdinimo angų turi vykti nuolat.

Lietuvoje dar yra nemažai namų, kuriuose neįrengti kanalai, ištraukiantys iškvėpuotą orą. Tokiu atveju lieka vienintelė vėdinimo galimybė – skersvėjis.

Atidarius langus ar duris priešingose namo pusėse, šiltas drėgnas oras iš karto pradeda veržtis į lauką. Patalpose oras išretėja ir į jas siurbiamas šaltas oras. Dėl tokio aktyvaus oro judėjimo visas oras patalpose gali pasikeisti per kelias minutes. Per tiek laiko neatšąla baldai ir vidiniai patalpų paviršiai, o šiluma greitai sušildo naują orą.

Verta atkreipti dėmesį į tai, jog natūralaus vėdinimo ekonomiškumą lemia galimybė įleisti į patalpas šalto oro tik tiek, kiek reikia. Daugiau sutaupo tas, kuris geriau vėdina patalpas ir šildo sausesnį orą.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų