Beveik visuose konkursui pateiktuose projektuose siūloma atgaivinti Skaistakalnio parke esančią Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą ir įrengti apžvalgos aikštelę.
Pasiūlyta ir keletas neįprastų idėjų. Architektai ragino Senvagėje įrengti kavinukių, pro kurių langus matytųsi upė, užveisti sakurų parkelį, pastatyti dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, Juozo Miltinio dramos teatrui uždėti karūną, o Skaistakalnio parke įrengti amfiteatrą, labirintą ir botanikos sodą.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė pripažino, kad dalis idėjų gana panašios, tačiau tai lėmė ne kūrybiškumo stoka, o aiškiai parengti reikalavimai.
„Sausio pradžioje panevėžiečiai galėjo užpildyti anketą ir išreikšti savo lūkesčius. Mes parengėme labai aiškias sąlygas, kėlėme daug uždavinių, tad nenuostabu, kad dalies konkurso dalyvių vizijos gana panašios“, – „Sekundei“ teigė vyriausioji architektė.
D. Gasiūnienė tikino dar negalinti daug kalbėti apie idėjas, tačiau prisipažino, kad projektais patenkinta. Pasak jos, iš aštuonių pateiktų darbų trys yra labai geri ir profesionalūs, tad pokyčiai miesto gyventojų neturėtų nuvilti.
Išrinktas konkurso nugalėtojas turės per keletą mėnesių patikslinti projektą ir jį suderinti. Jeigu neiškils nenumatytų kliūčių, planuojama, kad Skaistakalnio parko ir Senvagės atnaujinimo darbai bus pradėti 2018 metais, o 2019-aisiais panevėžiečiai jau džiaugsis nauju miesto vaizdu.
Parodą „Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinis sutvarkymas“, kurioje pateikiamos aštuonių architektų idėjos, panevėžiečiai galės aplankyti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje iki kovo 31 dienos.
Panevėžio atnaujinimo projektuose architektai galėjo ne tik išreikšti savo fantaziją, bet ir įsiklausyti į miesto gyventojų pageidavimus.
Sausio mėnesį rengtos apklausos duomenis pristatę „Kurk Lietuvai“ dalyviai Eugenijus Kaminskis ir Ieva Nagytė pažymėjo, kad Skaistakalnio parkas daugumai asocijuojasi su pasyvaus poilsio vieta. Apklausoje dalyvavę panevėžiečiai ir miesto svečiai prisipažino, kad parke dažniausiai vaikšto arba sėdi ant suoliukų, arba fotografuojasi.
Tačiau netrūko ir sporto entuziastų, jie į parką traukia pasivažinėti dviračiais, bėgioti ar pasivaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis.
Apklausos duomenys atskleidė, kad dabar žmonės vengia dažnai lankytis parke, nes jame jaučiasi nesaugūs, juos erzina apleista aplinka, be to, trūksta veiklos. Norint tai pakeisti, pasak panevėžiečių, reikia sutvarkyti takelius ir apšvietimą, įrengti kavinukių, sporto ir vaikų žaidimų aikštelių.
Komentarai
Per daug neskoningų, sunkių betono konstrukcijų. Kur originalūs rastų statiniai su medinių skulptūrų fragmentais, raižiniais. Parke kuo mažiau miesčioniškumo, daugiau autentikos ir be šunų.
7-10 man patiko
3-6 skonio reikalas bet
Labai saunu,seniai laikas buvo tai padaryti,ir idejos geros
Parkas turi buti zalias, patrauklus pasportuoti, leisti laika su seima, piknikauti ar tiesiog pailseti. Kam reikalingi tie kertuoti modernybes luitai?
„Нью-васюки“ какие-то… а вокруг разбитые дороги и тратуары с советских времен, по которым уже невозможно ходить…в этом парке достаточно привести в порядок пешеходные дорожки и освещение. Нет столько людей в Паневежисе, чтобы окупалось кафе в этом парке, где пробегает один-другой „спортсмен“, да выгуливают своих собачек одна-другая бабушка. Для чего все эти массивные постройки -нагромаждения? Чтоб 6миллионов освоить? Сделайте лучше тратуары в городе и дороги. Люди вам действительно „спасибо“ скажут. Извините, что по-русски.
Mano manymu per daug bereikalingų statinių. Ypač parke prie poeto namo ir Senvagėje. Užtenka mums tų RYO ir Babilono stačiakampių balaganų.