Menininkų Vaivos Kovieraitės-Trumpės ir Dainiaus Trumpio pažintis prasidėjo Šiaulių universiteto Menų fakulteto koridoriuose, o šiandien jiedu kuria ne tik šeimą, bet ir savitą meninį dialogą.
Panevėžyje pristatoma sutuoktinių paroda „Trapu šiurkštu“ – tai dviejų skirtingų kūrybinių pasaulių susitikimas, kuriame subtili grafika susilieja su metalo, fotografijos ir instaliacijos estetika.
Jauki vieta
Skaistakalnio parko apsuptame Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ eksponuojama šiauliečių menininkų Vaivos Kovieraitės-Trumpės ir Dainiaus Trumpio paroda „Trapu šiurkštu“ kviečia ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, kas pavaizduota kūriniuose, o leistis į dialogą su jais.
Tai paroda, kurioje susitinka dvi skirtingos meninės kalbos – subtilūs, eksperimentiniai Vaivos grafikos darbai ir šiurkštesnė, metalo, fotografijos bei instaliacijos principais pagrįsta Dainiaus kūryba.
Nors jų kūriniai labai skirtingi, juos jungia bendras požiūris į meną – kūryboje svarbiausia ne rezultatas, o procesas, netikėtumas ir laisvė.
Ši paroda Panevėžyje atsirado neatsitiktinai.
Menininkus su „Pragiedruliais“ sieja jau ne vienerius metus trunkanti draugystė.
Vaiva čia ne kartą yra vedusi kūrybines dirbtuves, dalyvavusi bendruose projektuose.
„Pragiedruliai“ man labai jauki vieta. Tas bendruomenės jausmas, atmosfera… Norėjosi čia sugrįžti“, – pasakoja ji.
Prie šios idėjos prisijungė ir Dainius – erdvi ekspozicijų salė, per stiklo sienas savotiškai susiliejanti su parku, puikiai tiko jo instaliacijoms.
Priešingybės papildo viena kitą
Parodos pavadinimas „Trapu šiurkštu“ iš karto sukelia smalsumą.
Tai tarsi dviejų priešingybių susidūrimas.
Vaivai trapumas ir šiurkštumas atsiskleidžia per technologinius eksperimentus, netikėtus medžiagų susidūrimus ir atsitiktinumus. Visa tai tampa kūrinio dalimi.
Dainiui šios sąvokos pirmiausia siejasi su medžiagomis. Pastaraisiais metais jis renkasi grubią estetiką – metalą, suvirinimus, nešlifuotus paviršius.
„Galvojau, kad tas grubumas tinka prie Vaivos švelnių, trapių kūrinių ant popieriaus. Tas trapu šiurkštu tiesiog persimaino – grubumas lieka metale, o trapumas atsiranda kitose detalėse“, – sako D. Trumpis.
Nors jųdviejų kūrybinis braižas labai skirtingas, ekspozicijoje darbai papildo vienas kitą. Vienuose dominuoja lengvumas, kituose – svoris ir medžiagos charakteris. Būtent ši įtampa tarp dviejų polių tampa parodos ašimi.
Kūrinys iš netikėtumo
V. Kovieraitė-Trumpė prisipažįsta retai žinanti, kaip atrodys galutinis rezultatas.
„Visam mano kūrybiniam procese yra labai daug netikėtumo. Turi intenciją kažką padaryti, bet niekada nežinai, kas išeis atspaudus. Man tas žaidimas ir netikėtumas yra svarbiausia“, – pasakoja autorė.
Menininkei svarbu, kad žiūrovas prie kūrinio sustotų ilgėliau. Anot jos, atėjusysis į parodą turi savo patirtį, todėl kiekvienas, žiūrėdamas į tą patį meno kūrinį, mato vis kitokius vaizdinius.
„Vienam ten medis, kitam – vos ne žaidimų aikštelė. Tie santykiai su kūriniu visada yra absoliučiai individualūs“, – sako V. Kovieraitė-Trumpė.
Dainius taip pat nemėgina žiūrovui primesti vienos interpretacijos. Jo manymu, vizualusis menas turi būti iškalbingas.
„Sunku nuspėti žiūrovą. Visi ateina su savo patirtimi. Dažniausiai per patį vaizdą ir turi eiti pasakojimas, o ne per ilgus paaiškinimus“, – įsitikinęs kūrėjas.
Nebijoti sugadinti
Abiem menininkams iš anksto susikurtas planas dažnai pasikeičia vos pradėjus dirbti. Vaiva juokiasi, kad didžiausias kūrybos variklis yra spaudžiantys terminai.
Vis dėlto svarbiausia jai – kasdienis buvimas savo dirbtuvėje, kur nenutrūksta meniniai eksperimentai.
Dainiaus kūrybos procesas dar spontaniškesnis. Vienu metu jis dirba prie kelių kūrinių, nuolat juos keičia, ardo ir kuria iš naujo.
„Niekada nesikoncentruoju į vieną kūrinį. Pradedi dėlioti, nepatinka – nulauži, perdarai. Tai užtrunka, bet suteikia daugiau kūrybinio džiaugsmo, nes visada esi atradime“, – pasakoja D. Trumpis.
Anot jo, tikroji kūryba prasideda tada, kai dingsta baimė suklysti.
„Ateina laikas, kai nebijai sugadinti to, ką padarei. Tada ir prasideda tikroji kūryba“, – įsitikinęs Dainius.
Suvesti meno
Vaiva ir Dainius susipažino dar studijų metais Šiaulių universiteto Menų fakultete.
Iš pradžių koridoriuose susitikdavo žvilgsniai, o netrukus pažintis persikėlė ir už universiteto – taip prasidėjo draugystė, vėliau tapusi bendru gyvenimu ir kūrybine partneryste.
Nors šiandien abu yra pripažinti menininkai, jų kelias į meną nebuvo tiesus.
Iš Kuršėnų kilusi Vaiva mokykloje labiausiai domėjosi muzika, net grojo grupėje.
Visgi paskutiniais mokslo metais suprato, kad ją kur kas labiau traukia vizualus menas.
V. Kovieraitė-Trumpė baigė grafikos studijas Šiaulių universitete, studijavo ir Lenkijoje, Lodzėje.
Dainiaus kelias buvo vingiuotesnis. Daugelį metų jis ieškojo savęs keliaudamas po pasaulį ir fotografuodamas. Kaip pats juokiasi, tai buvo ne tiek keliavimas, kiek „plavinėjimas“. Ir kelionėse visada nešiodavosi maišą fotojuostelių.
Tik sulaukęs 31-erių įstojo studijuoti tapybos Šiaulių universitete, o magistro studijas baigė jau būdamas 38-erių.
Bendrakeleiviai ir kūryboje, ir gyvenime
V. Kovieraitė-Trumpė ir D. Trumpis kartu ne tik kuria, bet ir augina dukrą. Šeimos ritmas diktuoja ir darbo dieną. Vaiva kiekvieną rytą, palydėjusi dukrą į mokyklą, keliauja į savo studiją.
„Aštuntą valandą jau būnu studijoje, o diena prasideda nuo paprasto darbo – dulkių nuvalymo – ir pamažu pereina į kūrybinius ieškojimus bei žaidimus“, – pasakoja ji.
Dainius pripažįsta, kad laikui bėgant pasikeitė ir jo požiūris į gyvenimą. Anksčiau kūrybai galėdavęs skirti visą laiką, dabar jis mokosi derinti meną su kasdieniais rūpesčiais.
„Gyvenimas diktuoja savo, reikia išmokti mėgti ne vien tik ėjimą į studiją, bet ir visus kitus darbus“, – sako D. Trumpis.
Nors jų kūryba gimsta atskirose studijose, namuose menas niekada neišnyksta iš pokalbių. Abu lankosi parodose, galerijose, domisi šiuolaikinio meno procesais ir nuolat diskutuoja apie matytus darbus. Šie pokalbiai, anot Dainiaus, tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl jie pasitiki vienas kito nuomone.
„Mes kartu važinėjam, lankom galerijas, parodas, edukuojamės, viską aptariam. Daug metų bendraujant tai keičia mūsų abiejų mąstymą“, – tvirtina sutuoktiniai.
Paklausti, kas juos labiausiai įkvepia, abu atsako skirtingai, tačiau jų mintys sutampa. Vaivai didžiausias įkvėpimas – šeima ir pats gyvenimas, o Dainiui kūrybinis impulsas ateina vos pravėrus studijos duris.
„Reikia tik pradėti dirbti – tada atsiveria visai kitas pasaulis. Tas pasaulis yra tavo paties mintys“, – paaiškina jis.
Svarbiausia – nesikartoti
Abu menininkai pripažįsta, kad didžiausias jų tikslas – nuolat ieškoti naujų kelių.
„Mums abiem visada norisi nekartoti to, ką darėme anksčiau. Per tuos ieškojimus ir tobulėji“, – sako V. Kovieraitė-Trumpė.
O Dainių labiausiai žavi žmonos gebėjimas kurti lengvumo įspūdį.
„Atrodo, kad viskas jos padaryta labai lengvai, bet žinau, kiek už to slypi eksperimentų ir nepavykusių bandymų. Tas lengvumas mane labai žavi“, – pripažįsta jis.
Vaiva priduria, kad būtent tokio įspūdžio ir siekia.
„Man svarbu, kad kūriniuose nesijaustų vargo. Kad žiūrovas nepagalvotų, kiek čia buvo darbo. Lengvumą sukurti irgi nėra lengva“, – šypsosi menininkė.
Būti laisviems
Paklausti, ką šiandien pasakytų jaunesniems sau, abu menininkai net nedvejodami atsako: būti laisviems.
Dainius prisimena, kad ilgai jautė akademinių taisyklių įtaką ir tik vėliau suprato, jog menas neturi griežtų ribų.
Vaivos atsakymas labai panašus: „Būk laisvas ir daryk taip, kaip tau atrodo. Nereikia vaikytis tendencijų ar madų. Kad ta laisvė atsirastų, reikia laiko kūrybai ir tikėti tuo, ką darai.“
Galbūt būtent todėl „Trapu šiurkštu“ tampa ne tik dviejų autorių paroda.
Tai kvietimas žiūrovui sustoti, pamiršti išankstinius lūkesčius ir leisti sau pamatyti tai, ko iš anksto nebuvo galima numatyti – kaip ir pačioje kūryboje.
