-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio rajonas didžiuojasi išskirtiniu lankytinu objektu – didmotere vadinamos, vienos garsiausių Lietuvos istorinių asmenybių Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtine Puziniškyje.
Čia įkurtas muziejus traukte traukia lankytojus, tačiau jį puoselėjančiai Irenai Lesvinčiūnienei kiekvieną pavasarį tenka raudonuoti iš gėdos.
Šiuo metų laiku turistai dėl prasto kelio ypatingąją Panevėžio rajono vietą baigia pamiršti.
Kovo 3-iąją planuotą ekskursiją dėl prasto kelio atšaukė 40 žmonių grupė iš Vilniaus Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto.
I. Lesvinčiūnienė negali būti tikra, ar sužinojusi apie privažiavimo sąlygas kelionės neatšauks ir kovo 31-ąją užsiregistravusi turistų grupė.
Naujus autobusus saugantys vežėjai bijo žvyrkelyje sugadinti turtą ir nerizikuoja kratytis per duobes.
„Dvylika metų dirbame ir tiek pat metų atsiprašinėjame lankytojų dėl kelio. Gėda. Dėl blogo privažiavimo prarandame labai daug turistų. Prieš keletą metų atvažiavo grupė iš Klaipėdos, tai nuo Šiaulių kelio pasukęs vairuotojas pareiškė: norit, patys eikit“, – pasakoja I. Lesvinčiūnienė.
Po šio plačiai nuskambėjusio incidento privažiavimo kelias, vedantis nuo magistralės Panevėžys–Šiauliai iki Puziniškio buvo šiek tiek patvarkytas.
Dabar, anot muziejininkės, nuo Naurašilių autobusų stotelės iki rodyklės į Puziniškį kelias atrodo ganėtinai neblogas.
Taip pat pagerinta ir atkarpa nuo kelio Panevėžys–Šiauliai iki dailininko Kazimiero Žoromskio gimtinės Zacišiaus kaimo.
„Bet maždaug 6 kilometrų ruožas nuo Zacišiaus iki Naurašilių arba važiuojant nuo Smilgių pro Rimiškius – košmaras“, – guodžiasi G. Petkevičaitės-Bitės palikimo sergėtoja.
Panevėžio rajone žvyrkeliai virtę sunkiai pravažiuojamomis bekelėmis – skundai plaukia iš visų seniūnijų. „Sekundės“ nuotr.
I. Lesvinčiūnienė gyvena pamiškėje Sujetuose ir kiekvieną dieną į darbą važiuoja arimą primenančiu žvyrkeliu.
„Važinėju su sūnaus mašina ir verkiu. Per duobes ir dumblą įmanoma riedėti tik antra pavara, ne greičiau nei 20 km/h. Kol parvažiuoju, ir nugarą, ir galvą pradeda skaudėti iki pykinimo. Net visureigiu tokiu keliu sunku važiuoti“, – pasakojo muziejininkė.
Anot jos, šio krašto žmonės likę visai atskirti nuo pasaulio. Lietuvos paštas net ir spaudą sugeba atnešti vos kartą per mėnesį.
„Būdavo, kas dvi savaites nešdavo, dabar jau tris savaites laikraščių nesu gavusi. Kovo 1-ąją paskutinį kartą atnešė“, – skaičiuoja I. Lesvinčiūnienė.
Šviesuolė sako nenorinti vien rajono valdžios kaltinti dėl nebevažiuojamų tapusių kelių.
Jos nuomone, atsakomybę už žmones, atskirtus nuo civilizacijos, labiausiai turi prisiimti finansavimą kelių priežiūrai skirstanti Susisiekimo ministerija.
„Ar čia vien seniūnijos problema, ar rajono neįgalumas? Čia Susisiekimo ministerijos problema!Girdime vien apie vyrų ir moterų lygias teises, o kur gyvenančių provincijoje teisės? Ar čia gyvenantys neina į darbą? Ryte išklampojam, vakare parklampojam. Ar mes kitokie žmonės?“ – klausia I. Lesvinčiūnienė.
Gyventojų skundai dėl nebeišvažiuojamų žvyrkelių pilasi kone iš visų Panevėžio rajono pakraščių. Iš Panevėžio į Alančių kaimą važiavęs panevėžietis Jonas džiaugiasi dar lengvai atsipirkęs.
Nedaug trūko, kad kelyje būtų palikęs išlūžusį automobilio ratą.
Panevėžiečio problemos prasidėjo vos išsukus iš autostrados Panevėžys–Vilnius. Pusantro kilometro iki kaimo – vienos duobės ir purvynė. Pasak Jono, važiuoti įmanoma tik pirma pavara.
„Kelias išmaitotas. Tuoj išsukus iš autostrados link Alančių prasideda pilnos vandens duobės“, – pasakojo vairuotojas.
Vienoje tokių duobių Jono automobilis pradėjęs braukti žemę ir klimpti gilyn. Keliu į Alantes „Sekundei“ rinkimų dieną skundėsi ir vietiniai.
„Jei važiuodama balsuoti būčiau pasiėmusi pieno trilitrį, būčiau atsivežusi jau suplaktą sviestą – tokiu blogu keliu teko kratytis“, – palygino Laimutė Kizienė.
Vadoklių seniūnės Mildos Tamokaitienės tokie skundai nestebina. Anot jos, kelias į Alantes – tiek nuo Vadoklių pusės, tiek nuo autostrados – yra regioninis ir priklauso valstybei.
„Kiek mačiau, jie bandė greideriuoti, bet kol kas per daug šlapia ir nieko gero iš to neišėjo, nes duobės tapo tarsi spąstais – per vandenį nematyti, kur jos, o visas paviršius – ištisa košė“, – sako seniūnė.
Netgi paštininkę šiandien tuo keliu vežios pačios seniūnijos visureigis. Lengvuoju automobiliu pašto darbuotoja neįstengtų išvežioti pensijų.
Pasak M. Tamokaitienės, greideriai jau darbuojasi ir rajonui priklausančiuose žvyrkeliuose, seniūnija irgi laukia savo eilės.
„Žiūrime kaip žvirbliai pro langą ir laukiame, kada čia brauks kelius“, – sako seniūnė.
Skundai dėl žvyrkelių liejasi ir Naujamiesčio seniūnijoje.
Vairuotojai stengiasi aplenkti Naujamiestis–Sidabravas, Nauradai–Naujamiestis–Krekenava, Naujamiestis–Upytė kelius. Pasak Naujamiesčio seniūno Jono Sankaičio, nors dabar šiek tiek pradžiūvo ir situacija pagerėjo, važiuoti tebėra sunku.
„Regioninius kelius bando greideriuoti. Mes irgi laukiame savo eilės – greiderius gausime savaitės pabaigoje“, – tikisi seniūnas.
Tryliktus metus Paįstrio seniūnijai vadovaujantis Virginijus Šležas sako nepamenantis nei tokio pavasario, nei tokių prastų kelių.
Jo teigimu, sunkiai išvažiuojami visi seniūnijos žvyrkeliai.
„Išprotėti galima ir automobiliai lūžta. Šiuo metu kalčiausias Dievulis ir miškavežiai. Pastaruosius pavyksta pavaikyti, o Dievuliui nieko nepadarysi“, – teigia seniūnas.
Jo žiniomis, pirmadienį bandyta greideriuoti kelius Panevėžio seniūnijoje, tačiau sulaukta gyventojų keiksmų, kad tapo dar blogiau.
„Pas mus regiono kelininkai greideriavo kelią Pragarėlė–Adomava ir padarė pliurzą. Šiandien greideris dirba Gasparuose“, – pasakoja seniūnas.
Panevėžio rajono savivaldybei priklauso per 1000 kilometrų žvyrkelių. Kita dalis – valstybės žinioje.
Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Rimas Samkus pripažįsta: šiemet dėl neišvažiuojamų kelių skundai tiesiog plaukia.
Specialisto nuomone, tokia kelių būklė pasidarė dėl išskirtinių oro sąlygų, kai pašalas neleidžia susigerti gausiam paviršiniam vandeniui. Be to, vedėjo pastebėjimu, ir transporto priemonės sunkesnės, nei buvo apskaičiuota prieš dešimtmečius tiesiant žvyrkelius.
Pasak R. Samkaus, kol kas duobėtiems keliams tvarkyti netinkamas laikas – reikia, kad pradžiūtų.
„Buvo dvi trys šiltesnės dienos, bet vėl prasidėjo krituliai ir toliau prognozuoja lietų. Dabar greideriuojant nieko gero nebūtų“, – tvirtina Savivaldybės atstovas.
