-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai – tik tada, kai būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai, nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai.
Prie mažėjančių antibiotikų vartojimo tendencijų prisidėjo prieš keletą metų priimtas sprendimas papildomai mokėti gydymo įstaigai, kai šeimos gydytojai atlieka greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2–7 metų vaikams.
Šis testas leidžia vos po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės liga – virusinės ar bakterinės – kamuoja vaiką. Antibiotikai nėra tinkami gydyti virusinėms ligoms, nes jie virusų neveikia. Todėl iš testo gydytojas sužino, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima pagydyti be jų išgyti ir be jų.
Kaip rodo analizė, didžiausi antibiotikų vartojimo pokyčiai matyti penicilinų grupėje. Praeitais metais siauro veikimo spektro antibiotikų (fenoksimetilpenicilino) vaikai suvartojo 14 proc. daugiau, o plataus veikimo spektro penicilinų 9 proc. mažiau nei užpernai. O suaugusių pacientų bendras antibiotikų suvartojimas penicilinų grupėje per metus sumažėjo net 27 proc.
Dėl netinkamo plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo priežastimi.
Tarptautiniame kontekste Lietuva pagal antibiotikų suvartojimą yra greta tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Suomija. Mažiau antibiotikų suvartoja tik austrai, švedai, slovėnai, olandai bei kaimynai – latviai ir estai.
