-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip išvengti vaikų traumų ir tinkamai pasirūpinti jiems susižalojus, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė.
Kodėl fizinis aktyvumas yra būtinas vyresnio amžiaus žmonėms, kalba VUL Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro 1-ojo stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Kesienė.
Pasak I. Sapagovaitės, traumų pikas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka šiltų orų metas. Vaikai dažniausiai susižaloja važiuodami dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais, šokinėdami ant batutų, per treniruotes ar žaisdami.
„Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dviračiai – dažniausi vasaros traumų sukėlėjai. Važiuojantiems nedideliu greičiu ir nukritusiems dažniausiai viskas baigiasi sumušimais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais žaizdomis ar rankų kaulų lūžiais. Jei važiuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos būna rimtesnės – rankų ir kojų kaulų lūžiai bei sunkios galvos traumos, sąmonės netekimas“, – kalbėjo specialistė.
Jos teigimu, norintieji apsisaugoti turėtų dėvėti šalmus, rankų ir kojų apsaugas. Taisyklių nepaisymas vaikams dažnai baigiasi priėmimo skyriuje. „Privalu žinoti, nuo kokio amžiaus, kur, kaip ir kokiu greičiu galima važiuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbu, kad tėvai nuolatos vaikui primintų, kaip dera elgtis gatvėje“, – pabrėžė I. Sapagovaitė.
Vasarą didelę riziką kelia neatsargus elgesys prie laužaviečių, su kepsninėmis ir maudymasis.
„Neleiskite vaikams lakstyti po laužo pelenus, nors atrodo, kad jie atvėsę, – žarijos labai ilgai rusena ir paviršius gali pasirodyti jau užgesęs, bet iš tikrųjų viduje jos vis dar karštos. Be to, reikėtų itin atsargiai elgtis su karštomis kepsninėmis, šašlykų iešmais, degiu skysčiu, nes galima nusideginti plaštakas. Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl nudegti pakanka vos kelių sekundžių. Padų ir plaštakų nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Dažnai lieka ne tik randų, bet ir daugybė problemų ateityje“, – sakė I. Sapagovaitė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į šokinėjimus į vandenį, maudymąsi nežinomose vietose: „Dažnai nutraukiamos ar pažeidžiamos sausgyslės, lūžta stuburas, ant dugno esančios šakos, stiklai
ar gelžgaliai perduria kojas. Tose vietose, kur sunkiai prieinamas krantas, nėra paruošta poilsiavietė, būna didžiulė rizika labai sunkiai susižaloti.“
Atsitikus lengvai ar sunkiai traumai, teikiant pagalbą būtina laikytis kelių pagrindinių principų.
Visų pirma, vaikui reikia duoti vaistų nuo skausmo – ibuprofeno ar paracetamolio.
Tada įpjautą, nudegusią, sumuštą, sulaužytą ar kitaip sužalotą vietą būtina šaldyti – taip sumažinamas kraujavimas, skausmas, tinimas.
Visų trečia, visoms traumoms, išskyrus nudegimą, tinka imobilizacija. „Jeigu yra pažeista galūnė ir aiškiai matote, kad ji deformuota, pavyzdžiui, nusisukusi į kitą pusę, patariama ją taip ir palikti. Jei yra galimybė, reikėtų vaiką paguldyti ant kieto horizontalaus paviršiaus ar kitaip imobilizuoti, kad nejudėdamas lauktų greitosios medicinos pagalbos. Galima ir patiems vežti į medicinos įstaigą“, – patarė specialistė.
Jeigu trauma rimta, pavyzdžiui, nutikus automobilio avarijai, iškritus iš aukšto medžio ir gulint be sąmonės ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. „Galimi sunkūs sužalojimai, todėl kvieskite greitąją medicinos pagalbą ir apklokite vaiką, kad jis nesušaltų. Stenkitės nejudinti jo kaklo ir nugaros“, – pabrėžė I. Sapagovaitė.
Jei patyrus traumą vargina stiprus, vaistai nenumalšinamas skausmas, besitęsiantis nesustabdomas kraujavimas, galūnės deformacija, sąmonės netekimas, alerginė reakcija, jeigu vaikas skendo, nudegė ar patyrė elektros traumą, nedelsdami kreipkitės pagalbos.
Anot J. Kesienės, vyresni asmenys dėl lėtinių ligų, regėjimo, pusiausvyros, pažinimo, psichikos, judrumo sutrikimų traumas patiria dažniau negu jaunesni.
„Didžioji dalis patiriamų traumų – dėl griuvimo. Lauke dažniausiai griūvama, kai yra slidu ar šlapia, kai nelygios šaligatvių plytelės, kai kelyje yra duobučių ar kliūčių. Namuose rizika griūti didesnė vonioje, kur slidu, bet gali tai nutikti ir keliantis iš lovos, persikeliant į vežimėlį, užkliuvus kojai už kilimo, slenksčio ar baldų, ypač kai patalpoje tamsu ar prieblanda, pavyzdžiui, naktį einant į tualetą“, – kalbėjo specialistė.
Dėl osteoporozės ir kitų sveikatos sutrikimų vyresnių žmonių traumos paprastai būna sunkesnės, po jų ilgiau sveikstama, jos dažniau sukelia mirtinas komplikacijas.
J.Kesienė pažymėjo: norint sumažinti traumų riziką, būtina pasirūpinti saugia aplinka. „Svarbu geras apšvietimas, lygus paviršius, kuriuo einama, kliūčių nebuvimas. Esant pusiausvyros ir judėjimo sutrikimams ar galvos svaigimui, svarbus pagalbinių priemonių naudojimas – lazdelės ar vaikštynės, turėklai, laikymosi rankenos, vonios suoliukas ir kitos“, – vardijo specialistė.
Pasak jos, griuvimo riziką sumažina tinkama avalynė ir drabužiai, pavyzdžiui, žemakulnė, plačiu, neslystančiu padu avalynė, ne per ilgos kelnės.
Svarbu tinkamai vartoti vaistus, kad būtų normalus arterinis kraujospūdis. O esant cukriniam diabetui, būtina tinkama glikemijos kontrolė, itin svarbus tinkamas vartojamų vaistų režimo laikymasis ir jų poveikio žinojimas, pavyzdžiui, sergant Parkinsono liga.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į tinkamą mitybą, skysčių vartojimą ir fizinį aktyvumą. „Fizinės organizmo savybės, taigi ir raumenų jėga, senstant nuolat mažėja ir šis procesas pagreitėja po 50–60 metų, o tai dažnai padidina griuvimo pavojų. Palaikyti fizines savybes įvairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbu ne tik griuvimo profilaktikai, bet ir laimingam bei sėkmingam senėjimui“, – pridūrė ji.
Pasak J. Kesienės, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumenų jėgos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas.
„Kojų raumenims stiprinti tinka įvairūs pritūpimai, įtūpstai, atsistojimas nuo kėdės ir atsisėdimas ant jos, žingsniavimas aukščiau keliant kojas, kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos, sėdint bei gulint pratimai su gumomis ar kamuoliuku. Pusiausvyrai lavinti tinka siekimo įvairiomis kryptimis pratimai sėdint ar stovit, stovėjimas suglaudus kojas ar koja prieš koją, stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas įvairiu greičiu su pasisukimais, krypties keitimu ar ėjimas su kliūtimis“, – vardijo ji.
Tiek raumenų jėgai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka įvairūs šokiai, tai-či mankšta ir kiti grupiniai užsiėmimai, kuriuose asmenys ne tik yra fiziškai aktyvūs, bet ir bendrauja, didėja jų motyvacija, pasitikėjimas, patiriamos pozityvios emocijos.
