8 vitaminai, jų deficitas ir oda

8 vitaminai, jų deficitas ir oda

Kai kurių vitaminų trūkumas organizme aiškiausiai ir anksčiausiai pasimato ant odos.

Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausiųjų vitaminų stygius.

Tačiau pastebėję juos, neskubėkite į vaistinę: bet kokį maisto medžiagų trūkumą geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

Pleiskanos ir besilupančios odos plotai

Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurios mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

• Niacino (vitamino B3).

• Riboflavino (vitamino B2).

• Piridoksino (vitamino B6).

• Cinko.

Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. Žydintys nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

Blyški oda

Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, gali būti, jog stinga kelių svarbių maisto medžiagų.

Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

• Geležis.

• Folio rūgštis.

• Cinkas.

• Piridoksinas (vitaminas B6).

• Vitaminas B12.

Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

Enteropatinis akrodermatitas

Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

Pelagra

Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresantus).

Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti, niežtėti.

Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

    Maistas vietoj vitaminų

Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kuriems didesnė deficitų rizika – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.

Visiems kitiems subalansuota ir maistinga mitybė turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų arba juos kompensuoti.

Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, visadalių grūdų produktai, riešutai, grybai, moliūgai.

Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.

Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.

Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.

Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.

Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.

Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.

Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų