Užsidarę medikai sekina kantrybę

Užsidarę medikai sekina kantrybę

 

Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo valstybinėms medicinos įstaigoms nei privačioms. Dabar svarstyklės svyra į pastarųjų pusę, nes valstybinėse poliklinikose šeimos gydytojų duris stipriai užtrenkęs koronavirusas pacientus gena lauk.

Privačios šeimos klinikos džiūgauja pastaraisiais metais prieš valstybines poliklinikas laiminčios kovą dėl prisirašiusių gyventojų. O nuo kovo mėnesio dėl COVID-19 apribojimų užsidarius gydytojų kabinetams ir prasidėjus naujai gydymo formai telefonu, ligoniai dar intensyviau plūstelėjo pas privatininkus.

Darbas telefonu

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) duomenimis, pacientų aptarnavimas per atstumą Panevėžio savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose pavasarį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, buvo išaugęs vidutiniškai 69 kartus. Praėjusiais metais Panevėžyje valstybiniame sektoriuje dirbantys gydytojai nuotolinių paslaugų suteikdavo vos po kelis šimtus per mėnesį, o šiemet nuo kovo iki birželio toks gydymas sudarė beveik 30 tūkst. atvejų per tą patį laiką.

Nuotolinio gydymo lyderė Panevėžyje – Nemuno g. veikianti miesto poliklinika. Ji nuo kovo iki birželio deklaravo nuotoliniu būdu suteikusi daugiau nei 33 tūkst. konsultacijų ir kitų paslaugų. Pernai per tą patį laiką šis rodiklis tesiekė 758.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo miesto poliklinikoje, Panevėžio TLK duomenimis, prisirašiusių gyventojų sumažėjo beveik 300 – nuo 32513 iki 32203.

Kokios to priežastys, poliklinikos vadovybė neatsakė.

Panevėžio poliklinika savotiškus aukso laikus išgyveno prieš kelias dešimtis metų. Šiai įstaigai pradėjus veiklą 1991-aisiais, joje buvo prisirašęs šiais laikais bet kuriai miesto gydymo įstaigai sunkiai suvokiamas skaičius žmonių – apie 130 tūkst., tai yra netgi daugiau, nei šiuo metu Panevėžys turi gyventojų.

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji gydytoja Neringa Šinkūnienė teigė, kad šioje įstaigoje prisirašiusiųjų nuo kovo, kai Lietuvoje atsirado koronavirusas, iki dabar yra tiek pat.

Pajuto suaktyvėjimą

Rugpjūtį duris atvėrusios privačios klinikos Panevėžio šeimos medicinos centro vadovė Ieva Milinskaitė mano, kad nemaža dalis klientų jų įstaigą pasirinko ir dėl to, jog COVID-19 grėsmės akivaizdoje tapo sudėtinga prisibelsti į valstybinių poliklinikų duris.

Anot jos, klinika sulaukia ne vieno valstybinėje įstaigoje prisirašiusio paciento, kai šis, neprisiskambinęs saviems medikams, negauna konsultacijos.

„Nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai, – tokius skundus girdime iš naujų savo klientų“, – sako I. Milinskaitė.

Nuotolinės konsultacijos telefonu sudaro nemažą dalį ir šios klinikos medikų teikiamų paslaugų. I. Milinskaitė tikina, kad telefonu daugiausia pratęsiami vaistų receptai, suteikiama neskubi, apžiūros nereikalaujanti pagalba.

Nuolatinė migracija

Privačių klinikų tinklui „Medica klinika“ priklausančiose dviejose klinikose Panevėžyje rugsėjo 1-ąją buvo prisirašę 9778 gyventojai. Nuotolinių paslaugų nuo kovo iki birželio ši įstaiga, Panevėžio TLK duomenimis, suteikė beveik 14 tūkst., pernai tokiu metu – 40.

„Medica klinika“ Panevėžio regiono vadovė Sandra Navickienė teigia, kad šioje įstaigoje prisirašiusiųjų daugėja jau seniai ir reguliariai.

„Žmonės tampa reiklesni ir nebepakantūs gaunamoms paslaugoms, todėl auganti klientų migracija tarp medicinos įstaigų – normalus reiškinys. Ir nebūtinai bėgama tik iš valstybinių įstaigų, paliekamos ir privačios klinikos. Bet tas palyginimas „kaip valstybinėje“ vis dar girdimas iš pacientų – jie nori daugiau dėmesio“, – pabrėžia S. Navickienė.

Ji pati sako esanti geros nuomonės apie valstybines poliklinikas, žino, kiek jos deda pastangų šiuo sudėtingu metu. Tačiau S. Navickienė neneigia, kad vienas kitas pacientas iš tų įstaigų perbėga neapsikentęs nuotolinio gydymo.

„Kai kurie iš valstybinių medicinos įstaigų persirašo ir dėl dabartinės situacijos, bet mes tokio piko nepajutome“ , – tvirtina S. Navickienė.

Lenktynėse laimi privatininkai

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė teigia, kad gyventojų persirašymas iš vienos medicinos įstaigos į kitą visą laiką vyko bei vyksta ir toks migravimas natūralus procesas.

„Savo ruožtu rekomenduojame rinktis tą įstaigą, kuri turi sutartį su TLK ir yra pacientui arčiau namų, patogiau pasiekiama, tą, kurioje pats nori gydytis“, – sako A. Čiplienė.

Teritorinės ligonių kasos atstovė tvirtina nematanti ryškios tendencijos, kad panevėžiečiai nuo kovo, kai į Lietuvą įžengė koronavirusas, būtų pradėję sparčiai keisti medicinos įstaigas. Visgi, pripažįsta A. Čiplienė, dalis paliko valstybinį medicinos sektorių.

Panevėžio TLK duomenimis, mūsų mieste ir rajone veikia 5 viešosios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei 17 privačių klinikų. Prie viešųjų įstaigų prisirašę 63336 gyventojai (49,8 proc.), prie privačių šiek tiek daugiau – 63 774 (50,2 proc.). Metų pradžioje šis santykis buvo beveik lygus: valstybinės medicinos įstaigos turėjo 63478 prisirašiusius gyventojus, privačios – 63525.

O dar prieš metus privačiose įstaigose prisirašiusieji sudarė 49,8 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį lenktynėse dėl klientų privati medicina gerokai paspaudė greitį. 2010-aisiais Panevėžio mieste ir rajone veikė trys viešosios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir 16 privačių. Prie viešųjų įstaigų buvo prisirašę 90101 gyventojas (57 proc.), prie privačių – 67516 (43 proc.).

Komentarai

  • turetų būti įrašomi pokalbiai su medikais ir nebūtų piktų medikų:)) Būtina kontrolė jų…

  • Labai geras pasiūlymas įrašinėti pokalbius. Ir man buvo ne kartą, kai registratūroje atsiliepusi moteriškė taip lepteli, kad nebesupranti, ar į polikliniką, ar į aludę paskambinai.

    • Atsakyti
  • Vadovai turetu suinteresuoti ir skatinti darbuotojus dirbti mandagiau,turetu buti kazkokia kontrole. Nes daznai vos ne kaltas turi jaustis susirgai. Paprasius seimos daktares tyrimu del prastos savijautos,pataria daugiau ilsetis,vengti streso, nes „kraujas pries maziau nei metus darytas“. Labai truksta geru specialistu,ivairesniu paslaugu, ypac odontologijos srityje. O dar tos begalines eiles… Issiraseme is sios poliklinikos visa seima.

    • Atsakyti
  • Laukiu nesulaukiu,kai gydytojams ims mokėti minimalias algas,o kita dalis priklausys nuo priimtų/kontaktinių!/ vizitų skaičiaus.Tie,kurie neišmano ir tik nosį krapšto-atsisijotų kaip mat. Kiti galėtų taisyti savo situaciją rodydami pacientams geranoriškumą,keldami kvalifikaciją.Daugelis gydytojų-ypatingai Panevėžyje-privalo keistis:kelti kvalifikaciją,budinti save t.y.budinti savo sąžinę.Ir nereikia keikti ministro ar kitų valdžios organų.Kai nesitvarko medicinos įstaigos vadovas,jo darbuotojai joks ministras nepadės.Vienintelis kelias tokiems-vištų pešti.

    • Labai teisingos mintys

      • Atsakyti
    • Pilnai pritariu. Centrinėj poliklinikoj nuotoliniu būdu receptą vaistams išsirašyt eilės 4 savaitės, o procedūra trunka 3-5 minutes. Kas ten jiems vadovauja nesuprantu.
      Susidaro įspūdis, kad gydytojai prisidengdami karantinu ir tik kaltindami valdžią teisina savo tinginystę.

  • Gydytojas turi būti priekinėje barikadų pusėje, o ne pasislėpęs. Privalo gydyti žmones, o ne bijoti įsileisti ligonį į kabinetą. Kodėl kitų specialybių žmonės, turintys kontaktą su žmonėmis privalo dirbti, o medikai tik išsidirbinėja…

    • Tikrai, savaitės pradžioje vyras buvo užsiregistravęs pas reabilitologę. Kadangi po traumos gydėsi reabilitacijos centre, norėjo pasikonsultuoti, kaip toliau tęsti gydymą. Net pro duris neįsileido: gydytoja kabinete, o jis už durų pasikalbėjo telefonu: „aš jums biuletenį pratęsiau“ ir daugiau net į kalbas nesileido, atseit „karantinas“ (?). O dar anksčiau kita net neapžiūrėjo, kai vyras bandė paklausti dėl gydymo, šiurkščiai nutraukė: „netrukdyk man“. Gražumėlis. Elementaraus žmogiškumo, kad ir už didelę algą nenusipirksi, na, nebent už „vokelį“.

  • Pusę gydytojų yra rizikos grupėje ir dirbti atsisako
    E sveikata stringa kiekvieną dieną ir todėl susidaro eilė, nes negalima pasirašyti receptų ir visų kitų dalykų.
    Jeigu veikia, vienam langui užsikrauti reikia 3min paspaudus pelyte, o tokių paspaudimų ne vienas. Įjungiam vaizduotę.
    Atlyginimai maži, geri specialistai seniai išvažiavę kitur.
    Galų gale situacija, tik blogės, nes gydytoju tampama ne per kelis metus, kaip pvz šeimos gydytojas 10m mokosi, kad galėtų mus gydyti, tad pagalvokit plačiau.

    • Nepūskite miglos.Geri “ specialistai“…ką vadinate geru specialistu?kuri bijo paciento?kuris neapžiūrėjęs rašo receptą?Sakote „algos mažos“.Didesnė dalis Lietuvos žmonių gauna mažas algas,mažas pensijas.O kad reikia ilgai mokytis,investuoti į specialybę-žinojote estodami mokytis.Prieš kelis dešimtmečius kaimuose buvo felčerytės,kurias prisikviesti galėjai dieną-naktį.Su arkliu,dviračiu,pėsčiomis.O dabartiniams daktarams vykti pas pacientą-ne lygis.Jo „džipas“ išsipurvins.Pažiūrėkit kokie automobiliai prie gydymo įstaigų-taigi iš vargo…Būtina keisti gydytojų ir viso personalo-apmokėjimo sistemą.Pinigus reikia uždirbti.Už diplomą jų niekas nemoka.

      • Marazmas kažkoks.

  • Labai patiko Panevežio medicinos centre,nauja klinika.Man svarbu,kad buvau aptarnauta,idemiai isiklausant i problemas.Esu patenkinta,dekoju už profesionaluma,atiduma mano sveikatai.

    • Apie tą kliniką ir aš girdėjau gerų atsiliepimų. Lieku Nemuno poliklinikoj iki pirmo incidento.

  • Tai kur ziuri miesto savivaldybe? Kodel toks vadovas vadovauja miesto poliklinikai? Ar jis nepakeiciamas?Jei jo istaigos darbuotojai su miesto gyventojais elgiasi kaip su suniukais,vyt lauk toki personala su vadovu priesaky.

    • Šiek tiek suklydote-šuniukams dabar didesnis dėmesys negu žmogeliui.

Rodyti visus komentarus (15)

Atsakymas į Popo komentarą Atšaukti atsakymą

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų