Darbo biržos reforma į Užimtumo tarnybą vieniems ilgalaikiams bedarbiams kurstė viltį gauti darbą, kitus išgąsdino, kad teks atsisakyti patogių pašalpų. M. Garucko nuotr.

Užimtumo tarnybos startas lėtokas

Į Užimtumo tarnybą praėjusiais metais perkrikštyta darbo birža kėlė didelius ir drąsius tikslus prie darbo grąžinti ir ilgamečius bedarbius. Visgi jų nuotaikos ir nedarbo lygis rodo, kad optimistiniai užmojai pildomi ne taip jau ir paprastai.

Praėjusių metų rudenį startavo ilgai rengta Lietuvos darbo biržos pertvarka. Remiantis europinėmis vertybėmis, kurios ragina individualiai žiūrėti į kiekvieno bedarbio ir darbuotojo ieškančio darbdavio situaciją, spalį dešimt teritorinių darbo biržų tapo vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba. Paslaugas klientams dabar teikia penki klientų aptarnavimo departamentai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, kurie apima visas šalies savivaldybes.

Didžiausias tokių pasikeitimų tikslas – suaktyvinti darbo paieškas, mat anksčiau Darbo birža esą dirbo pernelyg formaliai. Tokie iššūkiai vieniems bedarbiams kurstė viltį gauti darbą, kitus išgąsdino, kad teks atsisakyti patogių pašalpų.

Įspėjo apie permainas

Panevėžio rajono gyventoja Gabrielė po motinystės atostogų spalį užsiregistravo oficialia bedarbe. 22-ejų moteris iki tol gyveno iš vaiko pinigų, socialinės pašalpos ir alimentų. Mažyliui sulaukus trejų, mamai teko keisti gyvenimo būdą.

„Pirma diena Užimtumo tarnyboje mane rimtai išgąsdino. Supratau, kad bet kokiu atveju būsiu įdarbinta net ten, kur visai nenoriu – kitaip neteksiu valstybės paramos ir socialinių garantijų. Mano kaime darbo galimybės labai menkos, bet buvau įspėta, jog sulauksiu pasiūlymo mokytis ir galbūt keliausiu dirbti į miestą. O ten laisvų darbo vietų nemažai“, – pasakojo vidurinį išsilavinimą turinti, automobilio nevairuojanti bedarbė.

Iki tol rajono gyventoja manė, kad darbo biržoje tokie klientai kaip ji metų metus laukia tinkamo pasiūlymo ir gyvena iš pašalpų. Tačiau pertvarkytos tarnybos specialistai naujokę patikino, kad po reformos bus kitaip – bedarbiai daug intensyviau grąžinami į darbo rinką.

Dirbti už minimumą neapsimoka

Dabar, po reformų jau praėjus keturiems mėnesiams, tokie Užimtumo tarnybos planai Gabrielei kelia šypseną.

„Su kiek žmonių šnekėjau, darbo birža vis neturi ką pasiūlyti. Man irgi nieko neturėjo. Per tiek laiko pasiūlė nueiti į paskaitą ir nukreipė lengviausiu keliu – mieste į gamyklą prie laidelių. Vyrams, kaip pastebėjau, daugiau galimybių įsidarbinti, bet mažą vaiką auginančiai, nevairuojančiai moteriai iš kaimo galimybių beveik nėra“, – sako jauna mama.

Vis dėlto gyvenimu ji nesiskundžia. Moteris teigia gaunanti neblogą „Sodros“ paramą, o sudėjus visas pajamas, gaunamas iš valstybės, dirbti už minimalų atlyginimą neapsimoka.

Panevėžio rajono gyventoja pripažįsta norėjusi Užimtumo tarnybos padedama baigti konditerių kursus. Bet sėkmingomis darbo, už kurį būtų mokama daugiau nei minimali alga, paieškomis ji nebetiki.

Aštuoneri metai be darbo

Vilčių įsidarbinti neturi ir panevėžietė Renata, bedarbės statusą turinti aštuonerius metus. Moteris prieš daug metų negalėjo pabaigti pedagogikos specialybės universitete, o šiandien niekam nereikia mokytojos be diplomo.

Per ilgus darbo paieškų metus darbo biržoje panevėžietė baigė įvairių kursų. Visgi juodadarbiai, anot jos, šiandien nėra gerbiami ir bent kiek oriau atlyginami. Be to, daugelis darbdavių nė nebežiūri į 48-erių ilgalaikę bedarbę.

Praėjusiais metais Renata baigė socialinio darbuotojo padėjėjo programą. Tad jai daugiausia ieškota būtent tokio darbo.

Tačiau nei ankstesniais metais, nei po reformos Renata daugiau dėmesio Užimtumo tarnyboje teigė nepajutusi. Intensyvesnės paieškos jai atrodė tik 2018 metų pabaigoje, kai galbūt darbintojams reikėjo geresnių metinių rezultatų.

„Į Užimtumo tarnybą vaikštau kas keli mėnesiai, kai pakviečia. Vieninteliai du tokių apsilankymų pliusai: apmokėtas sveikatos draudimas ir pašalpa, jei ją gauni“, – mano panevėžietė.

Tačiau moteris pastebėjo, kad jos paieškas Užimtumo tarnyba kontroliuoja griežčiau – nurodyta prisijungti prie internetinio tarnybos puslapio, kad būtų matoma bedarbės veikla jame.

A. Biguzienė pripažįsta, kad įgyvendinus darbo biržos pertvarką, Panevėžio mieste ir rajone nedarbo situacija kol kas smarkiai nesikeitė.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Nedarbas – dar ne rodiklis

Užimtumo tarnybos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento direktorės Audronės Biguzienės duomenimis, įgyvendinus darbo biržos pertvarką, Panevėžio mieste ir rajone nedarbo situacija per daug nesikeitė. Šių metų sausį nedarbo lygis čia buvo lygiai toks pat kaip pernai tokiu pačiu metu.

2019 m. sausio 1-ąją Panevėžio mieste ir rajone darbo ieškojo 5996 asmenys, turintys bedarbio statusą. Nedarbo lygis sausio pradžioje Panevėžio mieste buvo 7,6 proc., rajone – 8,8 proc.

Bendrai mieste ir rajone jis sudarė 7,9 proc. Vidutinis metinis nedarbas toje pačioje teritorijoje praėjusiais metais buvo 7,6 proc.

Nedarbas, pasak A. Biguzienės, nėra tas vienintelis rodiklis, rodantis reformos rezultatą. Svarbiau – ilgalaikių bedarbių grąžinimas į darbo rinką.

O tokių gretos, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet, kaip rodo statistika, po truputį mažėja. Prieš dvejus metus tokie bedarbiai sudarė daugiau nei ketvirtadalį (25,3 proc.) visų registruotų darbo ieškančių asmenų, po metų – 22,7 proc., o šių metų pradžioje – 20,4 proc.

Ne per dieną

Vienas iš svarbiausių pasikeitimų, anot R. Biguzienės, orientacija į individualias paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. Atsirado daugiau su darbo ieškančiaisiais dirbančių specialistų, darbdaviai turi „asmeninius“ vadybininkus, jų Panevėžyje – keturi, jie dirba su priskirtomis įmonėmis. Neseniai veiklą pradėjo telefoninių skambučių centras bedarbiams.

Daugiau dėmesio, direktorės teigimu, dabar skiriama kokybiškoms potencialių darbuotojų atrankoms. 2018 m. mokytis ir kelti kvalifikaciją pasiųsti 772 Panevėžio miesto ir rajono gyventojai. Populiariausios profesinio mokymo programos buvo C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo, suvirintojo, krautuvų vairuotojo, siuvėjo-operatoriaus, elektromonterio.

„Niekas labai greitai nepasikeičia. O ir mūsų rezultatas nėra tik nedarbas, turime krūvą kitų uždavinių: ir operatyvus darbdavių aprūpinimas žmonėmis, ir ilgalaikių bedarbių orientavimas į darbą – jiems dažnai labai sunku būna tapti vėl darbingiems. Visas šis darbas – labai platus“, – tikino A. Biguzienė.

STATISTIKA

Metų pradžioje nedarbo lygis Panevėžio mieste (7,6 proc.) buvo šiek tiek aukštesnis nei Vilniuje (7,4 proc.), Klaipėdoje (7,1 proc.) ir Šiauliuose (6,3 proc.), tačiau žemesnis nei Kaune (8,9 proc.).

2019 m. sausio 1 d. Panevėžio mieste ir rajone darbo ieškojo 5996 asmenys, turintys bedarbio statusą, iš jų 3107 vyrai (jie sudarė 51,8 proc. visų registruotų asmenų), 2889 moterys (48,2 proc.), 1882 gyvenantys kaimiškose vietovėse (31,4 proc.), 119 absolventų (2 proc.), 498 neįgalieji, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis (8,3 proc.).

Pagal amžių darbo ieškantys asmenys pasiskirstė taip: jaunuoliai iki 25 m. – 578 (9,6 proc.), jaunuoliai iki 29 m. – 1114 (18,6 proc.), asmenys nuo 50 m. – 2493 (41,6 proc.), asmenys nuo 55 m. – 1621 (27 proc.).

Panevėžio miesto ir rajono darbdaviai 2018 m. dažniausiai ieškojo administratorių, suvirintojų, barmenų, sandėlininkų, siuvėjų, plataus profilio statybininkų, automobilių šaltkalvių, virėjų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavimo vadybininkų, pardavėjų.

Daugiausia pasiūlymų įsidarbinti teikia apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės: baldų gamybos, metalo apdirbimo įmonės, plastikinių gaminių gamybos įmonės, variklinių transporto priemonių ir jų elektros ir elektroninės įrangos gamybos įmonės, paip pat visuomeninį maitinimą bei transporto paslaugas teikiančios įmonės.

2018 m. rugsėjo mėnesį Panevėžyje baldų gamybą pradėjo nauja įmonė, kuri per šiuos metus planuoja įdarbinti apie 50 darbuotojų. Elektros skirstomosios ir valdymo gamybos įmonė stato naujas gamybines darbo patalpas ir planuoja sukurti apie 50 naujų darbo vietų – elektromontuotojams, elektrikams.