P. ŽIDONIO nuotr.

Už įmonės pinigus – ne tik automobiliai ir namai

Už įmonės pinigus – ne tik automobiliai ir namai

Į viešumą iškilus skandalui, kai kone pusantro šimto įmonių už mokesčių mokėtojų pinigus, skirtus nukentėjusiems nuo pandemijos, prisipirko prabangių automobilių, paaiškėjo, jog tokia praktika tarp kai kurių verslininkų seniai nėra naujiena.

Iš įmonių sąskaitų asmeniniam naudojimui perkami butai, namai, baldai, net jachtos, orlaiviai ir kelionės.

Verslo atstovus vienijančios organizacijos tvirtina, kad neteisinga klijuoti etiketes tik todėl, kad įmonės vadovas važinėja prabangiu automobiliu – dažnai tai yra savotiška įmonės reprezentacija.

Prabangos skonis

Pavasarį po VMI patikrinimo paaiškėjo, kad 148 įmonės, sulaukusios paramos kaip nukentėjusios nuo pandemijos, pirko prabangius automobilius, kurių kiekvieno vertė – per 50 tūkst. eurų.Iš jų net 32 įmonės pirko naujus „Bentley“, „Maserati“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls-Royce“ automobilius.

Suskubta aiškintis, ar šiais prabangiais automobiliais važinėjama tik darbo reikalais, ar jie naudojami ir asmeniniams tikslams.

VMI Kontrolės departamento direktorius Vidas Osipovas teigia, kad tokie atvejai nėra vienetiniai ir Panevėžyje. Nustatytas atvejis, kai vienos miesto įmonės direktorė ir akcininkė sau nuomojosi namą iš savo pačios bendrovės už neįtikėtinai mažą kainą, o savo dukrai studentei – butą sostinėje, už kurį mokėjo įmonės lėšomis.

Direktorei 300 kv. metrų ir netoli miesto centro stovinčio namo nuoma atsiėjo vos 80 eurų per mėnesį, kai nuomos rinkos kaina siekė beveik šešis kartus daugiau.

Dėl abiejų šių pažeidimų direktorei į biudžetą suskaičiuota sumokėti per 7 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, PSD ir VSD įmokų.

Būstai bendrovės sąskaita

Pasak V. Osipovo, VMI praktikoje pasitaiko atvejų, kai tiriant abejotinus įmonės pirkinius tikrintojams bandoma paaiškinti, neva įmonės lėšomis įsigytas butas ar kitas nekilnojamasis turtas yra remontuojamas ir vėliau bus parduotas.

VMI specialistai išsiaiškino, kad viena Panevėžio bendrovė už 300 tūkst. eurų pasistatė dviejų butų gyvenamąjį namą su bendra terasa, įvažiavimu, vandens telkiniu.

VMI paraginus, buvo įformintas vieno buto pardavimas bendrovės direktoriui bei akcininkui, o kitas butas liko įformintas kaip bendrovės buveinė, nors įmonė turi administracines patalpas kitoje vietoje, kuriose ir dirba visi darbuotojai.

„Mokesčių specialistai po kurio laiko atlikę dar vieną patikrinimą nustatė, kad vis dėlto antrasis butas nebuvo naudojamas įmonės reikmėms, todėl šios bendrovės į biudžetą sumokėtina mokesčių suma – 60 tūkstančių eurų, taip pat delspinigiai ir baudos“, – kalbėjo V. Osipovas.

VMI per didinamąjį stiklą tikrina įmonių pirkinius – nuo butų iki net jachtų ir orlaivių. P. ŽIDONIO nuotr.

VMI per didinamąjį stiklą tikrina įmonių pirkinius – nuo butų iki net jachtų ir orlaivių. P. ŽIDONIO nuotr.

Nuo dronų iki unitazų

Kaip pasakojo VMI Kontrolės departamento direktorius, per kitą tyrimą taip pat buvo nustatyta, kad viena Panevėžio autoserviso bendrovė 2017 metais įsigijo butą. Pernai metų pabaigoje nuvykus jo apžiūrėti, bendrovės vadovas, motyvuodamas užimtumu, mokesčių inspektorių neįleido. Patikrinimo metu jis pateikė „preliminarią“ sutartį, neva butą parduoda Baltarusijos pilietei.

Vadovas tikino, kad jau leidęs moteriai susinešti daiktus, o notarinės sutarties negalėjo pasirašyti dėl karantino.

Visgi paaiškėjo, kad Baltarusijos pilietė, neva buto pirkėja, jau 2019 metų sausio 1-ąją kartu su šeima deklaravo gyvenamąją vietą bendrovės bute. Išanalizavus elektros, vandens ir kitų tiekėjų sąskaitas, paaiškėjo, kad bute buvo nuolat gyvenama. Įvertinę surinktus įrodymus, inspektoriai konstatavo, jog šis nekilnojamasis turtas nedalyvauja bendrovės veikloje.

Į mokesčių tikrintojų akiratį pakliuvo ir automobilių remonto dirbtuvės, kurios vadovas iš įmonės sąskaitos pirko įvairių daiktų asmeniniam naudojimui. Nors įmonė dirbo nuostolingai, tačiau už įmonės lėšas tais metais buvo nupirktas dronas, cinkuoti vamzdžiai, 6 vaizdo registratoriai, unitazo komplektas, įvairių prekių iš statybų parduotuvės.

„Po operatyvaus patikrinimo bendrovė atsižvelgė į mokesčių administratoriaus rekomendacijas, patikslino pelno mokesčio ir PVM deklaracijas, neįtraukdama į PVM atskaitą prekių, skirtų asmeniniams poreikiams, taip pat deklaravo per 20 tūkstančių eurų papildomai mokėtinų mokesčių“, – pasakojo V. Osipovas.

„Visuomet užkliūva prabanga. Tai yra buvusio gyvenimo kitoje santvarkoje reliktas, kai buvo aiškinama, kad visi turi būti vienodi.“

V. Matkevičius

Pirko ir jachtas, ir keliones

Anot V. Osipovo, per 2020-uosius metus visoje Lietuvoje VMI nustatė 72 atvejus, kai įmonių lėšos buvo naudojamos asmeninėms reikmėms tenkinti. Šių kontrolės veiksmų metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos-deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė apie 1,5 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį 31 įmonei po patikrinimų buvo liepta sumokėti beveik 254 tūkst. eurų nedeklaruotų mokesčių.

„Įmonių lėšomis tenkinami įvairūs įmonių vadovų, savininkų ir darbuotojų asmeniniai poreikiai, tačiau daugiausia nustatoma atvejų, susijusių su įvairių transporto priemonių, įskaitant pramoginius laivus ir orlaivius, įsigijimu, taip pat nekilnojamojo turto pirkimu, kelionėmis, kurios įforminamos kaip komandiruotės. Kaip rodo patikrinimų praktika, dažniausiai įmonės įsigyja butus, garažus, baldus, buitinę techniką, poilsio pastatus, sudaro sutartis dėl tokio turto nuomos ir įrodinėja, kad turtas naudojamas vykdant veiklą“, – pasakoja V. Osipovas.

Anot VMI atstovo, jeigu automobilis ar bet kuris kitas pirkinys yra perkamas įmonės vardu, jis ir turi būti naudojamas pagal paskirtį – pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti.

„Žinoma, toks automobilis gali būti naudojamas ir asmeniniams tikslams, pavyzdžiui, vykti apsipirkti po darbo ar pailsėti prie jūros, tačiau tokiu atveju gaunama nauda yra atitinkamai apmokestinama – skaičiuojamas GPM, „Sodros“ įmokos, PSD, o degalų PVM grąžinamas valstybei“, – aiškino V. Osipovas.

Visvaldas Matkevičius sako matantis įdomų paradoksą: kai krūvas pinigų įmonės išleidžia reklamoms, yra normalu, bet kai perka prabangų automobilį, kuris savotiškai reklamuotų ir reprezentuotų įmonę, jau negerai. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Visvaldas Matkevičius sako matantis įdomų paradoksą: kai krūvas pinigų įmonės išleidžia reklamoms, yra normalu, bet kai perka prabangų automobilį, kuris savotiškai reklamuotų ir reprezentuotų įmonę, jau negerai. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Išlaiko savo tikrintojus

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius teigė, kad labai gerai, jog inspekcija taip uoliai dirba savo darbą, tačiau daryti apibendrinimus iš kelių atvejų yra neteisinga. Viešojoje erdvėje pasirodė sąrašas įmonių, kurios neva pasinaudojo valstybės parama nukentėjusiesiems nuo COVID-19 ir prisipirko prabangių automobilių, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios įmonės valstybės paramos nė neprašė.

„Verslas išlaiko tą pačią Mokesčių inspekciją, todėl tikisi sąžiningo ir atsakingo požiūrio į savo darbą. Inspekcija turi nuolat kontroliuoti ir prižiūrėti, kad būtų tvarka valstybėje. Tačiau daryti kažkokius apibendrinimus iš kelių atvejų tikrai neteisinga“, – teigė V. Matkevičius.

Renkasi patys

Anot V. Matkevičiaus, keistai atrodo ir vertinimai, kad per 50 tūkst. kainuojantys automobiliai – prabangos ženklas. Jo teigimu, praktiškai visi nauji kiek geresni automobiliai tiek kainuoja.

„Sakoma, sutinka pagal išvaizdą, palydi pagal protą. Turime pripažinti, kad dėmesį patraukia tai, kas turi bent kiek išskirtinumo. Taip pat ir versle. Juk kai krūvas pinigų įmonės išleidžia reklamoms, yra normalu, bet kai perka prabangų automobilį, kuris savotiškai reklamuotų ir reprezentuotų įmonę, jau negerai. Žinoma, kai įsigyjama prabangių automobilių, kurių gatvėse beveik nepamatysi, tik žurnalų puslapiuose, kyla klausimų. Bet gal toks automobilis ir perkamas reklamos tikslais“, – kalbėjo V. Matkevičius.

Jo nuomone, tik paties verslo reikalas, kur leidžia savo uždirbtus pinigus: galbūt butas perkamas tam, kad jame galėtų apsistoti partneriai ar darbuotojai, jog nereikėtų permokėti už viešbučių paslaugas.

„Visuomet užkliūva prabanga. Tai yra buvusio gyvenimo kitoje santvarkoje reliktas, kai buvo aiškinama, kad visi turi būti vienodi. Dabar žmonės patys sprendžia, kokio nori gyvenimo. Jeigu verslo savininkai nori važinėti geresnėmis mašinomis ar dirbti didesnėse patalpose, to uždrausti negalima, tik džiaugtis. Jeigu gerai bus verslui, gerai bus visiems. Tik bėda, kad mūsų visuomenė labai greita pasmerkti ir nuteisti. Esame tos srities profesionalai“, – sako V. Matkevičius.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų