-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Gerokai išaugus mokesčiams, nebepakanka lėšų net būtiniausioms išlaidoms. Panevėžio apygardos ir apylinkės teismai teigia pernykštes nemenkas skolas dengiantys iš šiems metams gautų pinigų.
Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Eigirdas Činka neslepia: finansinė padėtis sudėtinga jau ne pirmus metus, tačiau pastarieji buvo išskirtiniai.
Pernai teismo sąskaitos už šildymą, elektrą, pašto paslaugas, vertimus išaugo kartais.
Šių metų kovo paskutinės dienos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas buvo įsiskolinęs 98,1 tūkst. eurų, iš jų prekių ir paslaugų teikėjams – 5,1 tūkst. Eur.
„Stengiamės, kad skolos neparalyžiuotų mūsų darbo. Kad atėjus gruodžiui netektų darbuotojams sakyti: atsiprašome, nebegalime išmokėti atlyginimų“, – teigė E. Činka.
Skolų spaudžiamas teismas įjungė taupymo režimą – dirbama hibridiniu būdu, o pašto išlaidas bandė mažinti dalį siuntų gabendamas pats.
Visgi E. Činka pripažįsta: jeigu ir pavyko sutaupyti dirbant iš namų, tie sutaupymai buvo minimalūs. Tačiau teismo šaukimus nešiojant patiems, rezultatas išties pasimatė.
Šaukimus į teismą ar dokumentus dabar nešioja teismo kurjeris, jam padeda ir vairuotojas. Tačiau visai išsiversti be pašto paslaugų, pasak pirmininko, neįmanoma, o vien per mėnesį joms išleidžiama iki 1,5 tūkst. eurų.
„Visai atsisakyti pašto paslaugų negalime, nes kitų alternatyvų nėra. Jeigu paštas, kaip žada, ir toliau brangins savo paslaugas, augs ir skolos. Jau pernai negalėjome padengti visų įsiskolinimų už komunalines paslaugas ir pašto išlaidų, kad ir kaip stengiamės taupyti. Susidariusias skolas už praėjusius metus dengėme iš 2023-iųjų biudžeto“, – pasakojo teismo pirmininkas.
Iš viso 2022 m. Panevėžio apygardos teismas buvo skolingas 31 tūkst. eurų laiku valstybei nesumokėtų mokesčių.
Pasak E. Činkos, pirmiausia stengiamasi, kad darbuotojai laiku gautų atlyginimą, todėl gana dažnai vėluoja mokesčiai „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Prekių tiekėjams ir paslaugų teikėjams teismas pernai įsiskolino beveik 11 tūkst. eurų, iš jų AB „Panevėžio energija“ už šildymo paslaugas – 6,6 tūkst. eurų, „Lietuvos paštui“ – beveik 1,5 tūkst. eurų.
Skolų spaudžiamas Panevėžio apygardos teismas įjungė taupymo režimą – dirbama hibridiniu būdu, o išlaidas pašto paslaugoms bandė mažinti dalį siuntų gabendamas pats. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr. nuotr.
Paradoksalu, bet bylomis užverstam teismui taupyti padeda darbuotojų nedarbingumo pažymėjimai ar netgi neužpildyti etatai.
Šiuo metu iš 18-os teisme numatytų teisėjų etatų trūksta keturių – dar pernai trys teisininkai išėjo iš darbo sulaukę pensinio amžiaus, o vienas dėl ligos.
„Laukiame kaip manos iš dangaus, gal kažkas ateis į atsilaisvinusias teisėjų vietas. Visoje Lietuvoje yra viena komisija, kuri atrenka teisėjus, tad atrankų procedūros trunka ilgai. Bet, kiek žinau, atranka jau įvykusi, gal iki vasaros ar rudens turėsime naujus kolegas“, – viliasi teismo pirmininkas.
Teismo posėdžio sekretorių netrūksta, tačiau ir dėl jų situacija gali greitai pasikeisti – jau nuo 2024-ųjų sekretorėms bus privalu turėti aukštąjį koleginį išsilavinimą.
Panevėžio apygardos teisme dirba ne viena sekretorė, kuri neturi ir nebeplanuoja įgyti aukštojo išsilavinimo.
„Panevėžio gyventojams ar svečiams, kurie džiaugiasi atsinaujinusia Laisvės aikšte, praeinant pro teismo pastatą nesmagu matyti remonto reikalaujančius mūsų pagrindinius laiptus. Norėtume prisidėti prie miesto gražinimo, tačiau dėl lėšų trūkumo negalime net laiptų suremontuoti.“
V. Breskienė
Teismo posėdžių sekretorės į rankas gauna apie tūkstantį eurų, o teisėjų atlyginimai siekia apie 2500 eurų, priklausomai nuo turimo darbo stažo.
„Reikalavimai – tiek etiniai, tiek profesiniai – itin aukšti, o profesijos patrauklumas menkas. Teisėjams atlyginimai nekilo nuo 2008-ųjų, tik tiek, kiek keitėsi baziniai dydžiai. Tad gal nenuostabu, kad jaunų teisėjų ateina nedaug. Pavyzdžiui, į baudžiamųjų teisėjų pareigas kandidatavo du pretendentai. Be to, į apygardos teismus gali ateiti tik teisėjai, turintys bent penkerių metų patirtį. Vadinasi, ateiti gali tik iš apylinkės teismų. Atsakomybė apygardoje didesnė, bylos keblesnės, o materialinis įvertinimas skiriasi simboliškai. Teisėjai daug deda vilčių į valstybės tarnybos reguliavimo pokyčius, bet kol kas viskas tik procese“, – kalbėjo E. Činka.
Trūkstant teisėjų, natūralu, kad likusiesiems auga darbo krūvis.
Anksčiau civilines bylas nagrinėdavo devyni, dabar – šeši teisėjai. O Panevėžio apygardos teisme gautų civilinių ir baudžiamųjų bylų pernai padaugėjo 128-iomis.
Vidutiniškai bylos išnagrinėjamos per 105,75 dienos.
„Gal per garsiai pasakyta, bet esame viena paskutinių instancijų, kuri gali apginti žmogų. Nepaisant iššūkių, teismai stengiasi dirbti kokybiškai ir užtikrinti svarbiausią savo misiją – sklandų teisingumo vykdymą“, – teigė E. Činka.
Panevėžio apylinkės teismas pernykščius įsiskolinimus dengia iš 2023 metams skirtų asignavimų ir jau prognozuoja, kad rudenį turės problemų atsiskaitant su tiekėjais. P. Židonio nuotr.
Ne ką geresnė situacija ir Panevėžio apylinkės teisme.
Pasak jo pirmininkės Virginijos Breskienės, Panevėžio apylinkės teisme yra numatytos 194 teismo darbuotojų pareigybės, tačiau šiuo metu užimtos 172 pareigybės.
Trūksta teismo posėdžių sekretorių, teisėjo padėjėjo, raštinės darbuotojo, o ypač – teisėjų.
V. Breskienė svarsto, kad jauni teisininkai nemato perspektyvų teismuose ir dažniau renkasi advokato ar prokuroro darbą.
„Greitas ir pigus teisingumas negalimas. Kai trūksta apie ketvirtadalio teisėjų, logiška, kad likusiesiems tenka didesnis krūvis, tad ir bylų nagrinėjimas nėra toks spartus, koks galėtų būti. Asmenys, kreipęsi į teismą, šiuo metu dar neturėtų jausti nepatogumų dėl ilgesnių bylų nagrinėjimo terminų. Bet kaip pasikeis situacija ateityje, jei dar ilgesnį laiką nebus užpildyti visi esami teisėjų etatai, sunku prognozuoti. Teisėjo darbo diena ne begalinė ir jam galioja Darbo kodekso nuostatos, jis negali viršyti savo darbo krūvio galimybių“, – komentavo V. Breskienė.
Teismo pirmininkė atkreipia dėmesį, kad valstybės skiriamas finansavimas teismams ir taip gana menkas, o ypač apylinkių teismų.
Jiems tenka vos 78 proc. būtino finansavimo.
Dėl to, pasak V. Breskienės, kaupiasi skolos už pašto, komunalines paslaugas, kitas būtinąsias išlaidas.
Panevėžio apylinkės teismas 2022-uosius baigė turėdamas 98,7 tūkst. Eur įsiskolinimą. Palyginimui, 2021 m. pabaigoje įsiskolinimai siekė 21,7 tūkst. Eur.
Praėjusių metų gale daugiausia – 62,6 tūkst. Eur – šis teismas buvo skolingas Lietuvos paštui, komunalinių paslaugų teikėjams – 30,1 tūkst. Eur. Vien už šilumos energiją skola siekė 22,2 tūkst. Eur. Taip pat liko neapmokėtos sąskaitos už prekes, vertimų paslaugas, priskaičiuotas kelionės išlaidas teismo proceso dalyviams.
„2022 metų įsiskolinimą padengėme iš 2023 metams skirtų asignavimų. Nors praėjo dar tik šių metų I ketvirtis, bet jau galime matyti, kad šįmet išaugus kainoms, o teismams skiriant nepakankamą finansavimą prekėms ir paslaugoms, Panevėžio apylinkės teismas jau rudenį turės problemų atsiskaitant su tiekėjais“, – nerimauja V. Breskienė.
Panevėžio apylinkės teismo darbuotojai raginami tausoti energijos išteklius, darbo priemones, popierių. Taupumo sumetimais įvestas nuotolinis darbas.
„Teismų nepakankamo finansavimo klausimas skaudus ne tik teismo darbuotojams, teisėjams. Panevėžio gyventojams ar svečiams, kurie džiaugiasi atsinaujinusia Laisvės aikšte, praeinant pro teismo pastatą nesmagu matyti remonto reikalaujančius mūsų pagrindinius laiptus. Norėtume prisidėti prie miesto gražinimo, tačiau dėl lėšų trūkumo negalime net laiptų suremontuoti“, – sako V. Breskienė.
