Sulos mėgėjams įspėjimas nepakenkti gamtai ir sau bėdos neprisidaryti

Daugelis neįsivaizduojame pavasario be gardžios sulos, tačiau ne visi žinome, kad jos tekinimui taikomi tam tikri reikalavimai.

Aplinkosaugininkai perspėja: tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno klevo ar beržo.

Kaip nustato Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, valstybinėje žemėje sulą leidžiama tekinti tik iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm. Jeigu medis bus nukirstas ne vėliau kaip po metų, jo skersmuo gali būti ir menkesnis.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį.

Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti.

Už minėtųjų reikalavimų pažeidimus gresia nuo 10 iki 30 eurų bauda.

„Tas pats, kas žmogui nuleistų kraują, – jis mirtų. Tai lygiai taip pat ir medžiui.“

I. Jakupkaitė

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Norintieji leisti sulą privačioje žemėje, tai gali daryti tik gavę tos žemės savininko sutikimą.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėja Ieva Jakupkaitė sako, kad specialiai netikrinama, ar sulos mėgėjai laikosi taisyklių, – važiuojama tik gavus konkrečius pranešimus.

„Oficialių patikrinimų dėl sulos tikrai neorganizuojame, nes tam trūksta laiko ir žmogiškųjų išteklių. Nemanau, kad mieste kas labai leistų tą sulą, nes yra tarša, o miške, miškininkai greičiau pastebėtų tokį dalyką“, – priduria departamento atstovė.

Kiek I. Jakupkaitė pamena, paskutinio pranešimo apie nedrausmingus sulos leidėjus būta bene prieš trejetą metų. Tuomet Senamiesčio gatvėje prie Nevėžio upės moteris leido sulą iš beržų. Bet, kaip paaiškėjo, beržai augo panevėžietės žemėje. Taigi nors pranešimas dėl sulos leidimo, pasak I. Jakupkaitės, pasitvirtino, bauda niekam nebuvo skirta, – moteris tik perspėta, kad, baigusi leisti sulą, tinkamai pasirūpintų savo medžiais.

Panevėžio agentūros vedėja pabrėžia, jog leidžiant sulą tai ir yra svarbiausia – nepakenkti medžiui.

„Tas pats, kas žmogui nuleistų kraują, – jis mirtų. Tai lygiai taip pat ir medžiui“, – įspėja specialistė.