Nauji metai panevėžiečiams prasideda vėl pabrangimu. Nuo sausio 1-osios šiluma gyventojams kainuos kiek daugiau nei gruodį. „Sekundės“ nuotr.

Šilumos rinkoje – mūšis dėl vartotojo

Šilumos rinkoje – mūšis dėl vartotojo

Naujieji panevėžiečiams prasideda vėl pabrangimu. „Panevėžio energija“ paskelbė, kad nuo sausio 1-osios šiluma gyventojams kainuos 4,24 ct/kWh (be PVM). O įskaičiavus ir PVM, už šiltus radiatorius butuose teks mokėti 4,62 ct/kWh, tai yra 0,02 ct brangiau, nei mokėjo gruodį.

Kainų pasiutpolkėje

Iš penkių didžiųjų šalies miestų praėjusį mėnesį šildymas pigiau kainavo ir Vilniuje, ir Kaune, ir Šiauliuose.

Kaip sausio mėnesio panevėžietiška kaina atrodys Lietuvos kontekste, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) dar analizuoja, o „Panevėžio energija“ pasididžiuodama praneša: jos tiekiamos šilumos kaina per metus sumažėjo 15,9 proc.

Neliko monopolio

Trečią sezoną katilus kūrenančio vienintelio Panevėžyje nepriklausomo šilumos gamintojo (NŠG), įmonės „Biokuro energija“ atstovai atkreipia dėmesį, jog iki tol stiprų monopolį turėjusios septynių savivaldybių valdomos „Panevėžio energijos“ įkainiams neabejotinai turėjo įtakos ir konkurento atėjimas į Panevėžio rinką.

„Pastebėjome, kad kai tik atsirado mūsų biokuro katilinė Beržų gatvėje, iš karto situacija ėmė keistis. „Panevėžio energija“ gavo konkurentą. Jos šilumos gamybos kaina pradėjo kristi. Kad patiektų vartotojams šilumą, bendrovė priversta konkuruoti su mumis. Ji tiesiog nebegali naudotis monopolininko padėtimi. Taigi, galima teigti, kad kainos mažėjimui neišvengiamai turėjo įtakos ir NŠG atėjimas“, – sako įmonės „Biokuro energija“ direktorius Almantas Vinikas.

Kovotojus pamokė teismas

Nepaisant, kad konkurencija šilumos rinkoje naudinga patiems vartotojams, Panevėžyje investavęs NŠG susidūrė su milžinišku vietos gyventojų, palaikomų tuomečio Seimo nario Povilo Urbšio, pasipriešinimu. Kaip didžiausią siaubą modernią biokuro katilinę mačiusios bendruomenės teismams buvo pateikusios net du ieškinius, turėjusius, kaip vylėsi kovotojai, sustabdyti jos statybas Beržų gatvėje. Tokia kova, sukėlusi didelį rezonansą ir paskleidusi žinią į Panevėžį kada nors bandysiantiems žvalgytis potencialiems investuotojams, baigėsi finansiškai skausmingai patiems gyventojams. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas gegužę neskundžiama nutartimi pripažino, kad asociacijos Nendrės-Dainavos vietos bendruomenė, Panevėžio miesto Stetiškių bendruomenė, Ramygalos g. 116-ojo namo savininkų bendrija ir dar dvylika asmenų, tarp jų – ir tuometis vienos miesto įmonės vadovas, ir lopšelio-darželio direktorė, buvo neteisūs prašydami panaikinti Aplinkos apsaugos galutinę atrankos išvadą dėl biokuro vandens šildymo katilinės statybos Beržų g. poveikio aplinkai vertinimo. Teismo sprendimu katilinės priešininkams teko „Biokuro energijai“ atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 2500 eurų.

Prapylę vieną teismą, spalį tie patys kovotojai Panevėžio apylinkės teisme atsiėmė kitą savo ieškinį, kuriuo reikalavo panaikinti miesto Savivaldybės išduotą biokuro katilinės statybos leidimą.

Pažeidimų neranda

Net ir po beprasmių teisminių ginčų nepriklausomas šilumos gamintojas liko po didinamuoju stiklu. Aplinkosaugininkai lapkritį sulaukė skundo dėl biokuro katilinės Beržų gatvėje veiklos. Atlikę neplaninius katilinės išmetamų teršalų matavimus, jokių pažeidimų neaptiko. Savo ruožtu Aplinkos apsaugos agentūra nepriklausomus šilumininkus tikrino ir gruodžio vidury – pažeidimų ne tik nenustatyta, bet dargi rodikliai pasirodė kone dešimt kartų geresni nei leistina norma.

„Pastebėjome, kad kai tik atsirado mūsų biokuro katilinė Beržų gatvėje, iš karto situacija ėmė keistis.“

A. Vinikas

„Skundai prasidėjo nuo 2018 metų galo, kai katilinė dar nebuvo eksploatuojama. Noriu pabrėžti, kad katilinėje įrengta automatinė teršalų koncentracijų matavimo sistema, ši sistema iškart signalizuoja, jei būna kažkokie nukrypimai procese, taip pat nuolat atliekami matavimai“, – teigė Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ieva Jakupkaitė.

Vartotojai permokėjo

NŠG atėjimas sukūrė konkurenciją iki tol monopolizuotoje miesto šilumos gamybos rinkoje, o kartu – prielaidas sumažinti šilumos kainą vartotojams.

„Biokuro energija“ su monopolininkės statusą praradusia „Panevėžio energija“ kas mėnesį suremia ginklus Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ organizuojamuose aukcionuose šilumai pirkti. „Panevėžio energija“ priversta iš NŠG pirkti šilumą, jei ši pigesnė nei jos pagaminama, arba tiesiog pati turi siūlyti šilumą už mažesnę kainą.

Nors 2019-aisiais bendrovės „Panevėžio energija“ kas mėnesį šilumos aukcionui pateikiama šilumos gamybos kaina per metus mažėjo kone perpus, iš penkių didžiųjų šalies miestų panevėžiečiams šiluma nuolat būdavo brangiausia.

Situacija pasikeitė nuo 2020-ųjų gruodžio 1-osios įsigaliojus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ateinančių 5 metų periodui patvirtintai naujai „Panevėžio energijos“ bazinei šilumos kainai.

VERT apskaičiavo, jog „Panevėžio energijos“ metinės būtinosios sąnaudos buvo net 2,243 mln. Eur (9,8 proc.) mažesnės, nei buvo suskaičiavusi pati bendrovė. VERT taip pat įvertino, kad ankstesniais laikotarpiais „Panevėžio energija“ dėl į šilumos kainą įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui bei šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumo pelnė 1,68 mln. Eur papildomų pajamų.

„Panevėžio energija“ motyvuoja, jog šis skirtumas susidarė todėl, kad apskaičiuojant šilumos kainą yra vertinamos užpraeitą mėnesį pirkto kuro kainos, kurios skiriasi nuo faktinių kuro kainų.

Permoką įmonė privalo grąžinti vartotojui – dėl šios priežasties nuo gruodžio šilumos kaina sumažinta 0,06 ct/kWh.

Suskaičiuoja ne tik šilumą

Maždaug 90 proc. panevėžiečiams tiekiamos šilumos pagaminama kūrenant biokurą. Per metus biokuro kaina biržoje sumažėjo 20 proc. Bet „Panevėžio energijos“ tiekiama šiluma tokio kainos kritimo nepasiekusi.

„Kodėl taip yra? Atpigus biokurui, šilumos gamybos kaina krito, bet, tikėtina, išaugo paskirstymo, perdavimo kaštai, o taip pat papildomos išlaidos, kurias patiria „Panevėžio energija“, bet vartotojas jų nemato“, – sako „Biokuro energijos“ vadovas A. Vinikas.

„Panevėžio energija“ motyvuoja, jog šilumos kaina ir negali kristi tokiais pačiais tempais kaip biokuro. Mat įmonė, be šiuo metu pigiausios kuro rūšies – biokuro, šilumai gaminti naudoja ir gamtines dujas.

Tačiau su tokiais šilumininkės argumentais A. Vinikas nesutinka.

„Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ organizuojamuose aukcionuose šilumai pirkti „Panevėžio energijos“ dujų įrenginiais pagamintos šilumos kaina 2020 m. spalį buvo net 23 proc., lapkritį 17 proc. mažesnė nei suskaičiuotos šilumos gamybos iš biokuro faktinės palyginamosios sąnaudos“, – stebėjosi A. Vinikas.

Vartotojas sumoka ne tik už šilumos gamybą ir perdavimą iki jo buto. Į šilumos kainą įskaičiuota aibė ir kitų sąnaudų.

„Kitas būtinąsias sąnaudas sudaro elektros energija, vanduo, šiluma, nupirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų, ir pastovios sąnaudos: nusidėvėjimas, einamojo remonto ir aptarnavimo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, personalo sąnaudos“, – vardijama „Panevėžio energijos“ atsiųstuose atsakymuose į pateiktus klausimus.

Kitaip tariant, tarp tų būtinųjų sąnaudų – visos įmonės, turinčios 409 darbuotojus, išlaikymas. Įmonės viešai skelbiamais naujausiais duomenimis, iš jų 229 darbininkų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių praėjusių metų trečią ketvirtį siekė 1205 Eur. Daugiausia uždirbančių 6-ių administracijos atstovų vidutinis atlyginimas sudarė 3745 Eur su mokesčiais.

Trečią sezoną katilus kūrenančio vienintelio Panevėžyje nepriklausomo šilumos gamintojo, įmonės „Biokuro energija“ atstovai atkreipia dėmesį, jog iki tol stiprų monopolį turėjusios kelių savivaldybių valdomos „Panevėžio energijos“ įkainiams turėjo įtakos ir konkurento atėjimas į Panevėžio rinką. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Dešimtmilijoninės investicijos

Šilumos kainai įtakos turi ir į ją įskaičiuojamos įmonės investicijos.

„Panevėžio energijos“ 2014–2019 m. investicijos į katilinių ir jų įrengimų modernizavimą, šilumos trasų rekonstravimą ir bendruosius poreikius siekė 49 mln. eurų. Į šilumos kainą įskaičiuojama ta investicijų dalis, kuri finansuojama pačios bendrovės arba skolintomis lėšomis. Įmonės duomenimis, dalį investicijų – 21,8 mln. Eur – sudarė ES parama. Didesnioji dalis – 24,4 mln. eurų – įskaičiuota į šilumos kainą. Kitaip tariant, tokią milijoninę sumą į „Panevėžio energijos“ ūkį investavo ją sunešęs vartojojas, kas mėnesį sumokėdamas už šilumą ir karštą vandenį. Milijoninę investicijų dalį tiekėja susirinko iš savo klientų – šilumos vartotojų. „Panevėžio energijos“ šilumos kaina vienoda visose jos aptarnaujamose savivaldybėse. Taigi, vartotojai apmoka ir investicijas į įmonės ūkio atnaujinimą ne tik savo, bet ir kitose jos šildomose savivaldybėse.

Vien tik Panevėžio, Pasvalio, Narteikių (Pasvalio r.), Zarasų, Rokiškio biokuro katilinėms modernizuoti „Panevėžio energija“ per penkerius metus savų, tai yra klientų sumokėtų, pinigų (neskaičiuojant ES paramos) išleido 9,8 mln. eurų, iš jų Panevėžio katilinėms atiteko 3,6 mln. eurų.

Pirks modernų siurblį

Į tuos pačius katilus Panevėžyje įmonė numačiusi dar investuoti ir iki 2021 metų vidurio prie jų įrengti 1300 kW galingumo absorbcinį šilumos siurblį. Bendrovė motyvuoja, kad iš to išloš ir vartotojas: deginant tą patį biokuro kiekį, daugiau bus pagaminta šilumos.

Dešimtis milijonų eurų siekiančiomis investicijomis smagu pasididžiuoti kiekvienai įmonei. Šilumos poreikį Panevėžyje išstudijavęs A. Vinikas neslepia abejojantis, ar išties šilumininkės įdiegti nauji įrenginiai nėra pertekliniai, o investicijos į juos – efektyvios.

„Biokuro energijos“ vadovas abejoja, ar visos investicijos bus ekonomiškai naudingos centralizuotai besišildančiam gyventojui.

„Įrangos ir tinklo atnaujinimas yra gerai, bet pertekliniai įrenginiai kerta gyventojams, jie apmoka kiekvieną, racionaliai ar neracionaliai atliekamą, atnaujinimą. Absorbcinis siurblys padidins šilumos kainą vartotojams, nes įvertinus tai, kad jis dirbs tik šildymo sezonu, gauname, kad ši sistema nėra ekonomiškai naudinga, nes atsipirkimo laikotarpis siekia net 13,5 metų be ES paramos, kai šilumos pardavimo kaina yra 20 Eur/MWh. Tą yra apskaičiavę KTU mokslininkai ir tokias neracionalias investicijas padengs šilumos vartotojai“, – įsitikinęs A. Vinikas.

Nepriklausomos šilumos tiekėjos „Biokuro energijos“ vadovo teigimu, jam išties keista, kodėl niekas neatkreipia dėmesio į šilumos tiekėjų investicijas ir gauti ES paramai parašytus projektus, kuriuose deklaruojama, jog įrenginiai dirbs 11 mėnesių per metus.

„O niekas netikrina fakto, kad realiai tie įrenginiai dirba nuo 3 iki 6 mėn. ir investicijų atsipirkimo terminas išauga iki 10 ir daugiau metų“, – stebisi A. Vinikas.

Šilumos poreikis mažėja

Kiekgi mėnesių per metus dirba užkurti modernūs „Panevėžio energijos“ biokuro katilai?

Įmonės duomenimis, Aukštaitijos sostinėje šilumos poreikis svyruoja nuo 16 MW vidurvasarį iki 130 MW šildymo sezono metu. Bendrovė mieste eksploatuoja penkis biokuru kūrenamus katilus, o šių bendra galia siekia 54,6 MW.

Iš penkių biokuru kūrenamų garo katilų maksimaliu pajėgumu visus metus dirba tik du. Kiti trys modernizuoti biokuro katilai visu savo galingumu veikia maždaug pusmetį.

Šiltėjant žiemoms ir Panevėžyje daugėjant renovuotų daugiabučių, šilumos poreikis kasmet natūraliai mažėja. „Panevėžio energija“ 2019 m. į tinklus patiekė 7,4 proc. mažiau šilumos nei 2018-aisiais.

Mato paradoksus

„Panevėžio energija“ tvirtina, jog visos dešimtmilijoninės investicijos į biokuro katilus pasiteisina. Anot jos, šildymo sezono metu vien biokuro katilų galios neužtenka, todėl reikalingas papildomas šilumos šaltinis.

Tokiu atveju „Panevėžio energija“ gali užkurti savo dujų katilus, bet tas išaugina šilumos kainą. Įstatymas numato, kad šilumininkė negali štai taip paprastai imti ir pradėti šildyti būstų brangesniu kuru. Jei nepriklausomas šilumos gamintojas (NŠG) aukcione pasiūlo šilumą už mažesnę kainą nei pačios „Panevėžio energijos“, šioji privalo ją supirkti.

Vis dėlto A. Vinikas Panevėžio šilumos rinkoje teigia matantis keistų paradoksų, kokių sako nepastebintis nė viename šalies didmiesčių.

„Panevėžys yra vienintelis, kuris dujinių katilų pagamintą šilumą stengiasi parduoti „Baltpool“ organizuojamuose aukcionuose. Kiti miestai šitaip gaminamą šilumą traktuoja kaip rezervinę. Galbūt tai susiję su tuo, kad „Panevėžio energijos“ stebėtojų taryboje yra buvęs ilgametis bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo vadovas. Tiesiog sutapimas, kad jo sūnus darbuojasi žinomoje bendrovėje, kuri rūpinasi suskystintų dujų terminalo dujų pardavimais“, – svarsto vienintelio NŠG Panevėžyje vadovas.

Gyventojų pinigai – į gatves

Septynių savivaldybių valdoma „Panevėžio energija“ 2019-aisiais uždirbo 705 tūkst. eurų pelno. 2018-aisiais jos pelnas siekė 5,1 mln. eurų. Šilumos tiekėja pelnu dalijasi su savo akcininkėmis,o iš jų didžiausia – Panevėžio savivaldybė.

Už 2018 m. visiems akcininkams „Panevėžio energija“ išmokėjo 746 tūkst. eurų dividendų, už 2019 m. – 233 tūkst. eurų.

Kiek šilumininkė uždirbo 2020-aisiais ir kokią dalį turės atseikėti akcininkams, dar skaičiuojama.

Šias įplaukas į savivaldybių biudžetus galima vertinti kaip indėlį į, pavyzdžiui, infrastruktūros pagerinimą – gatvių remontą ir pan. Iš kitos pusės – tai pinigai, surinkti iš šilumos vartotojų, kas mėnesį iš piniginių iškrapštančių eurus susimokėti už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį.

Komentarai

  • Gal kas gali paaiskint, kodel turiu moketi uz Pasvalio, Kupiskio vamzdzius, jei gyvenu Panevezyje?

  • TAI KADA PIGS SILDYMAS MONOPOLISTAI!!!!!

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų