-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sveikatos centrai pirmiausiai buvo pagalba savivaldybėms konsoliduoti medicinos paslaugas.
Savivaldybėms sudarytos galimybės steigti sveikatos centrą sudarant bendradarbiavimo sutartis tarp gydymo įstaigų, veikiančių savivaldybėje (funkcinis sveikatos centras), arba jas jungiant į vieną juridinį asmenį (struktūrinis sveikatos centras).
Tokiu būdu išplečiamas valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos paslaugų teikimas bei supaprastinamas paciento kelias, pažymi ministerija.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys akcentavo, kad sveikatos centrai yra pirmiausiai vienas iš įrankių keisti paslaugų struktūrą, priartinant sveikatos paslaugas prie gyventojų.
„Vidutinis europietis gyvena dešimt metų ilgiau nei lietuvis. Mūsų žmonės irgi nusipelno gyventi ilgiau – ne tik ilgiau, bet ir kokybiškai, sveikai. Su esama sveikatos paslaugų struktūra mes to nepasiekiame, vadinasi, ji turi keistis. Sveikatos centras tėra vienas iš būdų, kaip suaktyvinti ambulatorinių paslaugų teikimą“, – teigė ministras.
Panevėžio savivaldybės Taryba sprendimą steigti sveikatos centrą priėmė dar rugpjūtį. Panevėžio savivaldybė iš dviejų galimų sveikatos centro kūrimo variantų – struktūrinio ar funkcinio – pasirinko funkcinį. Tai reiškia, kad mieste veikiančiose sveikatos įstaigose struktūriniai pokyčiai nebus atliekami, jos pasirašys 5 metus galiosiančias sutartis, kuriomis įsipareigos bendradarbiauti tarpusavyje ir teikti sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Sprendimas inicijuoti sveikatos centro steigimą priimtas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta ir nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojusia nauja tvarka. Sutvarkius visus būtinus teisinius dokumentus sveikatos centras bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas sveikatos paslaugas. Jei nutiktų taip, kad sveikatos įstaigoje vienos ar kitos srities specialisto nėra, gavus šeimos gydytojo siuntimą apsilankyti ir gauti reikiamas paslaugas bus galima sveikatos centro veikloje dalyvaujančiose įstaigose – ligoninėje, privataus sektoriaus ar kitoje sveikatos įstaigoje“, – Tarybos sprendimą anksčiau komentavo Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė prisipažino, kad savivaldybė ilgai galvojo, ar steigti sveikatos centrą.
Jį steigti Birštone pakviestos devynios įstaigos.
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad rajono Taryba yra priėmusi sprendimą steigti sveikatos centrą funkciniu pagrindu, t. y. pasirašant bendradarbiavimo sutartis tarp įstaigų.
„COVID-19 pandemija parodė, kad neturėjome įgūdžių ir patirties koordinuoti paslaugas. Ši reforma yra skirta pirmiausiai paslaugų koordinavimui. Susitarti nėra paprasta, pripažįstu, tačiau tikslas yra labai aiškus – koordinuoti sveikatos paslaugų teikimą. Šiuo tikslu neabejoju ir jis yra pokyčių varomoji jėga. Jei mažės išvykstančių pacientų, daugiau žmonių rinksis sveikatos paslaugas savo rajone, vadinasi, rezultatas bus pasiektas“, – teigė meras.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigia, kad miestas kurs funkcinį sveikatos centrą, tačiau didesnių pokyčių mieste kol kas nemato.
„Pasakysiu atvirai – kol kas nematome didelės naudos iš sveikatos centro steigimo, gal pokyčių bus regione, bet mieste kol kas nematome to. Kuriame centrą, kad mus pasiektų Europos Sąjungos lėšos“, – kalbėjo jis.
Pasak mero, kyla iššūkių, kaip suderinti interesus su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios dalyvauja sveikatos centro kūrime. Jau dabar poreikiai viršija investicijas, todėl kyla klausimas, kaip reikės padalinti lėšas. Meras teigė, kad bus gerų pavyzdžių rajonuose dėl bendradarbiavimo teikiant sveikatos paslaugas, tačiau ar visur tai pasiteisins, abejoja.
SAM Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Vilma Srogė nurodė, kad savivaldybės sulauks 122 mln. eurų tiesioginių investicijų pokyčiams. Ministras paantrino, kad visos ES struktūrinės lėšos – per 800 mln. eurų – vienokia ar kitokia forma pasieks savivaldybes, todėl faktinės investicijos į pokyčius bus gerokai didesnės.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius sakė, kad kaip ir prieš bet kurios naujovės diegimą, ir su sveikatos centrais buvo daug nerimo, todėl pasirinktas stabilumo kelias – finansavimo sąlygos nekeistos, paslaugų įkainiai bus vienodi tiek steigiant centrą, tiek nedalyvaujant jo veikloje.
„Nors stengiamės užtikrinti stabilumą, vis dėlto viena naujovė buvo įdiegta. Kartu su sveikatos centrais ateina papildomas finansavimas ligoninių skubios pagalbos priėmimo skyriams – tiems skyriams, kurie sulaukia ne mažiau nei šešių pacientų per parą, skiriama subsidija. Tikimės, kad toks skyrius galės sėkmingiau dirbti nei iki šiol, labiau patenkinti pacientų poreikius“, – nurodė G. Kacevičius.
Direktorius prasitarė, kad VLK jau prasidėjo ir svarstymai dėl koordinavimo funkcijos tarp gydymo įstaigų finansavimo, bet pirmiausiai turi nusistovėti praktika. Taip pat žvelgiant į ateitį, gydymo įstaigos galėtų būti skatinamos už pasiektus gydymo rezultatus.
„Jei bus efektas, tai sėkme turime pasidalinti su gydymo įstaigomis. Tai tik svarstymų stadijoje, bet logika tokia“, – sakė direktorius.
Lietuvos savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo ir bendradarbiavimo su konkrečiomis sveikatos priežiūros įstaigomis turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bus bendradarbiavimo pagrindu sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
Komentarai
-
- Skaitytojas
- 22:43 2023.10.26
Rodyti visus komentarus (1)Kuriama dar viena instancija. Iš pateikto straipsnio susidaro įspūdis, kad gyvensime ilgiau ir sveikiau, nors gydytojų mažėja, patekimo laikas pas juos ilgėja. Net sunku susigaudyti, kur ir pas reikės eiti.