Savivaldybės įstaigos atsisveikins su ūkvedžiais

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2023.06.17 14:00

Panevėžio savivaldybės žinioje esančioms biudžetinėms įstaigoms artėja laikas, kai teks atsisveikinti su ūkvedžiais.

Pradėjusi nuo jų buhalterijos centralizavimo, Savivaldybė rengiasi pereiti ir prie ūkio dalies pertvarkos.
Planuojamai steigti naujai įstaigai – Nekilnojamojo turto valdymo centrui – bus patikėta rūpintis Savivaldybei priklausančių įstaigų eksploatavimu ir priežiūra.
Šįkart centralizavimo procesą planuojama vykdyti kiek kitaip nei ne visai sėkmingai startavusio Apskaitos centro.
Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, klausimas, kaip efektyviau valdyti ir prižiūrėti Savivaldybei priklausantį turtą, keliamas jau ilgą laiką.
Anot jo, tai ypač aktualu darosi dabar, kai mieste duris atvers visiškai nauji ir modernūs pastatai su daugybe išmaniųjų technologinių sprendimų: Stasio Eidrigevičiaus menų centras, naujasis dar tik statomas baseinas, pripučiamas sporto maniežas bei kiti.
Tokiam nekilnojamajam turtui prižiūrėti nebeužteks paprasto elektriko.
Savivaldybės nuostata tokia, kad kiekvienoje įstaigoje turėti po ūkio skyriaus pavaduotoją ir priežiūros komandą neracionalu.
„Klausimas, ką reikia daryti su mūsų pastatų priežiūra, jau senokai svarstomas. Žinant, kad jau artimiausiu metu teks rūpintis ir visai naujais, išmaniais ir ne visai tipiniais pastatais, jis tampa dar aktualesnis“, – sako T. Jukna.

Pastatai darosi išmanesni

Panevėžio savivaldybė numačiusi naują nekilnojamojo turto strategiją, kurios tikslas – jį tvarkyti centralizuotai.
Pasak T. Juknos, nuspręsta ne Savivaldybės administracijoje kurti atskirą turto valdymo skyrių, o steigti visiškai naują įstaigą.
Ji pirmiausia perimtų sporto, švietimo, kultūros įstaigų turto valdymą ir priežiūrą.
Palaipsniui, per trejus metus, į naujosios įstaigos rankas būtų perduotas visas Savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas.
„Pirmiausia pradėsime nuo sporto objektų, kurių išties daug – būsimasis pripučiamas sporto maniežas, „Kalnapilio“ arena, visi nauji stadionai su natūralia ir sintetine danga. Dabar kiekviena įstaiga Savivaldybės prašo pirkti technikos prižiūrėti tuos stadionus, nors iš principo pakaktų vieno traktoriuko ir tam tikriausiai užtektų vieno darbuotojo etato“, – kalbėjo T. Jukna.
Pasak direktoriaus, specifinių žinių ir priežiūros reikalaus tokie sudėtingi projektai, kaip naujasis baseinas ar SEMC, kur integruotos išmaniosios sistemos.
„Tokiems objektams prižiūrėti nepakaks turėti paprasto elektriko. Čia jau reikia pirkti paslaugą arba turėti savo specialistų komandą. Inžinieriaus be 2000–2500 eurų atlyginimo nepasamdysi, o ir reta įstaiga tą sau galėtų leisti, nes tiek ir nėra darbų. Bet kai turi daug įstaigų, kur reikia specifinių žinių, galima turėti ir visą etatą ar net daugiau. Centralizavus pastatų priežiūrą, atsiranda galimybė tokiems specialistams mokėti patrauklius atlyginimus“, – komentavo administracijos vadovas.

Reguliuos užimtumą

Naujajai įstaigai bus pavesta ir dar viena funkcija – planuoti sporto bazių bei salių, kitų laisvų patalpų užimtumą.
Pavyzdžiui, pasibaigus pamokoms mokyklose sporto salių, aikštynų, aktų sales galima būtų išnuomoti kitai veiklai.
Į šią sistemą bus įtraukti ir teniso kortai, stadionai, sporto salės.
Norintieji išsinuomoti sistemoje iš karto matytų, kada patalpos laisvos, valandos nuomos kainą pagal Tarybos patvirtintus įkainius.
„Ir dabar vyksta sporto salių ir kitų erdvių nuoma, bet tai daroma vidiniais susitarimais. Atsiradus tokiai sistemai, būtų daugiau skaidrumo“, – mano T. Jukna.

Klaidų nekartos

Nekilnojamojo turto priežiūros centralizaciją Savivaldybė žada vykdyti kiek kitokiu būdu nei įstaigų buhalterijos perėmimą į vienas rankas.
Pasak T. Juknos, steigiant Apskaitos centrą, pirmiausia buvo sudarytas strateginis planas, numatyti etapai, o tik po to įsijungė naujasis vadovas.
„Bet kai ateina žmogus, išmanantis tą sritį, jis visai kitomis akimis pamato tai, ką sudėliojo Savivaldybės administracijos darbuotojai – teisiškai, logiškai, bet ne tos srities profesionalai. Todėl kilo tam tikrų iššūkių sustyguojant Apskaitos centro darbą. Šįkart tokios klaidos nekartosime. Pirmiausia įsteigsime naują įstaigą, ieškosime jai naujo vadovo ir jau tada bus kuriama darbo grupė, kuri ir suplanuos, kaip sklandžiai perimti Savivaldybės nekilnojamąjį turtą“, – kalbėjo T. Jukna.
Kol kas naujojoje įstaigoje numatyti du etatai, vėliau darbuotojų skaičius didėtų.
Manoma, kad visa nekilnojamojo turto priežiūros centralizacijos reforma užtruks iki trejų metų.
„Etatų, kurie dabar atsakingi už pastatų priežiūrą, įstaigose nebeliks. Bet reikės jų naujojoje – jeigu žmonės išmano savo darbą, bus kviečiami pereiti į ją. Žinoma, atsiras ir tokių, kurie nebus pakviesti dėl tam tikrų kompetencijų neturėjimo, jiems teks ieškoti kitos veiklos“, – neslėpė T. Jukna.

Daugiau skaidrumo

Kiek lėšų miesto biudžete pavyktų sutaupyti centralizavus Savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto priežiūrą, anot administracijos direktoriaus, kol kas sunku apskaičiuoti.
„Kai turėsime planą, galėsime skaičiuoti, bet ir tie skaičiavimai ne visuomet parodo tiesą – per tą laiką gali išaugti minimalus ir vidutinis atlyginimas, ateiti ekonominė krizė, didelė infliacija ir kiti dalykai. Tokie dalykai skaičiuojami, bet tai nėra faktas“, – sakė T. Jukna.
Tokios centralizacijos keliu nuėję ir kiti didieji Lietuvos miestai. Tiesa, daugelyje jų centralizacija išskaidyta, pavyzdžiui, viena įstaiga prižiūri tik sporto bazes, kita – švietimo ar kultūros įstaigas. Panevėžys bus tuo išskirtinis, kad vienai įstaigai planuojama patikėti visą Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
„Manome, toks sprendimas tiek valdymo efektyvumo, tiek finansine prasme pasiteisins. Atsiras daugiau aiškumo ir skaidrumo, tikriausiai nebekils ir klausimų, kokia pirma įstaiga bus renovuojama ar tvarkoma“, – teigė T. Jukna.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #centralizacija
• #Panevėžys
• #ūkis
• #ūkvedžiai