-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
P. Židonio nuotr.
Dažniausiai apie Kalėdų dovanas pradedu galvoti gruodžio pradžioje. Artimųjų pradedu klausinėti, ką norėtų gauti, vis primenu pagalvoti. Labai smagu, kai ir manęs paklausia, ko norėčiau, tuomet tikrai galima pataikyti į dešimtuką. Bet, pavyzdžiui, per Vilniaus knygų mugę jau perku knygas sūnėnams ir Kalėdų, ir gimtadienio progoms, laikau jas iki švenčių.
Šeimoje vienas kitam dovanojame nedideles dovanas, bet kiekvienam. Dažniausiai praktiškas: vyrauja kalendoriai, namų kvapai, skanėstai, kojinės. Lygiai taip pat dovanų gauna ir augintiniai.
Dovanoms nemėgstu išlaidauti, bet jeigu žinau, kad tikrai ji labai laukiama, leidžiu sau ir didesnę sumą. Arba buriamės keli šeimos nariai ir vieną didesnę dovaną dovanojame.
Kadangi esu kelių nevyriausybinių organizacijų narė, ten keičiantis dovanomis nusistatome limitą, pavyzdžiui, iki 15 Eur. Aš vis siūlau, kad bandytume dovanas dovanoti, pavyzdžiui, už 2,99 euro su pakavimu, tada atsirastų daugiau vietos fantazijai.
Man patinka gauti rankų darbo dovanas, ypač – vilnones kojines. Man tai pati geriausia dovana! Tokia kupina meilės.
Labai smagu gauti ir vonios bombas, turiu draugių, kurios jas gamina. Pati, gaila, neturiu tam nei gebėjimų, nei laiko. Bet gal kada nors ateityje.
Labiausiai mėgstu praktiškas dovanas, ypač džiaugiuosi valgomomis.
„Sekundės“ nuotr.
Užklupote mane su klausimu apie įsimintiniausią gautą Kalėdų dovaną! Neprisimenu tokios. Man geriausiai įsiminęs trijų mano sūnų ir žmonos džiaugsmas gavus mano dovanas. Nesyk esu pajutęs, kaip smagu dovanoti ir koks linksmas būna Kalėdų rytas, kai matai artimuosius, besidžiaugiančius dovanomis.
Stengiuosi apmąstyti, ką dovanosiu, dažniausiai dovanomis pasirūpinu iš anksto. Paprastai jas perku, nes pačiam gal net nelabai pavyktų ką sukurti, o tai, ką sukurčiau, vargu ar pradžiugintų. O įteikta dovana parodo, kad apie tave pagalvota.
Mėgstu dovanoti knygas. Žinau, kad tokia dovana kai kam gali būti ir iššūkis, bet – tebūnie.
Kadangi dirbu su vaikais, žinau, kad jei paprašytume jų surašyti trokštamų dovanų sąrašą, jis būtų begalinis. Bet taip pat mačiau, kaip vaikai, net ir vyresni, džiaugiasi paprasčiausiais jiems dovanotais vaikiškais žaisliukais. Svarstau, gal vyresnėlius tie žaislai bent mintimis sugrąžina į vaikystę, kelia malonius prisiminimus.
Dar pastebėjau, kad dabartiniai, sovietmečio neragavę vaikai nenori vienodų žaislų, jie jau išaugę iš uniformizmo.
P. Židonio nuotr.
Įsimintiniausia Kalėdų dovana – kelionė į Laplandiją. Tai buvo magiškas laikas kartu su šeima, o įspūdžiai iš Kalėdų Senelio rezidencijos liks visam gyvenimui. Važinėjome haskiais ir elniais kinkytomis rogėmis. Sužavėjo „Ruana“ zoologijos sodas po atviru dangumi miške, kur gyvena baltosios meškos, įvairūs paukščiai ir kiti gyvūnai, o pusnys – iki pažastų.
Vykdami į Laplandiją Kalėdų Seneliui simboliškai nuvežėme savo keptų sausainių ir lietuviškų motyvų puodelį kakavai.
O man pačiai patinka būti Kalėdų Senelio nykštuku – dovanoti, pakuoti dovanėles, nudžiuginti ir nustebinti. Kalėdų dovanomis pradedu rūpintis jau spalį. Viską mėgstu planuoti ir daryti iš anksto, ne paskutinę minutę.
Mūsų šeimoje yra tradicija Kalėdų rytą keltis ir tiesiai iš lovos dar su pižamomis bėgti prie eglutės pakuoti dovanų. Taip pat susitinkame su vyro sesių, mano brolio šeimomis, sveikiname vieni kitus, keičiamės dovanėlėmis. Švenčiame ir tiesiog leidžiame laiką kartu su brangiausiais žmonėmis.
Kalėdų biudžetą visada planuoju ir skaičiuoju. Dovanoms įprastai skiriame apie 200 eurų. Karantino laikotarpiu artimiesiems gaminau rankų darbo dovanėles. Kartu su vaikais vėrėme angeliukus, medelius iš karoliukų. Vaikus nuo mažens mokome, kad kol jie neuždirbo pinigų, senelius, tėvus nudžiugintų savo rankų darbo dovanomis. Kartu kepame sausainius, kūčiukus, įvairiausius skanumynus. Taip pat mokome aukoti, padėti silpnesniems.
Kalėdos man yra magiškas laikas, visą gruodį ore tarsi tvyro gerumo dvasia. Atrodo, ir žmonės tampa linksmesni, dosnesni, džiugina šurmulys mieste, įvairūs renginiai, kalėdiniai papuošimai. Smagu tikėti ir pačiam kurti Kalėdų stebuklą.
Norėčiau visiems palinkėti gražių ir jaukių artėjančių švenčių.
„Sekundės“ nuotr.
Mūsų šeimoje yra tradicija dovanoti vieni kitiems dovanas. Aš priklausau tai kategorijai žmonių, kurie nepradeda pirkti kalėdinių dovanų liepą. Aišku, nepalieku ir gruodžio 22-ajai. Dar nespėjo žvakių išnešti iš prekybos centrų Vėlinių dieną, jau kalėdines giesmes pradeda giedoti. Toks šventės suankstinimas man nėra priimtinas. Kalėdines dovanas perku tada, kai ateina kalėdinė nuotaika – gruodžio mėnesį.
Apibrėžto dovanų biudžeto neturiu. Stengiamės per daug neišlaidauti, bet pagalvoti, kad žmogui dovana būtų naudinga ar sukeltų įspūdžių. Tarkime, kokie bilietai. Stengiamės per Kalėdas nedovanoti nereikalingų daiktų. Yra ir tradicija ką nors pagaminti savo rankomis. Anūkės piešia piešinėlius, žmona kepa meduoliukus, pagamina riešutus ir įdeda į dovanėles.
Man visada maloniau dovanoti, nei gauti dovanų.
Labai džiugu, kai matai, kad tikrai pataikei nupirkti dovaną, kad pradžiugini žmogaus širdį. Dovana yra niekinė, jei ji dovanojama dėl pliuso.
Mano gautos dovanos visos įsimintos, malonios, brangios. Tikrai malonu, kai matai, kad ją rinkęs galvojo apie mane, o ne pirko dėl pliusiuko.
