-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vasara džiugina geru oru, saulėtomis dienomis ir šiltomis naktimis. Bet gamta, atrodo, linkusi į kraštutinumus ir neretai apdovanoja sunkiai pakeliamomis karščio bangomis.Nepratusiam žmogui alinamas karštis kelia ne tik nepatogumų – karštos dienos gali pagrasinti ir sveikatai.
„Panevėžio balsas“ panevėžiečių klausia, jie yra vasaros ar žiemos žmonės? Kaip gelbėjasi nuo Lietuvą užklupusių atogrąžų karščių?
Vienareikšmiškai esu karščio mėgėjas. Ar nematyti iš mano tamsaus gymio? (Juokiasi.)
Į darbą iš namų kartais net penkiolika kilometrų atminu dviračiu, tad kiekvieną dieną pasižiūriu, kokius orus prognozuoja. Nesinorėtų grįžti šlapiam nuo galvos iki kojų.
O šiomis dienomis teko ir svilinant trisdešimties laipsnių karščiui parminti.
„Gyvename darnoje su gamta ir nesipiktiname nei karštais, nei šaltais orais.“
Su šeima gyvenu kaime, sodyboje, kuri skaičiuoja šimtą keturiasdešimt metų. Per karščius mus labai gelbsti pavėsis ir šešėlis, kurį suteikia seni medžiai. Mūsų kiemo pušys didžiulės, virš dvidešimties metrų. Turime ir tvenkinį.
Beje, vasarą, kai karšta, miegame lauke. Stebime skraidančius šikšnosparnius. Džiaugiamės tokia kaimynyste, nes ir uodų aplink, regis, mažiau.
O ir ežiukai kartais apsilanko. Jeigu šuns dubenyje lieka ėdesio, dar ir pasivaišina.
Gyvename darnoje su gamta ir nesipiktiname nei karštais, nei šaltais orais. Kaip sakoma, nėra blogo oro, yra tik bloga apranga ir blogas šildymas.
Man labiau patinka karščiai. Jei jie tęstųsi ilgai, sakykime, 2–3 mėnesius, galbūt būčiau ir kitokios nuomonės. Bet dabar lietuviškos vasaros tokios trumpos, o šaltasis laikotarpis toks ilgas. Ir tos tamsios naktys rudenį, žiemą, pavasarį…
Vasara baigiasi ir aš iš karto pradedu laukti tuos devynis mėnesius kitos.
Man geriau, kai karšta, o ne tamsu, niūru, šalta.
„Vasara baigiasi ir aš iš karto pradedu laukti tuos devynis mėnesius kitos.“
Kai stoja tropinės naktys, gal ir per karšta. Bet, jei tokių pasitaiko viena dvi, kaip kad šią vasarą, nieko tokio.
Per karščius apsirengiu lengvai. Labai mėgstu vaikščioti su šortais. Stengiuosi gerti daug skysčių, būti pavėsyje. Jei yra galimybė, geriau laiką leisti prie vandens. Tiems, kurie mažiau toleruoja karštį, ypač dėl sveikatos būklės, reikėtų elgtis panašiai kaip aš – gerti daug skysčių, stengtis nebūti kaitrioje saulėje. Reikėtų pagal galimybę būti vėdinamose, kondicionuojamose patalpose. Jei tokios nėra, bent jau rinktis kokį nors šešėlį, medžio pavėsį ar likti uždarose, bet kiek vėsesnėse patalpose.
Esu vasaros žmogus, manęs tokie karščiai negąsdina. Manęs net ir 40 laipsnių karštis nevargina, toks klimatas gal man net į naudą. Karščiu tiesiog mėgaujuosi.
Lietuvoje tokie karščiai gal sunkokai ištveriami, nes drėgniau. Kaip aš sakau, mūsiškis karštis limpantis, o atogrąžose sausas, daugiau svilinantis ir nuo jo galima apsisaugoti geriant daugiau vandens, dėvint galvos apdangalą ir naudojant priemones nuo saulės. Tad taip smarkiai „neprilimpa“ ir neišvargina.
Kita vertus, nedaug tos vasaros turime, tad reikia ne dejuoti, o ja mėgautis, kad ir po kondicionieriumi, jeigu karščius kai kam per sunku ištverti.
„Būtų smagu, jei temperatūrai pakilus aukščiau trisdešimties, nereikėtų dirbti, bet taip sekasi ne visada.“
Kai vartoji daugiau vandens, būni vėsiose, kondicionuojamose patalpose, visai nėra jokios bėdos. Per karščius reikia elgtis taip, kaip elgiasi šiltųjų kraštų žmonės: pagal galimybes turėti siestas ar bent kambarį su kondicionieriumi, viską daryti iš lėto.
Kiekvienas turi savo karščio ribą. Jau ir mokslininkai kalba, kad yra tam tikros ribos, kai karštis tampa sunkiai pakeliamas, ypač jei žmogų kamuoja sveikatos bėdos. Tad ir planuojantieji atostogas dažnai jas renkasi pagal numatomus orus. O ir mes, siūlydami keliones, pagalvojame, kur komfortiškiausia būtų keliauti.
Yra sakančiųjų, kad jei bus per trisdešimt, jau jiems blogai, o man toks karštis – pats tas, ypač jei aplinkui auga palmės ir telkšo nuostabus vandens telkinys.
Būtų smagu, jei temperatūrai pakilus aukščiau trisdešimties, nereikėtų dirbti, bet taip sekasi ne visada.
Esu visiškai vasaros žmogus. Gal dar ir dėl to, kad vasarą švenčiu gimtadienį.
Puikiai jaučiuosi, kai už lango žalia ir kaitriai šviečia saulė. Žiemą man taip pat gražu, bet kartais ji gerokai užsitęsia, neužleisdama vietos pavasariui ir tarsi trukdydama gamtai atsibusti.
Karštomis dienomis aktyviai leidžiu laisvalaikį tyrinėdama Lietuvos vietoves motociklu. Važiuojant net ir karštu oru, vėjas ir gražus kraštovaizdis leidžia atitrūkti nuo rūpesčių, pabūti su savimi. Taip pat leidžiu laiką su dukra prie vandens telkinių, kur galima atsigaivinti vos pajutus, kad saulė jau paryškino odą.
Jeigu į užklupusius karščius pažvelgčiau iš profesinės pusės, labai svarbu tokiu oru nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, nes saulė ypač intensyvi.
Sodo ar kiemo darbus geriau palikti popietei, o dar geriau atsikelti vos prašvitus. Tada ir diena ilgesnė, ir darbai greičiau nudirbami.
„Žiemą man taip pat gražu, bet kartais ji gerokai užsitęsia, neužleisdama vietos pavasariui ir tarsi trukdydama gamtai atsibusti.“
Taip pat reikėtų gerti daug vandens, nepamiršti jo pasiūlyti vaikams, senyviems žmonėms. Deja, pastarieji ypač vengia jį gerti, todėl tenka važiuoti pas daug nusilpusių, šilumos smūgį patyrusių žmonių.
Galvos apdangalai karštomis dienomis taip pat turėtų būti įtraukti į svarbiausių dalykų sąrašą.
Reikėtų nepamiršti naudoti specialių odos kremų, ypač einant degintis į paplūdimį.
Pabuvus saulėje per ilgai ir pajutus šilumos smūgio simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, aukšta temperatūra, galvos skausmas, vangumas, sąmonės sutrikimai ir kt., rekomenduojama skambinti 112, 113 arba savo šeimos gydytojui.
Paskambinus numeriu 113, mes tikrai patarsime, ką daryti, arba išsiųsime brigadą, kuri vietoje įvertins perkaitusio paciento būklę.
