-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Atsakymo jau daugiau nei keturis mėnesius laukia ir Panevėžio apygardos teismas.
Už kitus sunkius nusikaltimus Rusijoje šiuo metu kalinčio lietuvio vietos prokurorai nenori perduoti Lietuvai, kol šis neatliks bausmės iki galo.
R. Zamolskio bylą dėl virtinės žiaurių nusikaltimų, kurioje – net aštuoniolika nukentėjusiųjų, turėję nagrinėti Panevėžio teisėjai įstrigo aklavietėje.
Dar prieš vasarį Panevėžio apygardos teismas nutarė kreiptis į Lietuvos teisingumo ministeriją su prašymu, kad šioji kreiptųsi į kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas dėl R. Zamolskio perdavimo Lietuvai.
Į kitą posėdį po mėnesio susirinkę Panevėžio teisėjai iš ministerijos dar nebuvo sulaukę jokių žinių.
„Teisėjų kolegija nutarė bylos nagrinėjimą nagrinėti, kol gaus atsakymą iš Teisingumo ministerijos“, – teigė Panevėžio apygardos teismo atstovė ryšiams su visuomene Jolita Gudelienė.
Šiuo metu Rusijoje kalintis R. Zamolskis, pasak teismo atstovės, yra pareiškęs norą dalyvauti teismo posėdžiuose. Jis nesutinka būti teisiamas už akių.
Už ginkluotus apiplėšimus ir pasikėsinimą nužudyti 15 metų laisvės atėmimo bausme Rusijoje nuteistas R. Zamolskis ne kartą skundėsi dėl prastų sąlygų šios šalies kalėjime.
Kelias į Lietuvą kaliniui buvo beveik ir atsivėręs.
Jekaterinburgo Čkalovo rajono teismas konstatavo, kad nuteistasis nėra Rusijos pilietis, neturi šioje šalyje nuolatinės gyvenamosios vietos, o už jo padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos įstatymus taip pat skiriamas įkalinimas, todėl teismas nemato kliūčių jį perduoti tėvynėn.
Lietuvos teisingumo ministerija netgi buvo pažadėjusi, kad perduotas į laisvę R. Zamolskis nebus paleistas anksčiau nei 2029 metų vasarą.
Vis dėlto kalinys liko Rusijoje jos prokuratūrai apskundus tokį teismo sprendimą. Rusų prokurorai siekia, kad nuteistasis negalėtų grįžti į gimtinę, kol neatliks bausmės už savo juodus darbus.
Prokuroro skundas buvo patenkintas iš dalies. R. Zamolskio grąžinimo į tėvynę byla grąžinta dar kartą nagrinėti Čkalovo rajono teismui, tačiau kitai teisėjų kolegijai.
„Nuo tada mums nebežinoma, kokie vyksta procesai. Iš Teisingumo ministerijos gavome raštą, kad ji kreipėsi į Rusijos federacijos teisingumo ministeriją prašydama pateikti šią informaciją ir gavus atsakymą bus nedelsiant informuotas Panevėžio apygardos teismas. Atsakymo nesame gavę, matyt, ir ministerija jo neturi“, – teigė J. Gudelienė.
Surengti nuotolinį teismo posėdį, taip sudarant R. Zamolskiui galimybę jame dalyvauti, pasak J. Gudelienės, techniškai veikiausiai net neįmanoma.
„Mūsų teisėjai bandė paskaičiuoti, kad vien laiko skirtumas maždaug 3–4 valandos, o ir techninės galimybės nelabai įmanomos“, – kalbėjo teismo atstovė.
Anot jos, problema išsispręstų, jei Rusijoje aukštesnės instancijos teismas paliktų galioti pirmosios instancijos sprendimą R. Zamolskį perduoti Lietuvai.
„Bet dabar įstrigom aklavietėje, nes nežinome galutinio sprendimo, jei toks yra“, – sako J. Gudelienė.
Iš Kauno rajono, Ramučių kaimo kilęs R. Zamolskis ilgą laiką buvo tituluojamas vienu ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėlių po trijų Sausio 13-osios įtariamųjų.
Dar 2001-aisiais buvo paskelbta tarptautinė jo paieška.
Į teisėsaugos rankas Rusijoje jis pateko 2014-aisiais.
Nusikaltėlis sulaikytas Jekaterinburge, gatvėje ginkluotiems pareigūnams užblokavus jo automobilį. Jame šalia R. Zamolskio sėdėjo žmona su mažu vaiku.
Išlipęs iš automobilio beveik dviejų metrų vyras puolė pareigūnus su peiliu. Sulaikyti jį pavyko tik peršovus iš pistoleto.
Paaiškėjo, kad R. Zamolskis, pabėgęs iš Lietuvos, daug metų slapstėsi pakeitęs vardą ir netgi pavardę, tačiau savo gyvenimo būdo nepakeitė.
Rusijoje prieš teismą jam teko stoti dėl sunkių nusikaltimų Maskvoje, Sankt Peterburge ir Sverdlovsko srityje, už tai nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Dabar Panevėžio apygardos teisme R. Zamolskis turi būti teisiamas dėl nusikaltimų, įvykdytų Lietuvoje: neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu, pasikėsinimu nužudyti ir nužudymu.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta net 18 asmenų.
R. Zamolskio pavardė Lietuvoje tapusi savotišku brutalumo ir žiaurumo epitetu.
Prieš du dešimtmečius Panevėžį sukrėtė įkaitų drama, kai kartu su R. Zamolskiu nuo policijos bėgęs jo bendrininkas Virginijus Savickas įkaitu paėmė pagyvenusią moterį ir į mokyklą skubėjusį vaiką – dabar garsų aktorių ir režisierių, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovą Aleksandrą Špilevojų.
2001-ųjų spalio 8 dieną R. Zamolskis ir jo bendras 25 metų V. Savickis Panevėžyje apšaudė juos persekiojusius policijos pareigūnus. Sužeistam R. Zamolskiui pavyko pasprukti nuo pareigūnų. Jo bendras V. Savickis su dviem įkaitais – trylikamečiu A. Špilevojumi ir 60-mete panevėžiete – užsibarikadavo jos bute.
Nusikaltėlio valioje įkaitai išbuvo net 15 valandų, kol juos išlaisvino butą šturmavę „Aro“ pareigūnai.
Išlaisvinimo metu V. Savickis nukautas.
