Panevėžio mero Ryčio Račkausko teigimu, sąstingio atsikratęs miestas keičiasi įgaudamas naujus kontūrus – atnaujinus infrastruktūrą gimsta verslo, vietos gyventojų iniciatyvos.

Raktas į sėkmę

Raktas į sėkmę

 

Panevėžys išgyvena proveržio etapą. Aukštaitijos sostinė velkasi naują rūbą – modernaus, perspektyvaus, ambicingo, o svarbiausia, patrauklaus ir patogaus gyventi miesto.

„Panevėžys visapusiškai keičiasi: atnaujinus infrastruktūrą veriasi nauji žmonių traukos centrai, į miesto gyvenimą ir plėtrą įsijungia verslas, vietos gyventojų bendruomenės ir jaunimas, pagreitį įgauna ambicingi kultūros, švietimo projektai, Aukštaitijos sostinės perspektyvą kuria pasirinkta Pramonė 4.0 kryptis“, – sako meras Rytis Račkauskas.

Panevėžys išsikėlė itin ambicingą tikslą – tapti vienu stipriausių Šiaurės rytų Europos regiono robotikos centrų. Penktas pagal dydį Lietuvos miestas turi daug neišnaudoto potencialo – ne tik gilias pramonės tradicijas, dešimtis sėkmingai veikiančių įmonių, bet ir perspektyvų tapti ateities technologijų centru. Aukštaitijos sostinėje veikia vienintelė Lietuvoje Kauno technologijos universiteto Pramoninių robotų laboratorija, mechatronikos centras, mokslo ir technologijų parkas, vyksta paruošiamieji regioninio STEAM centro kūrimo darbai, kur jau nuo kito rugsėjo vaikai galės interaktyviai mokytis ne tik robotikos, bet ir fizikos, chemijos, biologijos, netgi kurti dirbtinį intelektą. Verslas taip pat neatsilieka ir eina robotizacijos keliu.

Pastarieji metai Panevėžiui buvo išskirtiniai tuo, kad didelė dalis kultūros įstaigų sulaukė taip ilgai lauktos rekonstrukcijos. Atnaujinama Dailės galerija pasikeis iš esmės.

„Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ viena iš projekto vadovių Monika Miniotaitė teigė, kad pasaulyje sparčiai plintanti ketvirtoji pramonės revoliucija, arba gamybos modernizavimas diegiant ne tik automatizavimo sistemas bei robotus, bet ir pažangiausias skaitmenines technologijas, – Pramonė 4.0 yra Panevėžio raktas į sėkmę. Robotika ir automatizavimas kaip pagrindinė kryptis regiono plėtrai pasirinkta neatsitiktinai. Pramonės vystymasis daro didelę įtaką viso regiono sėkmei, patrauklumui ir, svarbiausia, jo gyventojų kokybei. Vienas svarbiausių uždavinių – padėti Panevėžio pramonei rasti būdų prisitaikyti prie kitose valstybėse jau vykstančių gamybos, įmonių valdymo ir kitų pokyčių tam, kad išliktų konkurencinga ir kurtų aukštą pridėtinę vertę. Sėkminga pramonės plėtra ne tik taps ekonomikos varikliu, bet ir prisidės prie teigiamo Panevėžio regiono įvaizdžio formavimo. Šia kryptimi žingsniai jau žengti – planuojami renginiai verslui, siekiant paskatinti Panevėžio įmones diegti pažangias technologijas ir taip didinti jų konkurencingumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Atgimstantis Panevėžys skatina gyventojų iniciatyvas, o bendruomenės tapo realia jėga, keičiančia panevėžiečių gyvenimo kokybę.

Savivaldybė rūpinasi portalu „Industry 4 Panevėžys“ – viso regiono platforma edukacijai apie Pramonę 4.0, gerosios patirties sklaidai, partnerių naujoms iniciatyvoms pritraukti. Remiantis Pramonės 4.0 vystymo strategija, vis daugiau dėmesio skiriama inovacijų įtraukimui į įvairias sritis – nuo švietimo iki mokslinių tyrimų, verslumo skatinimo ir pačios savivaldybės veiklos. Bus kuriama Panevėžio, kaip Pramonės 4.0 traukos centro, įvaizdžio koncepcija, konkrečių veiklų įgyvendinimo planas.

Erdvė robotikos entuziastams

Didžiausią perspektyvą miestui užtikrinančia Pramonės 4.0 kryptimi žengiantis Panevėžys gali didžiuotis didžiausiu Lietuvoje robotikos varžybų centru „RoboLabas“.

Šį rugsėjį „Minties“ gimnazijos patalpose duris atvėręs įkurtas „RoboLabas“ miesto Savivaldybės aprūpintas inovatyviausia įranga: mokomaisiais robotais, dronais, kompiuterinės grafikos programomis, multimedijos kūrimo įranga, naujausiais kompiuteriais. Visa tai leidžia centro lankytojams technologines idėjas paversti realybe.

„RoboLabas“ – erdvė vaikams, paaugliams, jaunimui, net tėvams ir seneliams“, – sako modernaus centro direktorė Vaida Šiaučiūnė.

„RoboLabas“ jau turi apie 300 nuolatinių lankytojų. Jie, konsultuojant profesionaliems mokytojams, savo technologines fantazijas realizuoja net 20-yje skirtingų programų, skirtų ne tik vaikams, paaugliams ir jaunimui. Čia veikia ir smagūs šeštadieniniai užsiėmimai šeimoms.

Robotikos centre lankytojai susipažįsta su naujausiomis technologijomis, modeliuoja, projektuoja, programuoja robotus, dirba su 3D spausdintuvais, konstruoja įvairius modelius, maketus, prototipus, su kuriais dalyvauja robotų varžybose, į Aukštaitijos sostinę sutraukiančiose naujausių technologijų entuziastus iš viso regiono.

Įvairios robotų varžybos – neatsiejama „RoboLabas“ dalis. Čia gausu įvairių trasų ir varžyboms pasiruošti skirtų kliūčių.

Pradėjus „Ekrano“ marių pakrantės rekonstrukciją, jau liepos pradžioje čia iškilo „Wake Panevėžys“ parkas.

Išskirtinis dėmesys kultūrai

Panevėžys – ne tik augančios pramonės, bet ir kultūros lopšys. Išsikeltas ambicingas projektas įkurti pasaulinio garso menininko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą iš idėjos virsta realybe. Kultūros ministerija tam skyrė pirmąją finansinę injekciją – 3 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų, dar 5 mln. Eur Panevėžiui numatyti iš Valstybės kapitalo investicijų programos. Net neabejojama, kad SEMC taps naujos kartos multifunkciniu kultūros centru, jungiančiu menus, kūrybines industrijas ir kultūrinį dialogą. Tikimasi, kad menų centras bus didžioji Panevėžio traukos ašis – to Aukštaitijos sostinėje iki šiol trūko.

Nuošalyje neliko ir kiti Panevėžio kultūros centrai. Pastarieji metai miestui buvo išskirtiniai tuo, kad didelė dalis kultūros įstaigų sulaukė taip ilgai lauktos rekonstrukcijos. Jau Kalėdų išvakarėse panevėžiečius planuojama pakviesti į atsinaujinusią Dailės galeriją. Jai rekonstruoti gauta beveik 1 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, dar per 175 tūkst. eurų miestas skyrė iš savo biudžeto. Restauracijos metu atidengta autentiška galerijos raudonų plytų mūro rytinė siena, o vidaus patalpos sutvarkytos pagal visus šiuolaikinius reikalavimus – nuo inžinerinių tinklų atnaujinimo iki erdvių pritaikymo kultūrinei bei edukacinei veiklai.

Permainų sulaukė ir Kraštotyros muziejus. Moigių pastatų komplekso modernizavimo projektui įgyvendinti Savivaldybė gavo beveik 1,52 mln. eurų ES investicijų. Daugiau kaip 327 tūkst. eurų sudaro miesto indėlis. Šiuolaikiškos, modernios, patrauklios atsinaujinusio muziejaus erdvės visuomenei turėtų būti atvertos 2020 m. pradžioje.

Daugėja traukos centrų

Milijoninės investicijos pasiekė ir Panevėžio viešąsias erdves. Sparčiai besikeičiantis miestas tampa patrauklus jaunimui, vaikus auginančioms šeimoms, aktyvų gyvenimo būdą mėgstantiems panevėžiečiams.

Baigiamame rekonstruoti Kultūros ir poilsio parke veiklų ras ir patys mažiausieji, ir senjorai.

Nauja panevėžiečių traukos vieta – moderniai sutvarkyta Taikos alėja bei rekreacijai ir poilsiui pritaikyta Nevėžio upės pakrantė. Šiai zonai sutvarkyti investuota beveik 613 tūkst. Eur ES bei Savivaldybės lėšų. Apšviestas naujas Taikos alėjos pėsčiųjų ir dviračių takas sujungė Kultūros ir poilsio parką su Senvagės teritorija. Sutvarkyti prietilčiai, dalis Nemuno gatvės ir Taikos alėjos šaligatvių. Atsirado aptverta šunų vedžiojimo aikštelė su įrenginiais, skirtais keturkojų treniruotėms ir dresavimui. Aktyvaus sporto entuziastai jau įvertino Nevėžio pakrantėje įrengtą didžiausią mieste gatvės gimnastikos aikštelę su daugybe lauko įrenginių ir specialia danga, apsaugančia nuo smūgių.

Mėgstantieji pasyvesnį poilsį prisėda pušų paunksnėje ant terasų, apšviestų žemėje įmontuotais šviestuvais. Netoli Stoties g. tilto įrengtos valčių prieplaukos, pritaikytos ir romantiškai pasisėdėti, ir pažvejoti.

Baigiamame rekonstruoti Kultūros ir poilsio parke veiklų ras ir patys mažiausieji, ir senjorai. Vaikų čia laukia pati didžiausia mieste žaidimų aikštelė, taip pat dvi mažesnės, įrengiami keli sporto aikštynai, lauko gimnastikos aikštelės, sveikatingumo takas. Jau baigiami tiesti ir nauji dviračių bei pėsčiųjų takai, iškylų zonos, apžvalgos aikštelės upės pakrantėje, mažosios architektūros elementai, modernūs šviestuvai. Keičiasi pro parką tekančio upelio aplinka – baigiama formuoti slėnio dauba su akmenų ir dekoratyvių augalų kompozicijomis, šlaite – amfiteatro aikštelė bendruomenės renginiams.

Statybos darbai vyksta ir Jaunimo parke, Laisvės aikštėje.

Įsijungia verslas

Panevėžio savivaldybės kuriama infrastruktūra suskubo pasinaudoti ir verslas. Pradėjus didžiausio Panevėžio vandens telkinio – „Ekrano“ marių pakrantės rekonstrukciją, jau liepos pradžioje čia iškilo „Wake Panevėžys“ parkas – nauja poilsio zona, kur galima išbandyti vandenlenčių trasą, paplaukioti irklentėmis ar mėgaujantis gardžios kavos puodeliu stebėti drąsuolius, skrodžiančius vandenį. Vandenlenčių parko administratorius bendrovės „Automatikos sistemos“ direktorius Gytis Preidis teigė, kad tokios pramogos Panevėžiui labai trūko, tad ji iš karto sulaukė didelio susidomėjimo. O jau kitąmet čia turėtų atsirasti ir vandens batutų parkas.

Pramonės 4.0 kryptimi žengiantis Panevėžys gali didžiuotis didžiausiu Lietuvoje robotikos varžybų centru „RoboLabas“.

Dar vienas naujas infrastruktūros objektas mieste, skatinantis rinktis aktyvų gyvenimo būdą, – nauja universali dirbtinės dangos sporto aikštelė J. Miltinio gimnazijoje, kuria galės naudotis ne tik apie septynis šimtus moksleivių turinti švietimo įstaiga, bet ir vietos bendruomenė.

Baigiami trejus metus trukę lengvosios atletikos maniežo atnaujinimo darbai – jau šiemet čia turėtų sugrįžti sportininkai.

Sena keičia nauja

Šie metai Panevėžio miesto savivaldybei buvo sėkmingi atsikratant ir pastatais „vaiduokliais“. Į privačias rankas iškeliavo dvejus metus pardavinėta nebaigta statyti mokykla su didesniu nei 3 ha sklypu V. Alanto gatvėje. Nupirktas ir ilgokai tuščias stovėjęs uždarytos „Verdenės“ mokyklos pastatas su 1,6 ha sklypu Parko gatvėje. Šeimininkus rado net itin senas medinis prastos būklės namas Nevėžio gatvėje, kuriame anksčiau glaudėsi kelios neįgaliųjų draugijos. Pardavus šiuos buvusius „pastatus vaiduoklius“ miesto biudžetas pasipildė 444 tūkst. Eur.

Dar 251,2 tūkst. Eur į Panevėžio iždą įplaukė aukcione pardavus vaizdingoje „Ekrano“ marių pašonėje esantį buvusį profilaktoriumą.

Tikimasi, kad į verslo rankas perėję ilgą laiką miesto piktžaizdėmis tapę pastatai atgims naujam gyvenimui. Jau dabar ieškoma investuotojų vystyti verslui vietoj buvusių V. Alanto gatvės mokyklos griaučių išdygsiančiame moderniame prekybos centre. Vietos verslininkai teigia vedantys derybas jau su dviem banginiais: planų grįžti į Panevėžį turinčiu kino teatru bei naujoku Aukštaitijos sostinėje – apdailos ir statybinių medžiagų parduotuvių tinklu.

Jaunimo galimybių miestas

Panevėžio vienas išsikeltų prioritetų – būti patraukliam jaunimui, jam pasiūlyti kuo daugiau veiklos galimybių. Daugėja lankytojų prieš porą metų veiklą pradėjusiame Atvirame jaunimo centre. Pasinaudodama ES finansavimu Panevėžio miesto savivaldybė įstaigai nupirko kompiuterinės, sporto, meninės raiškos įrangos – dabar panevėžiečiams telieka pasirinkti jiems patinkančią veiklą.

Nauja panevėžiečių traukos vieta – moderniai sutvarkyta Taikos alėja bei rekreacijai ir poilsiui pritaikyta Nevėžio pakrantė.

Šiemet imtasi ir naujų darbo su jaunimu formų – teikti jiems patrauklias mobilias paslaugas – įvairių renginių, projektų, veiklų jų pamėgtose, lankomose erdvėse. Vasaros pradžią vainikuoja jau tradicinis tampantis jaunimo piknikas Skaistakalnio parke, o paskutinį vasaros savaitgalį jaunimas susirinko į Aukštaitijos siaurojo geležinkelio stoties teritoriją. Čia šurmuliavo muzikinis piknikas, sutraukęs nemažą būrį ne tik miesto jaunimo, bet ir šeimų.

Miesto variklis – aktyvios bendruomenės

Kad proveržio laiką išgyvenantis Panevėžys tampa patrauklus gyventi, liudija augantys į miestą sugrįžtančių emigrantų srautai. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš Aukštaitijos sostinės išvyko perpus mažiau nei 2017-aisiais, o sugrįžo dvigubai daugiau nei prieš porą metų.

Atgimstantis miestas skatina gyventojų iniciatyvas, o bendruomenės tapo veiksniu, keičiančiu panevėžiečių gyvenimo kokybę.

„Bendruomenė yra jėga, galinti išjudinti miestą“, – sako Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės pirmininkė Lina Budreikaitė.

Šiuos žodžius patvirtina darbai – bendruomenė vykdo 92 tūkst. Eur ES finansuojamą projektą, skirtą vaikų ir jaunimo iki 18 metų sveikatai stiprinti. Iki 2021-ųjų gegužės Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė organizuos galybę renginių. Nors projekte numatyta, kad į juos įsitrauks 2200 miesto ir rajono gyventojų, pasak L. Budreikaitės, pirmųjų renginių populiarumas rodo, kad dalyvių bus gerokai daugiau.

Pripučiami batutai, futbolas, lauko žaidimai, lenktynės paspirtukais, sporto varžybos ir dar daug kitų pramogų –visa tai aktyvi bendruomenė suplanavusi organizuoti panevėžiečiams.

„Žmonės vis labiau įsitraukia į bendruomeninę veiklą. Tam nereikia nei kvietimo, nei reklamos. Matydami bendruomenės darbus, gyventojai jungiasi, kad nuveiktų dar daugiau. Veiklios vietos bendruomenės gali padaryti labai daug gero miestui“, – įsitikinusi L. Budreikaitė.

Komentarai

  • Tegul tik panaikina savivaldybės rinkimus dėl Polzunovaitės neskyrimo į kokią ten vietą. Bus nauji rinkimai o per juos dar kartą miestas Račkauską meru išsirinks, o Pulzonovaitė, Leliukas, Gema, Ridikas, Indiana iš viso liks už borto. Pakankamai pamatėme opozicijos grimasas!
    Neatsitktinai Vitaliukas pritilo, nes bijo naujų rinkimų ir supranta kad nebepraeis į tarybą tie kurie garsiai rėkia ir dirbti trukdo.

    • Žaviuosi Mero tvirtybe ir darbais! AČIŪ!

      • Jeigu tiesioginį valdymą ir naujus rinkimus į merus ir tarybą surengs Panevėžyje dabar kai šitiek darbų padaryta ir taip miestas pasikeitė į gerą pusę (o ne tada kai koncervai buvo miestą visai nustekenę) tada tegul galvą persišviečia vidaus reikalų ministrė Tamošūnienė. Žmonės ir vėl išsirinks Račkauską meru ir rezultatas bus dar labiau triuškinantis.

    • Ir arkliui aišku kad žaisti bandys Urbšys kitų rankomis. Nebebalsuosiu už Urbšį ir jo žmones nei aš nei mano šeima nei kaimynai. nusivyliau. Gėda dėl intrigų.
      Polzunovaite, galvok. Laikina alga ir bus tik laikina alga.

  • Leliukui kuris mažiausiai surinko balsų iš visų Tarybos narių tai jokių šansų ir tą mažą mažą rezultatą pakartoti. Svajonių gatvė liks be svajonių.

    • Atsakyti
  • Dėkui už puikius pasikeitimus mieste!! 🙂 Sugrįžę iš Londono vaikai Panevėžio nebepažino, toks jis išgražėjęs, tiek darbų jame vyksta. Šaunus mūsų MERAS!

  • Uzsakomasis straipsnis, matyt arteja teismo posedis 🙂

    • taip ir bus….

  • „Panevėžys išgyvena proveržio etapą“—–tai kad to etapo galo nesimato. Vis tolsta ir tolsta..

  • SEKUNDĖ – pilnai mero kišenėje

    • Iš tikrųjų tamsta BANANAS

  • Miestas labai keiciasi, naujos idejos nauji iki siol nematyti darbai. Sekmes darbuose.

Rodyti visus komentarus (12)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų