Josis Ginsbergas kartu su filme jį įkūnijusiu aktoriumi Danieliu Redklaifu.

Prisikėlęs iš mirusių

Prisikėlęs iš mirusių

Josepo Ginsbergo istorija apie kelionę į Bolivijos džiunglių gilumą privers išmokti pasitikėti tik savimi, nes gamta žmogui paruošusi daugybę mirtinų išmėginimų.

Pavojingiausioje žemės vietoje

Josepas Ginsbergas, arba tiesiog Josis, yra Izraelio nuotykių ieškotojas, verslininkas, humanitarinis ir motyvacinis mokytojas. Labiausiai šis bebaimis vyras žinomas dėl savo išgyvenimo istorijos, kai dar 1981 metais net tris savaites vienas buvo įstrigęs nežinomoje Bolivijos Amazonės dalyje. Jis buvo priverstas išgyventi vienoje pavojingiausių Žemės vietų – mirtimi alsuojančiose džiunglėse. Net ir tada, kai visi jo instinktai sakė, kad mirtis jau alsuoja į nugarą, o rankose nebuvo nė surūdijusio peiliuko, šis vyras nepasidavė.

Pagal šią istoriją buvo sukurtas psichologinis trileris „Džiunglės“, pagrindinį vaidmenį labai įtikinamai atliko Hario Poterio marškinėlius jau senokai išaugęs garsusis Danielis Redklaifas. Prieš pradedant filmuoti dramą, aktorius ne tik perskaitė J. Ginsbergo parašytą ir bestseleriu tapusią knygą, bet ir daugybę kartų susisiekė su pačiu keliautoju ilgiems vaizdo pokalbiams.

Užsimezgė bičiulystė

Visos detalės, kurias Josiui pavyko prisiminti, buvo perkeltos į kino juostą. Neįtikėtina išgyvenimo istorija prasidėjo tada, kai Josis su draugais išsiruošė į žygį po Amazonės džiungles. Jie tikėjosi atrasti legendomis apipintą ir civilizacijos nepaliestą kaimelį. Tačiau tai, kas prasidėjo kaip svajonių kelionė, netrukus tapo didžiausiu jų košmaru.

Baigęs tarnybą Izraelio laivyne, J. Ginsbergas, įkvėptas Henrio Šarjero knygos „Papillon“, kurioje išsamiai aprašyta šio keliautojo, kaip pabėgusio nuteistojo, patirtis, pasiryžo rasti jį patį ir paprašyti pagalbos – padėti organizuoti kelionę į džiungles.

J. Ginsbergas dirbo keletą darbų, kad tik kuo greičiau sutaupytų pinigų didžiajai kelionei į Pietų Ameriką ir savo akimis išvystų negyvenamą Amazonės džiunglių širdį. Kai J. Ginsbergas pagaliau galėjo keliauti, jo ekspediciją įkvėpęs knygos autorius jau buvo miręs, o gentys, kurias norėjo atrasti, buvo gerokai paliestos civilizacijos.

Visgi J. Ginsbergas nebuvo linkęs sudėti ginklų – autostopu jis iškeliavo iš Venesuelos į Kolumbiją. Savo ekspedicijos metu sutiko mokytoją iš Šveicarijos Markusą Stamą, su juo tapo gerais draugais ir kartu patraukė link La Pasos Bolivijoje. Būtent ten jauni vyrai sutiko paslaptingą austrą Karlą Ruprechterį, kuris teigė esąs geologas. K. Ruprechteris pasakė, kad planuoja ekspediciją į nežinomą Amazonės džiunglių dalį Bolivijoje. Atokiame Takanos kaime jis tvirtino ieškosiąs aukso.

Josis Ginsbergas, kaip tik ieškojęs galimybės patyrinėti atokias Amazonės sritis, kartu su dviem naujais pažįstamais Markusu Stamu ir amerikiečių fotografu Kevinu Geilu nė nedvejojęs prisijungė prie K. Ruprechterio ekspedicijos.

Galerija

Ketvertas išsiskyrė

Keturi vyrai patraukė iš La Paso į vietinį kaimą, vadinamą Asariama. Ten jie papildė maisto atsargas. Kaimo gyventojų padedami keliautojai sumeistravo plaustą, kuriuo turėjo pradėti nuotykių ir atradimų kupiną kelionę. Tačiau K. Ruprechteris, kuris pažadėjo jiems parodyti neatrastą gentį ir aukso kupiną upę, atsisakė tęsti kelionę, nes siaubingai bijojo. Vyrai iš vietinių jau buvo girdėję apie San Pedro kanjoną – pavojingą slenksčių, krioklių ir riedulių atkarpą, kuri nebuvo tinkama plaukti valtimi. Kai suprato, jog kelionei nėra gerai pasiruošę, ketvertukas nusprendė išsiskirti poromis. Vienos iš porų niekas daugiau nebematė.

J. Ginsbergas ir K. Geilas nusprendė toliau irtis žemupiu, o K. Ruprechteris ir M. Stamas – keliauti palei upę iki visai netoliese esančio kaimo. Keliautojai susitarė dar kartą susitikti prieš pat Kalėdas La Pase.

Išaiškėjo tiesa

Josio ir Kevino plaustui priartėjus prie krioklio, bendražygiai prarado kontrolę ir abu buvo išsviesti į sraunią upę. Atsitrenkęs į kyšančias uolas plaustas sudužo. J. Ginsbergas keturias dienas keliavo aukštupiu ieškodamas draugo, kol galų gale suprato, kad džiunglių gilumoje pasiklydo ir liko vienas.

Vietos žvejai iš valties išsviestą fotografą K. Geilą išgelbėjo po penkių dienų – ji rado visai šalia upės. Grįžęs į civilizaciją, jis aplankė Izraelio ir Austrijos konsulatus, prašydamas pagalbos rengiant draugų gelbėjimo misiją. Kevinas liko priblokštas, kai Austrijos konsulato valdžia informavo, kad Karlas Ruprechteris iš tikrųjų buvo Interpolo ieškomas pagarsėjęs Austrijos nusikaltėlis.

Josis Ginsbergas (dešinėje) su bendražygiu Kevinu Geilu ir jį išgelbėti padėjusiu vietos žveju.

Nepavydėtina patirtis

J. Ginsbergui pasisekė kur kas mažiau nei jo kelionės bičiuliui K. Geilui. Net tris savaites jis praleido džiuglėse visiškai vienas, be jokių maisto atsargų ir neatrastoje Amazonės dalyje. Laukinėje gamtoje jis išgyveno, bet tai prilygo stebuklui. Išsekusį keliautojo kūną nuolat ėdė milžiniškos raudonosios skruzdėlės, jis buvo visiškai nusilpęs, vos galėjo pajudėti, pėdos pradėjo pūti nuo įsimetusios infekcijos.

Antrąją savaitę apylinkėse kilo siaubingas potvynis, o džiunglėse įkalintas J. Ginsbergas vos nenuskendo. Jis du kartus buvo nugrimzdęs į didžiulę pelkę. Džiunglėse jis retkarčiais rasdavo uogų ir vaisių, iš lizdų išmestų paukščių kiaušinių, vabzdžių išnarų, gyvūnų liekanų – šis maistas reiškė gyvybę arba mirtį. Vėliau J. Ginsbergas pasakojo, kad nuo išsekimo jį pradėjo kankinti haliucinacijos apie paslaptingą čiabuvių genties moterį, kuri esą ir padėjo jam išgyventi. Daugybę kartų jis meldė Dievo pasigailėti, kad tik kuo greičiau baigtų gyvenimą.

Visiškai palaužtas ir nebegalėdamas pajudėti dar vieną kančių dieną keliautojas išgirdo valties variklio gausmą. Sekdamas paskui sklindantį aidą jis nušliaužė link netoliese esančios upės ir išvydo bičiulį K. Geilą. Kevinui pavyko sutikti vienos vietinės genties gyventojus ir šie jam padėjo surasti bado ir klajonių išsekintą kolegą.

Jie surado J. Ginsbergą praėjus trims savaitėms po to, kai jis buvo paskelbtas dingusiu be žinios. Tuomet oficialios gelbėjimo tarnybos jau buvo nuleidusios rankas ir laikė jį mirusiu. Tris mėnesius po išgelbėjimo J. Ginsbergas praleido sveikdamas ligoninėje.

K. Ruprechteris ir M. Stamas dingo Amazonėje – apie juos daugiau niekada nieko nepavyko sužinoti, nors gelbėtojai labai stengėsi vyrus surasti.

Parengta pagal goodreads.com

Komentarai

  • Šaunuolis

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Taip pat skaitykite