Šįmet pirmą kartą bus bandoma į vandenį nuleisti ir prieš keletą metų nupirktą amfibiją-žoliapjovę. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Pirmajam plaukiojimui ruošiamai amfibijai ieško pagalbininkų

Pirmajam plaukiojimui ruošiamai amfibijai ieško pagalbininkų

Trečias kartas nemeluoja, tad gal jau trečiais metais į upę pagaliau pavyks paleisti ir Panevėžio miesto savivaldybės amfibiją.

Apie 80 tūkst. eurų vertės vandens telkinių žoliapjovė nuo pradžių spyriojosi: iš pradžių ieškota, kas galėtų ją valdyti ir kas apdraustų išskirtinę techniką, paskui tik išvaryta iš garažo amfibija sugedo.

Dabar suabejota dėl turkiškos mašinos galios ir daliai numatytų darbų ieškomi papildomi vandens šienpjoviai.

Savivaldybė jau paskelbė viešuosius pirkimus Nevėžio upės vagos priežiūros paslaugoms. Konkursas organizuojamas 4,4 km upės atkarpai nušienauti.

„Savivaldybės pirkta upės žoliapjovė veikia, bet nėra labai galinga. Ji turėtų šienauti atkarpą nuo J. Biliūno gatvės iki Smėlynės gatvės tilto. O likusiai daliai iki Vakarinės gatvės perkame paslaugą. Kokia bus jos kaina, matysime po konkurso“, – teigia Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.

Panevėžio savivaldybė vėl ieško šienpjovių Nevėžiui nušienauti. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Panevėžio savivaldybė vėl ieško šienpjovių Nevėžiui nušienauti. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Sava technika per silpna

Pasak R. Taučikienės, būgštaujama, jog nauja miesto amfibija per sezoną viena nespėtų nušienauti visos Nevėžio vagos, kertančios Panevėžį.

Šis pirkinys buvo dalis Panevėžio savivaldybės su partneriais iš Molėtų, Anykščių, Sartų, Gražutės regioninių parkų direkcijos ir Latvijos (Preilių, Riebinios, Agluonos) savivaldybėmis įgyvendinto projekto vystyti ekologiniam vandens turizmui Latvijoje ir Lietuvoje. Paties Panevėžio, už projekto lėšas nusipirkusio amfibiją, indėlis į tokią išskirtinę techniką minimalus – vos 7 tūkst. eurų.

„Ji tvarkinga ir šienauti gali, bet yra labai maža, palyginti su tuo, kokiomis dirba upes valantys rangovai“, – patikina specialistė.

Su rimta technika, anot R. Taučikienės, per Panevėžį tekantį Nevėžį trunka išvalyti apie du mėnesius. Atkarpa nuo vieno miesto galo iki kito – ganėtinai ilga ir vasarą nusekus vandens lygiui itin apželia.

Bet jei savoji amfibija įgyvendintų jai numatytą užduotį suktis greičiau, Savivaldybė šios technikos tuščiai nelaikytų – žoliapjovei darbo atsirastų iki rudens, kai baigiasi upių šienapjūtės sezonas.

Šįmet pradėti šienauti Nevėžį planuojama nuo liepos 1-osios. Iki šios datos nuo kovo 15 dienos tokie darbai nevykdomi dėl žuvų neršto.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Vandens dar nematė

Artėjančiai Nevėžio šienapjūtei jau ruošiasi ir Panevėžio miesto savivaldybės nupirktą vandens žoliapjovę savo žinioje turinti bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“.

„Amfibija mums perduota po remonto, bet į vandenį jos kol kas nebandėme leisti. Paleista sausumoje, regis, važiuoja ir veikia – viskas turėtų būti gerai“, – viliasi įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas.

Praėjusiais metais vos išstumta iš garažo, nauja, iki tol pagal paskirtį nenaudota amfibija iš karto sugedo. Sustreikavo jos hidraulinė sistema ir prireikė remonto.

Iš pradžių būgštauta, kad remontininkų teks toli ieškoti, bet vietos meistrams visgi pavyko sutvarkyti vandens techniką.

Šiuo metu rūpinamasi jos technine apžiūra. Dėl to „Panevėžio specialus autotransportas“ kreipėsi į reikalingus specialistus, tvarko būtinus dokumentus.

„Manome, kad pavyks į vietą pasikviesti techninės apžiūros ekspertus. Jie pasakys, ar ko nors trūksta, ar dar reikia ką sutvarkyti. Mums tai visiškai nauja veikla, po truputį bandome ją pažinti ir pradėti vykdyti“, – sako S. Vainauskas.

Pastaruosius porą metų Nevėžį nuo žolių vadavo Kauno ir Ignalinos įmonės. P. ŽIDONIO nuotr.

Pastaruosius porą metų Nevėžį nuo žolių vadavo Kauno ir Ignalinos įmonės. P. ŽIDONIO nuotr.

Mokosi vairuoti

Taip pat pagaliau baigiamas ruošti su upių žoliapjove teisę dirbti turėsiantis specialistas. Šias pareigas sutiko eiti vienas įmonės darbininkų, kuris baigė dviejų mėnesių kursus Vilniuje ir dabar atlieka naujos specialybės praktiką Trakuose.

„Amfibijai valdyti reikalingas laivavedžio pažymėjimas. Tikimės, kad mūsų žmogus jį netrukus gaus. Viską labai užvilkino karantinas“, – teigė S. Vainauskas.

Pasak pašnekovo, į mokslus siųstas įmonės darbuotojas turi suprasti, kaip apskritai valdyti vandens techniką, kaip vairuoti vandens telkinyje, teisingai prisišvartuoti krante.

„Ji tvarkinga ir šienauti gali, bet yra labai maža, palyginti su tuo, kokiomis dirba upes valantys rangovai.“

R. Taučikienė

O kaip vairuoti pačią vandens šienapjovę, paaiškinta gamintojo instrukcijos, pamokė ir šią techniką remontavę meistrai. Labai sudėtinga, bendrovės atstovo nuomone, neturėtų būti.

Garantiją ši transporto priemonė, pasak S. Vainausko, turi, bet ji galioja tik tam tikroms detalėms ir ne visiems gedimams.

Neišspręsta ir anksčiau buvusi problema dėl amfibijos draudimo. Nors dirbant vandenyje, S. Vainausko teigimu, tyko daug pavojų, tokio tipo laivų Lietuvoje draudimo bendrovės nedraudžia.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Neleidžia užželti

Pernai upių šienavimo priežiūrą Panevėžyje vykdė įmonė „Hidrum“ iš Kauno, dar metais anksčiau – „Vandens erdvė“ iš Ignalinos rajono.

„Kai šienaujame nuolat, tada ir tos žolės tiek nepriželia upėse – nereikalinga augmenija silpsta pjaunama. Bet jei tik paliksi nešienautą vagą, per kelerius metus viskas sugrįš. Penkerius metus savo upių nešienavusio Pasvalio patirtis rodo, kad pertrauka išjudino sustabdytą augalų vegetaciją ir jie vėl suklestėjo“, – sako R. Taučikienė.

Panevėžys stengiasi Nevėžio atkarpos miesto ribose neapleisti. Šį pavasarį jo žoles dar paslėpė ir pakilę upės vandenys.

Tuo tarpu Žagienio upelis kasmet nevalomas. Paskutinį kartą jo dugnas kuoptas prieš porą metų ir dabar vandens telkinys, pasak specialistės, ganėtinai švarus.

„Buvo išvalytas upės dugnas, išsemtas dumblas“, – teigė R. Taučikienė. Tik patys gyventojai, anot specialistės, galėtų atsakingiau elgtis su šia gamtos dovana savo mieste. Upė nuolat kenčia nuo į vandenį primetamų šiukšlių.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Į upę kaip į šiukšlių dėžę

Kelios dešimtys ekologijai neabejingų panevėžiečių savaitgalį įsitraukė į pasaulinę iniciatyvą „River Cleanup“ švarindami savo miesto upes.

Pirštinėmis ir maišais apsiginklavę miestiečiai pakrantėse šiukšles rinko Kultūros ir poilsio parke bei nuo „Ekrano“ marių paplūdimio link Tinklų gatvės. Iš vandens atliekas graibė baidares bei kanojas Nevėžyje pasikinkę akcijos dalyviai.

Daugiausia Panevėžio upės kenčia nuo vienkartinių kavos puodelių, plastiko maišelių, žvejų palikto turto. Kartais vandens telkiniai nustebina ir prekybos centrų vežimėliais, pastaruoju metu bebrų gaišenomis.

Tačiau narai ir ekologai pastebi, kad Panevėžio telkiniai švarėja, lyginant, kokie jie buvo prieš dešimtmetį.

Komentarai

  • Čia yra tik prasukti pinigai kažkam i kišenę…Anykščiai nusipirko toki paty dar keli metai prieš panevėžy perkant ir strigo,gedo,taisymas dešimtimis tūkstančiu kainavo ir poto sumastė panevėžio savivaldybė pirkti kai matė kas darosi..Tai kur ju smegenys jei tokiom nesamonėm užsiema ?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų