-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors Bažnyčia šios vietos oficialiai nėra pripažinusi šventa, čia kasmet gausėja kryžių, nepamirštamas ir pasakojimas apie 1964-ųjų rugsėjo 8-ąją, kai visas katalikų pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos gimtadienį, įvykusį stebuklingą jos pasirodymą.
Teigiama, kad ore sklandančią baltu drabužiu apsirengusią nuostabaus grožio jauną moterį tada matę net keli tų vietų gyventojų vaikai.
Paslaptimi traukianti Raguvė yra Velžio seniūnijoje, Velykių parapijoje, kelio lankste tarp Kairių ir Maženių kaimų.
Gerai įsižiūrėjus, pamiškėje sustatyti kryžiai matyti nuo žvyrkelio. Bet kad patektum į tą vietą, tenka paėjėti pamiške. Priėjęs nustembi išvydęs kryžių gausą, primenančią garsiojo Kryžių kalno papėdę.
Tada žvilgsnis užkliūva už stendo. Jame rašoma, jog kitados čia būta Uliesio dvaro žemių. O vietovę išgarsino gūdžiu sovietmečiu, 1964-aisiais, čia mokinukams apsireiškusi Dievo Motina.
Tad nuo to laiko, prašydami įvairių malonių, norėdami pagarbinti Viešpaties gimdytoją ar vedini kitų intencijų, žmonės ėmė lankyti šią vietą. Atvykę palieka kryžių, šventųjų paveikslų, jų statulėlių.
Sovietų ideologai, visomis išgalėmis stengdamiesi iš lietuvio sąmonės išguiti tikėjimą, pirmąsyk Raguvės kryžius sumaitojo 1967-aisiais. Paskui vandalizmas kartojosi 1969–1983 metais. Nepaisant to, kryžiai vėl iškildavo, o dabar jais apstatyta jau nemaža pamiškės dalis.
Kryžiai – ir mediniai, ir metalo, ant jų siūbuoja prikabintų kryželių, medalikėlių, vadinamųjų devocionalijų. Įprasta, kad tokiose vietose tikintieji jas palieka kartu su šventiesiems skiriama padėka ar išsakytu prašymu.
Prašymai šventiesiems išrašyti ir paminkliniuose, ir čia sustatytuose laukų akmenyse. Štai velžiečių vardu kreipiamasi į Mergelę Mariją ir prašoma suteikti ramybės, meilės, sveikatos, gelbėti nuo paklydimų.
Viename įrašų Marijos prašoma globoti šeimas, kitame – Švenčiausiosios Mergelės Marijos globos visiems jos besišaukiantiems. Dar kitame dėkojama Dievo Motinai, kad ji šioje vietoje apsireiškė.
Be įrašų globoti mūsų tautą, išmelsti taiką ir ramybę, yra ir tokių, kuriuose prašoma gelbėti anūką Titą, į tikrąjį tikėjimą atvesti Moniką ir Edviną, globoti sūnų Tadą. Ant vieno iš paminklinių akmenų iškalta malda „Tėve, mūsų“, ant kito matyti Dešimt Dievo įsakymų.
Viename stiklu dengtame stende yra, kaip rašoma, Panevėžyje esančios Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolės Onutės eilėraštis Švenčiausiajai Velykių Dievo Motinai. Eilėraštis prasideda tokiomis eilutėmis: „Pastatyk, Marija, savo šventą pėdą/Įstatyk į širdį Dieviškus žingsnius.“
Dar viename stende galima perskaityti prašymą, kad lankytojai ne tik maldomis, bet ir darbu prisidėti prie šios vietos išsaugojimo. Kiek atokiau sustatytos ir darbo priemonės – grėbliai. Matyti, kad vieta tikrai tvarkoma.
Viena įstiklinta šios vietos koplytėlė itin traukia dėmesį. Joje sudėti išdrožti visi Kristaus kankinimo įrankiai – kryžius, prie jo pastatytos miniatiūrinės kopėčios, matyti ietis, kuria, pasak Biblijos, perdurtas Išganytojo šonas. Dargi yra ant pagalio užmauta kempinė, ji permirkusi actu, kurio gerti buvo pasiūlyta Jėzui.
Mažutėje koplytėlėje matyti ir maišelis. Tikėtina, vaizduojantis 30-ies sidabrinių kapšą, kurį gavo Kristų išdavęs Judas.
Tarp kryžių sukabinti nutapyti Jėzaus ir Jo Motinos paveikslai. Įrašai skelbia, kad juos nutapė I. Ligienė. Vienas nepasirašytas paveikslas vaizduoja paties apreiškimo Raguvėje sceną. Jame prie apsireiškusios Marijos klūpi trys vaikai ir karvutė.
Keli žingsniai nuo šių paveikslų stovi Marijos ir Jėzaus statulos, o dar tolėliau – iš lauko akmenų sumūrytas savotiškas aukuras.
Puslankiu sustatytuose gerokai didesniuose akmenyse įrašyti Šv. Mykolo Arkangelo, Šv. Asyžiečio, Skausmingosios Švč. Motinos, Škaplierių, Kankinių Vainiko ir dar kitokių nelabai girdėtų draugijų pavadinimai.
Dar viename stende yra net instrukcija, kokias maldas ir kiek kartų šioje vietoje reikia sukalbėti.
Netoli šios išskirtinės vietos gyvenanti, netoliese gimusi, augusi, o dabar tėviškės žemėse ūkininkaujanti Alfreda Barzdienė pasakojimą pradėjo nuo baisių su šventa vieta susijusių dalykų.
Anot jos, kitados Uliesių dvarui priklausiusiose žemėse sovietmečiu gyvavo kolūkis „Tarybinis rytas“, vėliau pervadintas Maženių kolūkiu.
Jo vienas iš specialistų, pačiam pirmininkui nesiryžtant to daryti, buvo pasiųstas organizuoti, kad būtų nugriauti šventos vietos kryžiai.
Atlikęs šį šėtonišką darbą, grįždamas kolūkio kontoron, specialistas kaimo kely patyrė avariją ir žuvo. Ir tai ne viena tokia mirtis. Pasak A. Barzdienės, žinoma, kad sovietmečiu melioruojant laukus vienas melioratorius ypač plūdo šventą vietą, o pikti jo žodžiai buvo skirti Dievo Motinai.
„Labai greitai numirė ir jis“, – patikino A. Barzdienė.
Ji svarsto, kad abi mirtis galima vadinti atsitiktinumu, sutapimu, o galima į tai žvelgti kaip į Dievo pirštą.
1964-aisiais, kada, kaip tikima, Raguvėje pasirodė Dievo Motina, Alfreda dar nebuvo gimusi. Tačiau vaikystėje iš namiškių girdėjusi apie netoli namų esančią ypatingą vietą, ten ją vesdavosi ir mama.
Ūkininkė mena, kad buvo kalbama, jog Dievo Motina toje vietoje pasirodžiusi lyg ir trims vietinėms mergaitėms. Pati žinanti dviejų jų pavardes, bet nė su viena nėra šnekėjusi, nežino, kaip susiklostė jų likimai.
Į pačią šventą vietą A. Barzdienė teigia žvelgianti kaip į paslaptį, jai gera ten nueiti, pasibūti.
Panevėžyje gyvenanti A. Barzdienės vyro sesuo Valerija pasakoja irgi gerai prisimenanti šventos vietos kryžių vartymą, kai juos laužė, lygino su žeme sunkioji technika.
Anot jos, nuo ateizmo skelbėjų tuomet teko nukentėti ir patiems vaikams, kurie pasisakė matę Mergelę Mariją. Jie buvo tampomi, tardomi tų pačių ideologų, stengtasi juos užčiaupti.
„Pasklidus žiniai apie regėjimą, į Raguvę pradėjo plūsti žmonės. Kadangi gyvenome netoliese, jie užeidavo į mūsų namus numalšinti troškulio, paklausti kelio“, – pamena Valerija.
Sužinojusi apie tokius tikinčiųjų apsilankymus, pasak Valerijos, į jų namus netruko atlėkti tuometė Panevėžio rajono partijos komiteto atstovė. Ir užpuolė josios mamą priekaištaudama, kam priimanti pakeleivius.
„Mamutė tą partietę išvijo“, – prisimena Valerija.
Pasklidus žiniai apie Dievo Motinos pasirodymą, panevėžietei Irenai Batūrienei buvo devyneri. Ji tuomet gyveno netolimame Domažiškio kaime ir lankė Raguvės mokyklą. Joje mokėsi ir mergaitės, pasisakiusios apie patirtą regėjimą.
„Apie tą regėjimą buvo kalbama pašnibždomis, tokie laikai buvo“, – prisimena Irena.
Mistišką vietą ji ir dabar aplanko su šeima, mato, kad kaskart joje daugėja kryžių, akmenų su įrašais.
Panevėžio Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje tarnaujantis kunigas Justas Jasėnas taip pat augo netoli Raguvės. O nuo šių kraštų kilę jo seneliai. Iš jų vaikystėje J. Jasėnas išgirdo apie stebuklingu regėjimu pagarsėjusią vietą.
Dvasininkas gerai mena 2002-uosius, kai su tuomečiu, dabar jau mirusiu Miežiškių ir Velykių parapijų klebonu Kostu Balsiu bei gausiu būriu tikinčiųjų lankė Raguvę.
Į klausimą, ar tiki pasakojimu apie tenykštį apsireiškimą, kunigas J. Jasėnas teigė maloniai prisimenantis 2002-aisiais patirtą bendruomeniškumo, artumo jausmą.
„Mano gyvenime buvo metas, kai siurbiau į save informaciją apie visokius apsireiškimus, rinkau žinias apie tai. Bet paskui pagalvojau: „O kam man viso to reikia?“
Nuo to laiko kunigas sako nebeteikiantis reikšmės įvairiems apsireiškimams, tačiau gerbiantis jais tikinčius, lankančius pavadintas šventomis, paslaptimi traukiančias vietas.
Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas teigia apie Dievo Motinos apsireiškimą Velykių parapijoje girdėjęs, bet juo netikintis, o pačioje vadinamo apsireiškimo vietoje nė nebuvęs.
„Visiems sakau, kad tas apsireiškimas – vien išsigalvojimas“, – sako ganytojas.
Anot jo, tokių vietų net nederėtų vadinti šventa.
Tokiu nėra netgi garsusis Kryžių kalnas. Jis – tik lankytina vieta, liudijanti Lietuvos žmonių kovą už tikėjimą.
Bažnyčia oficialiai pripažįsta tik vieną apsireiškimą, 1608 metais vykusį Šiluvoje.
Pasak vysk. J. Kaunecko, prireikė daugybės metų, per kuriuos buvo tiriama Dievo Motinos Šiluvoje pasirodymo autentika, ilgai sklido pačios vietos šventumo garsas, kol galop ji tokia pripažinta.
Komentarai
-
- Kaimo diedas
- 13:04 2024.03.11
-
- Lankantis Velykių Šventąją vietą
- 09:14 2024.03.12
-
- LR pilietis, Gyvojo Rožinio narys- Vyskupui Jonui Kauneckui, Kardinolams, kunigams, Lietuvos tikintiems. 2024 03 11
- 14:38 2024.03.12
Rodyti visus komentarus (3)Pernai metais maciau marija autostradoje. Automobiliai stojo, bande nufotografuoti. Esme nuo tarp juostu esancio zolyno pakilo balta statula panasi i moteri ir pradejo laiminti pravaziuojancius. Truko kelias sekundes, po to nuskrido. Aposviesta automobiliu atrode labai tikroviskai. Pakylo pries veja… gerve.
34 foto Velykių stende, yra Jėzaus Apraiškoje užtvirtinta, kad ši Velykių Šventovės Apsireiškimo ir Apreiškiminė vieta- yra Šventa.
Straipsnyje: Ką popiežius parašė Kauno svečių knygoje? | Diena.lt, yra budinčio komentaras 2018-09-30 17:22, prisiminkime, cituoju:
„Angelas apsireiškė sapne Pranciškui ir liepė vykti į Lietuvą“, pranašavo vyskupas Kevalas Santakoje. Atvyko. Ir Pranciškus ir Angelas- Šalia Vaivorykštės virš Santakos. Popiežius Pranciškus ekumeniniame Santakos šou paliko Jėzui ir Lietuvai dovaną: atvėrė naujai 5 Jėzui stigmas, netikintys, priėmę iš vatikaninio svečio palaiminimą, susirišo save – ekumeniniais antikristiniais diržais, atidavė geranoriškai šėtonui sielas. Svečias gavo savo duoklę. Lionginas Virbalas ekumeniniame šou Santakoje, naujai Virbalu perdūrė Jėzui šoną. Pabaigoje išbėgo ir vanduo. Šis reiškinys- Vodopjanovas. Mataitis iš Velykių Šventovės parodė ir į Mt.23, Apokalipsės 23 dalį, taip buvo pažymėję save Santakoje evangeliniai personažai. Matykime! Sekime Jėzaus Bažnyčios likučiu, kuris antikristiniame modernistiniame šou nedalyvauja, neleido užpilti ant savęs Vatikano- Babelės nedorybių.
Urbšys ir ne tik jis, Santakoje pamatė Vaivorykštę ir paskelbė Urbi et Orbi. Verkė angelas, šalia Vaivorykštės, danguje, Vatikano Antikristui atitekusių sielų Santakoje, kitur ir prie Tv ekranų, kurie priėmė jo palaiminimą. Perkastos vyskupo Kevalo pranašystės Kauno Santakoje 2018 09 23? „Neperkandęs kevalo, branduolio neragausi ( kad ir iš folkloro)“. Dvasinis Branduolys išleido daigus ir sudygo Švč. Megelės Marijos žemėje- Lietuvoje- Naujojoje Jeruzalėje- Apokaliptinio Žirgo šalyje.. Paskutiniai- tapo pirmieji. Auga vaisius saldus, duoda vaisių 12- a mėnesių. Jį dar tuomet pašventino Kardinolas V. Sladkevičius (sladkij- saldusis), todėl vaisius saldus.
Branduolys maitinamas iš Švenčiausiosios ir Nekalčiausios Jėzaus Širdies Amžinųjų Gelmių, ir Amžino Dievo Tėvo Šaltinio- Gyvybės Vandens. Kas negeria šio Vandens- Amžinojo Žodžio- Evangelijos, savyje gyvybės neturi. O apsirengusieji skaičiumi, prieš tai- diena anksčiau 22, rodė pirštu į savo krūtinę: į Apreiškimo Jonui 22 dalį- Knygos pabaigą.“ Citatos pabaiga,
Taip pat skaitykime ir žiūrėkime straipsnį:
„Buenos Aires: fulmine su aureola e chiavi di San Pietro. Bergoglio al capolinea? 26 Dicembre 2023 Andrea Cionci.
Citata iš Straipsnio: „2023 m. gruodžio 17 d., sekmadienį, žaibas tiesiogine to žodžio prasme, sudaužė Šventojo Petro statulos raktą ir aureolę, padėtą ant San Nicolas Rožinio Dievo Motinos šventovės fasado, į šiaurę nuo Buenos Airių, Argentinoje.“ Citatos pabaiga.
Vyskupas 2024 03 10 „Panevėžio balso“, 2024 03 11 „Sekundės“ straipsniuose- „Paslaptinga vieta lankytojų nestokoja“, Velykių Šventovės Apsireiškimo ir Apreiškiminės vietos šventa nelaiko. Nemanau, kad straipsnio autorė Daiva Baronienė, cituodama vyskupą: „visiems sakau, kad tas apsireiškimas- vien išsigalvojimas“ suklydo.
Pagalvokime, ar ir Panevėžio miestas neturi šventumo? Juk šventinami bankai, „tačkes“, butai, tuneliai, keliai ir dviračių takai…… Miestas šventinamas, o Velykių Šventovė nešventa- „išsigalvojimas“?
Jei Velykių Šventovėje 2002 buvo aukojamos Šventos Mišios, 2007 09 08 Tridento Šv. Mišios, taip kaip jos galėjo būti aukojamos nešventoje vietoje?
Kardinolams ir vyskupams, kunigams ir vienuoliams, save laikantiems tikinčiais, jau laikas matyti ir girdėti, kad „dūžta aureolės ir raktai netikriems vedliams išmušami iš rankų“.
Vyskupe, atmetėt Panevėžio tikinčiųjų prašymus, šauksmus, šimtus parašų, Jūsų gautus 2002 02 05, ten Jūsų parašas, padėjote savo parašą, kad gavote, kuriais jie kreipėsi ne tik į Jus, bet ir Vilniaus ir Kauno Arkivyskupijas, žiniasklaidą. Šauksmais prašė išnešti iš bažnyčių pridėtinius demono stalus, kuriuos pasistatėte prieš Centrinius Altorius, sudaužėte šimtmečiais aukotas Šventas Mišias, išgujote tikinčiuosius iš Bažnyčių savo netikrumu, praradote dieviškąjį šventumą ir vertinate kas šventa ir kas ne? Dauguma esate jau ne Dievui tarnaujantys, be raktų ir aureolių. Dievas žinojo, kad Jo namai liks tušti ir tikinčiuosius kviečia į apreiškimines palaukes, kad sielos nežūtų.
Išneškime iš Bažnyčių pridėtinius demono stalus, atsigręžkime į Jėzų Centriniuose altoriuose, atstatykime dieviškąją Eucharistiją. atšventinkite užterštas modernizmu Bažnyčias, susigrąžinkime į Šv. Mišių Auką Jėzų ir tikinčiuosius sielų gelbėjimui. Bažnyčios- Dievo namai-liko mums tušti.
Klausykime ir girdėkime dieviškuosius balsus iš Panevėžio skliautų, Balso, Sekundės!
Pamiršome, kad pas „Viešpatį tūkstantis metų kaip viena“, kad Jėzus kėlėsi trečiąją dieną, trečiojo tūkstantmečio pradžioje?
Velykių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo- Apreiškiminė vieta yra Švenčiausia Lietuvoje. Tai Centrinė Lietuvos Arkikatedra po atviru dangumi. Kodėl? Pateikiu argumentus:
Čia- Velykių Šventovėje, ( citatos iš Apreiškiminės knygos „Sielų Buveinė“ , Panevėžys, 2017 10 03 ):
2014 m. rugsėjo 8 d. naujai apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija.
2014 m. rugsėjo 9 d. Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvietė ir Šventoji Ona.
2015 m. Gegužės 24 d. Švenčiausioji Mergelė Marija.
2015 m. birželio 28 d. Šventas Petras ir Ignacas Lojola.
2015 m. liepos 10 d. Šventas Jokūbas ir Benjaminas.
2015 m. rugpjūčio 1 d. Šv. Benediktas.
2015 m. rugpjūčio 13 d. Šv. Konstantinas.
2015m. rugsėjo 6 d. Šventasis Sebastijonas.
2015m. rugsėjo 8d. Jėzus Baltu Drabužiu.
2015 m. lapkričio 6 d. Dievo Tėvo ir Jėzaus Atpirkėjo Atvaizdas, Švytinti Jėzaus Širdis.
2016 m. birželio 12 d. Nusileidžiantis Jėzaus iš Dangaus.
2016 m. gruodžio 23 d. Jėzaus.
2017 m. liepos 5 d. Jėzaus Christaus , keleto jo mokinių, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus nusileidimas iš Dangaus Eucharistinio Stalo į Velykių Šventovę, priėjimas prie 4 besimeldžiančių ir jų paženklinimas Eucharistiniu Kryžiumi.
2017 m. liepos 30 d. Švenčiausioji Mergelė Marija ir Jos Motina Šv. Ona.
2017 m. rugpjūčio 6 d. Velykių laukų padangėje Naujoji Jeruzalė. Jos priekyje Jėzus.
2017 Rugpjūčio 9 d. Jėzus Christus.
2017 m. rugsėjo 15 d. Jėzus.
Tai tik nedaugelis liudijimų, bylojančių apie Velykių Šventovės- Apsireiškimo ir Apreiškiminės vietos Šventumą.
Tie vyskupai, kunigai, tintieji, kurie dar nesilankė šioje Stebuklingoje Velykių vietoje, galite pažvelgti į 2024 03 11 „Sekundės“ internetinio puslapio: Paslaptinga vieta lankytojų nestokoja — sekunde.lt 33-ią foto. Joje yra patalpinta dieviškoji 2022 m. gegužės 1 d. Nuoroda. Amen+++++++ Joje skelbiama cituoju: „Atvykus į Velykių Šventą vietą, turite apmelsti Jėzaus žaizdas su 7 Tėve mūsų maldomis. Amen+++++++ „ citatos pabaiga.
Kai manęs kas paklausia kuo tiki, kunigu ar Jėzumi?- atsakau:- Jėzumi.
Dievu tikintis kardinolas, vyskupas, kunigas, vienuolis, tikintysis, vertinantis tokių vietų šventumą, galėtų būti atsargesnis ir teigti, kad būtina budėti, stebėti, nekeikti, neteisti. Kas netikra, subyra, kas tikra išlieka ir ilgam. Kai jau puolusios modernizme Bažnyčios kardinolai, vyskupai, kunigai be raktų ir aureolės vertina šventumą- tai apokaliptiniai ženklai.
1964 09 08 Velykių Apsireiškimas Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, trims vaikams, Velykių lauke. Ar neprimena mums Velykų- Jėzaus Prisikėlimo. Šimtai ženklų, stebuklų. Suraskite kunigo Balsio sąsiuvinį, kuriame tie stebuklai, kurie moterų šiame straipsnyje dar nebuvo nepaminėti. Pridėkime jau esamus. Dabar rodomus. Be abejo, jų dar daug. Ir tada darykime išvadas.
Velykių Šventovė- Apsireiškimo ir Apreiškiminė vieta- Centrinė Lietuvos Arkikatedra po atviru Dangumi. Joje skelbiami naujausi Dievo Tėvo, Jėzaus Christaus, Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apreiškimai sielų gelbėjimui ir talpinami stende. Apreiškimais nurodoma ką ir kur Velykių Šventovėje statyti, įrengti. Čia, stende, yra ir sielas gelbėjantis Švenčiausiosios ir Nekalčiausiosios Jėzaus Širdies Rožančius, 2010 04 27 Jėzaus Apreikštas.
Vyskupe, Jonai Kauneckai, Jūsų pavardė turi šaknį Kaune. Kaunas yra „Nemuno“ ir „Neries“ Santaka. Tai amžina vyro ir moters meilė- tęstinumas Gyvybėje. Apsilankykite Velykių Šventovėje- Centrinėje Lietuvos Arkikatedroje po atviru Dangumi ir atlikdamas Dvasinę Išpažintį prieš Dievą, atsiprašykite už tai, kad atmetėte kartu su Lietuvos Kardinolais ir Vyskupais tikinčiųjų parašus įteiktus Jums 2002 metais, kviečiančius sugrąžinti Tikrąsias Šv. Mišias. Išvijote tikinčiuosius į Šventąsias palaukes iš Dievo namų, iškoneveikėte Velykių ir kitas Šventąsias vietas. Nejaugi Jums rūpi pinigai, bet ne sielų gyvybė? Budėkime!