Lietuvos mokslininkai kasmet fiksuoja apie šimtą pranešimų apie maldininko radavietes šalyje. „SEKUNDĖS“ nuotr.

Panevėžyje vabzdžiai kanibalai gyvena jau ne tik terariumuose

Panevėžyje vabzdžiai kanibalai gyvena jau ne tik terariumuose

Ant dviračių tako tarp Vaivadų ir Paliūniškio gyvenviečių panevėžietė Vilma rado retam matytą pakeleivį – saulėje šildėsi piršto didumo vabzdys maldininkas.

Dar visai neseniai savo išvaizda išsiskirianti rūšis Lietuvoje buvo svetima. Bet jau daugiau nei dešimtmetį mokslininkai fiksuoja vienų plėšriausių vabzdžių populiacijos augimą šalyje.

Makabriška nuotaka

Besikeičiant klimatui Lietuvoje pastebimi atėjūnai vabzdžiai kanibalai aptikti jau ir Panevėžyje.

„Tai – plėšrus vabzdys. Jis minta bet kokiais sau įveikiamais vabzdžiais. Ėda net vieni kitus“, – apie lotynišką pavadinimą Mantis religiosa nešiojantį gyvį sako entomologė dr. Jolanta Rimšaitė.

Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja pasakoja, kad maldininkų patelės suėda savo patinus net tada, kai šie ateina poruotis.

„Maldininkai vienas kitą graužti pradeda nuo galvos. Tad jei patelė pirmiausia nori pasistiprinti, savo patinui nuėda galvą, paskui baigia likusį kūną arba pastarąjį palieka ir dar sugeba susiporuoti. Patinas net be galvos gali atlikti savo misiją ir netgi efektyviau bei greičiau. Paskui pastarasis dar sugeba nuropoti arba jį patelė baigia ėsti“, – apie vabzdį maldininką pasakoja gamtos žinovė.

Ne dėl savo švento charakterio šis gyvis tokį pavadinimą iš tiesų ir gavo. Taip jis pavadintas dėl priekyje lyg maldai sudėtų ilgų kojų.

Parsinešė iš darbo

Žiaurų maldininko elgesį progą stebėti turėjo ir panevėžietė Vilma. Jos šeima jau porą savaičių tokį vabzdį augina namuose. Pašnekovė pasakoja jį parsinešusi iš darbo.

„Įmonės „PKC Group Lithuania“ logistikos sandėliuose, tarp detalių padėklų iš Serbijos bendradarbiai aptiko du vabzdžius maldininkus. Pirmiausia vieną parsinešiau, paskui kitą. Bet netrukus vieno neliko, jį kitas suėdė“, – apie naujus augintinius pasakoja panevėžietė.

Keistajam augintiniui Vilma nupirko terariumą, įdėjo medžio šakelę ropinėti, paklojo kokoso drožlių. Ir dabar kas dieną gaudo žiogus, muses, kitus vabzdžius globotiniui pamaitinti.

„Matome, kad ne pats draugiškiausias gyvis pasaulyje. Bet mes jo nebijome – žmogui maldininkas nekanda, negelia, gal tik priekinių kojų dantukais gali įbrėžti ir tiek“, – teigia Vilma.

Ji nesutriko praėjusią savaitę tokį vabzdį išvydusi dviračių take prie Paliūniškio. Čia saulėtoje vietoje ant asfalto dangos tupėjo, kaip pašnekovė pasakoja, piršto dydžio žalias maldininkas.

„Iš karto jį pažinome. Gaudomas bando sparčiai bėgti, šokti, tik neskrenda. Jo nesivežėme namo, paleidome į pievą“, – pasakoja panevėžietė.

Sukėlusi dar retam matyto gyvio nuotraukas į internetą Vilma sulaukė didelio susidomėjimo.

Augintiniui perina muses

Vilma pasiryžusi savo maldininką toliau auginti. Tai nebe pirmas egzotinis gyvis jos namuose. Juose gyvena gyvalazdė, akvariume, be įprastų žuvelių, plauko krevetės.

Panevėžietė nerimauja, ką su maldininku reikės daryti žiemą, kai aplinkoje sumažės šiam vabzdžiui reikalingo maisto.

„Dabar vaikai jam neša žiogus. Muses periname iš kiaušinėlių. Pastebėjome, kad kai maldininkas alkanas, pradeda garsiau cypauti“, – pasakoja šeimininkė.

„Jei Lietuvoje jau šie vabzdžiai veisiasi ir plinta, vadinasi, mūsų klimatas jiems ėmė patikti.“

J. Rimšaitė

Apėjusi prekių gyvūnams parduotuves Panevėžyje, ji nerado nieko panašaus pirkti, kas tiktų jos vabzdžiui. Bet išskirtinį asortimentą aptiko elektroninėse parduotuvėse, ten galima parsisiųsti delikatesų maldininkui.

Tik entomologė dr. J. Rimšaitė įspėja, kad šis gyvis žiemos tikriausiai nebesulauks ir nugaiš spalį. Iki tol tęsiasi jo metų ilgumo gyvenimas.

„Maldininkas, kaip vabzdys, visiškai subręsta liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Tada poruojasi, deda kiaušinius ir jo gyvenimas eina į pabaigą“, – sako mokslo darbuotoja.

Padėtus kiaušinius patelės, anot jos, pritvirtina kokonuose prie augalų stiebų, prie sienų. Iš jų pavasarį ritasi nimfos ir po truputį ima virsti vabzdžiais. Šie suauga, kai išdygsta sparnai.

Patiko sąlygos

Pasaulyje yra apie 2400 rūšių maldininkų. Europinis maldininkas – vienintelė Centrinėje Europoje paplitusi rūšis, bet Lietuvą ji pirmą kartą pasiekė tik 2008 m.

Ir dabar, pasak J. Rimšaitės, Lietuvos mokslininkai kasmet fiksuoja apie 100 pranešimų apie maldininko radavietes šalyje.

„Europinis maldininkas daugiausia buvo paplitęs Lenkijos ir Baltarusijos pietuose. Bet minkštėjant klimatui, šiam vabzdžiui sąlygos ėmė patikti ir toliau į šiaurę“, – teigia entomologė.

Lietuvoje maldininkai dažniausiai aptinkami Pietų Lietuvoje: aplink Alytų, Varėną. Bet jau daugiau randama ir aplink Šalčininkus, Vilnių, Kauną.

„Šio vabzdžio buvimo vietos fiksuojamos jau beveik visoje Lietuvoje. Prieš penkerius metus pranešimų buvo ir iš Panevėžio. Kiek dabar turime šitų atėjūnų, niekas nesuskaičiuos“, – teigia mokslininkė.

Maldininkai jau pasiekė Latviją ir užpernai pastebėti Estijoje.

Klimato kaitos padarinys

J. Rimšaitė pabrėžia, kad invazine rūšimi europinio maldininko laikyti negalima. Jis lietuviškoje aplinkoje turi natūralių priešų: suaugusius lesa paukščiai, jaunikliams grėsmė – skruzdės.

„Labiausiai maldininkui netinka šaltas pavasaris, kai jis dar jauniklis. Bet jei Lietuvoje jau šie vabzdžiai veisiasi ir plinta, vadinasi, mūsų klimatas jiems ėmė patikti“, – priduria mokslo darbuotoja.

Maldininkas, anot jos, gyventi renkasi apleistas sausas pievas, pamiškes, kur driekias dykynės ir nuo saulės įkaista žemė.

„Maldininkas kas dieną pasigauna po kelis vabzdžius. Tai reikia žinoti, jei jau norite laikyti jį namuose. Bet geriausia tokį padarą palikti ten, kur jo natūralūs namai“, – patikina J. Rimšaitė.

Šis atėjūnas būna įvairių spalvų ir niekas vis dar negali paaiškinti, kodėl taip yra.

Maldininko lyčiai nustatyti, pasak mokslininkės, nereikia nei tyrimų, nei mikroskopų – tai matosi iš akies.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų