Panevėžyje – butų pardavimų šuolis

Panevėžyje – butų pardavimų šuolis

 

Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ir patys negali pasakyti, kodėl Aukštaitijos sostinėje šiemet atslinko didesnė, nei įprasta, pardavimo banga. Nors per pastaruosius porą metų brango tiek butai, tiek namai ir juos panevėžiečiai daugiausia pirko iš pavojingas palūkanas auginančių paskolų, pavasarį NT rinkos kreivė smarkiai šoktelėjo aukštyn. Keistai būstus renkasi į Panevėžį grįžę emigrantai.

Po birželį fiksuoto sumažėjusio perleistų nekilnojamojo turto objektų skaičiaus praeitą mėnesį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes – šalyje daugėjo tiek butų, tiek gyvenamųjų namų pirkimo–pardavimo sandorių, atsigavo ir žemės sklypų rinka. Tokias tendencijas paskelbė Registrų centras, analizuodamas sukauptus NT sandorių duomenis.

NT statistika šiais metais džiugina ir Panevėžį. Čia per septynis metų mėnesius parduota 720 butų, tai 15,5 proc. daugiau nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu (620). Šis šuolis – aukščiausias tarp Lietuvos didžiųjų miestų.

Vien tik pastarąjį mėnesį Aukštaitijos sostinėje sandorių, kuriais perleista 108 butai, buvo įregistruota 7 proc. daugiau nei pernai liepą ir 13,7 proc. daugiau nei šiemet birželį.

Nenugąsdino ir bankai

Ar liepa buvo išskirtinė stebint visus šiuos metus, Panevėžio regione dirbanti NT brokerė Asta Samulionytė pasakyti negali. Tačiau 2019-ieji ir ypač jų kovas esą tikrai nustebino.

Praeitais metais būstų ir kitokio NT pardavimas geriausiai sekėsi gruodį. Paskui sekė pirmieji metų mėnesiai, kai pardavimas natūraliai sulėtėja, o kovą – vėl rekordinis šuolis. Šiap per mėnesį aš viena tokių sandorių sudarau vidutiniškai 4, o per pakylėjimą – ir 6. Galiu tik patvirtinti, kad Panevėžio rinka dabar tikrai juda sparčiau“, – teigė pašnekovė.

Nuo šio pavasario, anot jos, pardavimas per daug ir nebekrinta. Tačiau moteris spėja, kad ši banga kažkada vis tiek atslūgs, mat atrodo, jog Panevėžys eina paskui Vilnių. Sostinėje NT rinka jau aprimo.

Kaip ir kada viskas gali keisti, sunku prognozuoti. Kol yra paklausa, yra ir pasiūla“, – patikino specialistė.

Brokerės nuostabai, tokios bangos nestabdo net nuo šių metų pradžios itin išaugusios būsto paskolų palūkanos – jos jau perlipo 2,5 proc. ribą. Pašnekovės duomenimis, už skolintus pinigus būstą vis dar perkasi apie 80 proc. panevėžiečių.

Bankai mato didelį pirkimo poreikį ir palūkanas kelia, o žmonės į tai kažkodėl vis dar nereaguoja“, – sako A. Samulionytė.

Populiariausia vakarinė dalis

NT rinkos šuoliui, pasak brokerės, įtakos nedaro net ir per dvejus pastaruosius metus ūgtelėjusios būsto kainos. Moteris pastebi, kad nuo 2017 metų butai Panevėžyje brango kone 5 tūkstančiais eurų.

Prieš dvejus metus kapitalinio remonto reikalingas 2 k. butas butas Kniaudiškių mikrorajone kainavo apie 25–27 tūkst. eurų, dabar už tokį patį prašoma 30–32 tūkst. Aišku, galutinė kaina nustatoma Registrų centre, bet augimas – akivaizdus“, – pažymėjo brokerė.

Pirmoje vietoje pagal NT pardavimą Panevėžyje išlieka butai. Daugiausia, pasak A. Samulionytės, ieškoma 2–3 k. būsto, kuris būtų ne aukščiau nei ketvirtame aukšte. Per mėnesį, pašnekovės žiniomis, Panevėžyje parduodami vos du keturių kambarių butai.

Populiariausia vieta gyventi – vakarinė miesto dalis: Molainių, Kniaudiškių mikrorajonai, Statybininkų gatvė.

Gyvenamoji teritorija esą vis dar svarbiausias naujakurių kriterijus renkantis namus.

Teko pardavinėti prastoką vieno kambario butą Kranto gatvėje, kurio vienintelis privalumas buvo renovacija. Šis pasiūlymas per savaitę sulaukė dviejų susidomėjusių ir butas parduotas po 900 eurų už kvadratinį metrą, kai kitoje miesto dalyje toks pat kainuotų ir po 500 eurų už kvadratinį metrą“, – kalbėjo brokerė.

Į paties buto būklę, anot jos, pirkėjai žiūri labai įvairiai: vieni nori visiškai suremontuoto ir modernaus, kitiems tinka ir su sovietmečio kvapu. Pastaruosius žmonės daugiau renkasi iš taupumo, planuodami savo lėšomis pigiau susitvarkyti.

Emigrantai rūmams neuždirbo

Paradoksas, kaip būstą renkasi iš užsienio visam laikui grįžę lietuvių emigrantai. Ilgus metus lenkę nugaras svetur, gimtinėje, pasak A. Samulionytės, dažniausiai jie ieško pigios sodybos Panevėžio rajone, nes jų biudžetas paprastai siekia tik iki 10–20 tūkst. eurų ir beveik dvigubai brangesnio vieno kambario buto mieste tokie gyventojai neįperka.

Didžiausias sumas už NT Panevėžyje, aišku, kloja pasiturinčios šeimos bei verslo atstovai. Ši grupė dažniausiai renkasi prabangius gyvenamuosius namus. Į būstą be kaimyno už sienos taip pat dažnai keliasi nuo daugiabučių pavargę panevėžiečiai.

Antroje vietoje NT rinkoje pagal pardavimą yra sklypai. Panevėžiečiai gana aktyviai, pasak brokerės, šiemet ieškojo namų valdų, žemės ūkio paskirties sklypų.

Kraustymosi metai

Preliminariais duomenimis, iš viso per septynis šių metų mėnesius pirkimo–pardavimo sandoriais visoje Lietuvoje perleista beveik 75 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį–liepą (70 tūkst.). Vien tik liepos mėnesį užfiksuota 12 tūkst. NT sandorių – dešimtadaliu daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį ir 15 proc. daugiau nei šių metų birželį.

NT sandorių rinka liepą pašoko po birželį fiksuoto perleistų NT objektų skaičiaus sumažėjimo. Tai iš dalies galėjo lemti ir techniniai dalykai, kai anksčiau sudaryti sandoriai tiesiog buvo įregistruoti liepos mėnesį. Žvelgiant į visų metų tendencijas, pastebimas nuosaikus rinkos augimas, kuris panašus išlieka visus metus“, – sako Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

Per septynis šių metų mėnesius šalyje savininkus pakeitė daugiau kaip 20 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei pernai sausį–liepą, tada parduota 19 tūkst. butų. Vien per liepos mėnesį Lietuvoje parduota 3,1 tūkst. butų, arba 6 proc. daugiau nei prieš metus ir 11 proc. daugiau nei šių metų birželį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota 6,5 tūkst. gyvenamųjų namų – 9,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (6 tūkst.), o vien tik liepą – 1 170 (pernai liepą – 1 020, šių metų birželį – 969).

Didžiąją dalį šiųmečių NT sandorių ir toliau sudaro perleisti žemės sklypai. Šiemet savininkus pakeitė daugiau kaip 37 tūkst. sklypų, arba 8 proc. daugiau nei pernai per septynis mėnesius (34,5 tūkst. sklypų). Vien tik liepos mėnesį pirkimo–pardavimo sandoriais perleista per 6 tūkst. žemės sklypų – 14 proc. daugiau nei pernai liepą (5,3 tūkst.) ir 17 proc. daugiau nei šių metų birželį (5,2 tūkst.)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų