-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Strategiškai patogią vietą vystyti verslą čia atranda stambios pramonės, logistikos, žaliosios energetikos įmonės.
Esminiu postūmiu Panevėžio rajonui dar labiau sustiprinti savo, kaip konkurencingo tarptautinio lygmens rinkos žaidėjo, pozicijas neabejotinai taps įgyvendintas „Rail Balticos“ projektas.
Su naująja europinio geležinkelio vėže veriasi šiame krašte dar neišnaudotos galimybės esamiems ir naujiems sektoriams.
„Statomas europinis geležinkelis – tai ne tik didesnis keleivių ir krovinių mobilumas, bet ir naujos darbo vietos, naujos galimybės verslui, ateinančios investicijos, didesnės įplaukos į savivaldybių biudžetus“, – milžiniškos teigiamos įtakos regionui tikisi Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius neabejoja, kad būsimoji LEZ turės didelį potencialą į šį kraštą pritraukti stambių verslo žaidėjų. G. Kartano nuotr.
„Rail Balticos“ projekte Panevėžio rajonui tenka naujo verslo lopšio vaidmuo.
Prie judraus kelio Panevėžys–Šiauliai, vos 12 kilometrų nuo Panevėžio esančiuose Gustonyse planuojama krovinių ir „Rail Balticos“ visos infrastruktūros priežiūros teritorija. Čia numatyta regioninė keleivių stotis, prekinių traukinių stotis, Panevėžio krovinių terminalas, karinės infrastruktūros logistikos aikštelė, geležinkelio infrastruktūros priežiūros depas.
Šalia rastųsi ir nauja pramonės erdvė – bendradarbiaujančių Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto savivaldybių kuriama laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Iki šiol gerai sutariančios, bendrus projektus vykdančios, darželinukais ir gimnazistais, gyventojų darbo vietomis besidalijančios kaimyninės savivaldybės oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl teritorijos, skirtos naujoms investicijoms pritraukti, vystymo.
„Patirtis rodo, kad pavieniai veiksmai ne tokie efektyvūs. Veiksmingiausias itin didelių projektų įgyvendinimo, įvairių problemų sprendimo būdas – savivaldybių bendradarbiavimas. Miesto tipo ir „orientuota į žemės ūkį“ savivaldybės rado bendrą vardiklį – naujos, investicijoms tinkamos teritorijos šalia „Rail Baltica“ terminalo sukūrimas ir vystymas“, – sako Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.
Kad plyname lauke atsirastų nauja traukos vieta, tam reikės sukurti tinkamą infrastruktūrą: privažiavimo kelius, atvesti dujas, vandentiekį, elektrą – pasirūpinti viskuo, kas reikalinga verslui plėtoti.
Skaičiuojama, kad įkurti beveik 100 ha LEZ atsieis apie 25 mln. eurų.
Rajono vadovas neabejoja investicijų grąža ir būsimosios LEZ potencialu.
Šalia dviejų susisiekimo taškų – naujosios „Ral Balticos“ bei dabartinės geležinkelio vėžės Šiaulių ir Daugpilio kryptimis, taip pat kelio Panevėžys–Šiauliai įsikursianti pramonės teritorija, mero nuomone, užprogramuota sėkmei.
„Panevėžio rajonui tai reikštų ekonomikos ūgtelėjimą. LEZ kurtųsi ne vien logistika, pramonė, bet ir mokslinių tyrimų centrai. Vakarų Europos patirtis rodo: kur įžengia galingos įmonės, šalia steigiasi ir mokslinės laboratorijos. Neabejoju, kad būsimoji LEZ turės didelį potencialą į mūsų rajoną pritraukti stambių žaidėjų. O jiems aptarnauti bus reikalingi ir viešbučiai su konferencijų salėmis, maitinimo vietos, poilsio, laisvalaikio, prekybos centrai“, – besiveriančias galimybes mato A. Pocius.
Perspektyvoje iki 2050 m. LEZ tikimasi išplėsti iki 900 ha.
Nors kol kas tokia vizija gali pasirodyti kaip utopija, rajono meras įsitikinęs pramonės zonos plėtra.
„Naujoji LEZ, skirta pramonės vystymui ir Panevėžio regiono bei valstybės verslo aplinkos gerinimui, labai prisidės prie Lietuvos ir, tikimės, užsienio investicijų pritraukimo.“
A. Pocius
„Susisiekimas yra vienas esminių kriterijų verslui renkantis vietą. Gustonys, sankryža tarp Klaipėdos ir Daugpilio, Berlyno ir Talino, taps esminiu susisiekimo mazgu, kuriame susikerta geležinkeliai ir keliai. Su „Rail Baltica“ ir Panevėžio rajone neabejotinai sulauksime verslo plėtros, ateityje sujungsiančios Gustonis su Panevėžiu“, – mano A. Pocius.
Prieš dvi dešimtis metų, pažymi meras, Lietuvoje kuriantis LEZ irgi buvo girdėti skeptikų, netikėjusių tokių zonų perspektyva. Laikas parodė, kad jie buvo neteisūs. Šios verslo oazės jau užpildytos. Praktiškai užpildyta ir Panevėžio pakraštyje esanti miesto LEZ, o daugiau tam tinkamų neužstatytų teritorijų tiesiog nebėra.
Pusiaukelėje tarp dviejų sostinių, Vilniaus ir Rygos, Lietuvos vidury įsikūręs Panevėžio rajonas verslui patrauklus ir dėl strategiškai patogios geografinės padėties, ir dėl vietos valdžios požiūrio.
Panevėžio prekybos, pramonės, amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas mato „Rail Balticos“ ekonominę naudą tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvoje.
Jau per artimiausius keletą metų statybos bendrovių laukia dideli užsakymai: geležinkelio infrastruktūros – bėgių, viadukų, tiltų, terminalų – projektavimo, statybos, tiesimo darbai.
Pasak S. Gailiūno, regiono verslas jau svarsto apie žaliavų atsivežimą ar savo produkcijos eksportą į Europą geležinkeliu, dėl mažesnių išlaidų patrauklesniu nei kelių transportas.
„Europos direktyvos numato, kad perspektyvoje turėtų mažėti krovinių, gabenamų automobilių keliais, o geležinkeliu – augti. Jei ateityje bus įvesti ribojimai, kad geležinkeliais turi būti pervežama didesnė dalis krovinių, Lietuvos verslas įgis stipresnių galimybių konkuruoti su kitų šalių bendrovėmis“, – pabrėžia S. Gailiūnas.
Jis įsitikinęs: „Rail Balticos“ įgyvendintas projektas ir Panevėžio rajono bei miesto savivaldybių kuriamas LEZ atveria kelius ateiti naujiems investuotojams. Tai svarbu abiem savivaldybėms, didžiulis privalumas tiek rajono, tiek miesto gyventojams.
Būsimajai LEZ numatytoje teritorijoje valstybinės žemės nėra. Ją tektų išpirkti iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. S. Gailiūnas sutinka, kad kai kuriems žemdirbiams tai gali sukelti iššūkių.
„Bet kiekvienas pokytis atneša iššūkių. Jų baiminamės, kol galop pamatome didelę naudą. Turime nepraleisti ir išnaudoti atsiveriančias galimybes“, – sako Panevėžio PPAR prezidentas.
A. Pocius neabejoja, kad europinė greitojo traukinio vėžė taps akstinu ir aktyvesnei turizmo plėtrai Panevėžio rajone. Visgi, pasak mero, tenka pripažinti, kad ir Savivaldybei, ir vietos verslui dar reikia padaryti daug namų darbų.
„Didžiuojamės Krekenavos regioniniu parku, turistus traukiančiu stumbrynu, baidarių mėgėjus iš visos Lietuvos vilioja per rajoną vingiuojantis Nevėžis, lankytojams edukacines programas paruošę rajono amatininkai. Bet, sutikime, pramogų niša šiame krašte nėra iki galo užpildyta. Mums dar reikia surasti, kas šiandien domintų turistus, kad jie norėtų čia atvykti“, – pripažįsta meras.
Augant ekonomikai paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju visos šalies ūkyje. Panevėžio rajonas nėra išimtis. Čia didelį pasisekimą turi vienas po kito atokiuose miesteliuose atidaromi jaukūs restoranėliai, besikuriantys lankytojams atviri netradiciniai šeimos ūkiai – nuo egzotinių gyvūnų iki gėlių parkų ar vaistinių žolynų laukų.
Panevėžio rajono ūkininkai Albinas ir Audronė Kisieliai puoselėja ir gamina tautinio paveldo produkciją: kepa natūralaus raugo, rankomis minkytą duoną, konditerinius gaminius, vykdo edukacinę veiklą. Žirgininkystės verslą sėkmingai plėtoja Molainių žirgyno savininkai ūkininkai Daiva ir Remigijus Zavadskiai. Jie ne tik teikia jojimo pamokas, bet ir rengia turistinius bei pramoginius žygius žirgais, organizuoja nemokamas ekskursijas vaikams, vykdo hipoterapiją.
Sėkmingai gyvuoja Milnoros Pšibišauskienės aromatinių žolynų ekologinis ūkis. Rajono ūkininkas Eduardas Kubilius, vienas pirmųjų Lietuvoje įkūręs triušių veislyną, dabar verčiasi kailine triušininkyste. Jo su žmona Rita puoselėjamame ūkyje striksi įvairiausių spalvų reksų ir satinų veislių ilgaausiai.
Renatos ir Rolando Meleškų ūkis garsėja auginamomis alpakomis ir gaminiais iš jų vilnos, o į Trakiškio kaime esantį Janinos Krikštaponienės ūkį iš visos Lietuvos važiuoja turistai ne tik pasigrožėti čia auginamomis įspūdingo dydžio ir spalvų sraigėmis, bet ir paragauti egzotiškų gurmaniškų patiekalų.
O kur dar rajoną garsinantis ūkininkų Mariaus Bilkio ir Rūtos Čepukonytės Kakūnų kaime įkurtas įspūdingas hortenzijų parkas, lankytojams savo ūkius atveriantys angoros ožkų augintojai, bitininkai ir daugybė kitų įdomybių.
Nepaisant to, A. Pocius sako paslaugų srityje Panevėžio rajone tikrai matantis dar daug nerealizuotų galimybių.
Panevėžio rajonas – žemdirbiškas kraštas, kur įprastas grūdines kultūras papildo sparčiai populiarėjantys šeiminiai netradiciniai ūkiai. G. Lukoševičiaus nuotr.
Panevėžio rajone šiandien itin išplėtota žemdirbystė.
Rajono ūkininkai – vieni didžiausių javų ir rapsų augintojų visoje Lietuvoje. Derlingos žemės puikiai tinkamos ir daržovių, vaisių bei uogų augintojams, gyvulininkystei.
Visgi, atkreipia dėmesį meras, suabsoliutinti, kad tai vien žemdirbystės kraštas, negalima.
Panevėžio rajonas stiprus ir dėl čia veikiančių verslų – nuo šimtus darbo vietų sukūrusių ir besiplečiančių pramonės bei gamybos milžinų, produkciją eksportuojančių į visą pasaulį, iki smulkiųjų ir vidutinių įmonių.
Siekdama paskatinti čia veikiančius verslus, stiprinti vietos valdžios ir verslo bendradarbiavimą, Panevėžio rajono savivaldybė kasmet apdovanoja krašto gerovę kuriančias įmones.
Praėjusių metų pabaigoje tokio įvertinimo už sėkmingą plėtrą sulaukė įvairių apdailos ir statybinių medžiagų gamyba bei prekyba užsiimanti bendrovė „Hesora“ ir Ko, už stabilumą ir patikimumą apdovanota viena iš Šiaurės Lietuvos regiono lyderių „Šaldymo technologijos“, inovacijas ir naujo verslo modelio kūrimą – žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“.
Naujų galimybių kaimui ir žemės ūkiui atveria į Panevėžio rajoną ateinanti žalioji pramonė.
Šilagalio kaimo laukuose, greta Panevėžio aplinkkelio, iki kitų metų pabaigos turėtų iškilti inovatyvi biodujų jėgainė. Joje biodujoms gaminti bus naudojamos įvairios biologiškai skaidžios maisto ir žemės ūkio atliekos. Jėgainėje išgautos, išvalytos ir transportuoti dujotiekiu paruoštos biodujos bus tiekiamos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms Lietuvos transporto sektoriaus įmonėms, o vėliau ir visiems gamtinių dujų vartotojams, turintiems prieigą prie šalies dujotiekio tinklų.
Numatoma, kad įgyvendinus šį projektą į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažės tiek, kiek per metus galėtų absorbuoti 30–200 tūkst. medžių, priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus.
Pusiaukelėje tarp dviejų sostinių, Vilniaus ir Rygos, Lietuvos vidury įsikūręs Panevėžio rajonas verslui patrauklus ir dėl tokios geografinės padėties, ir dėl vietos valdžios požiūrio.
Šilagalio kaimo gyventojams sunerimus dėl jų kaimynystėje planuojamos statyti biojėgainės, rajono Savivaldybė rado kompromisą, patenkinusį ir investuotojus, ir vietinius. Statytojams pasiūlyta vieta atokiau kaimo, iki jos Savivaldybės lėšomis nutiestas kelias. Rajono strategų įžvalgos pasiteisino – greta būsimosios biodujų jėgainės jau pradeda kurtis naujos įmonės.
„Nutiesėme ir išasfaltavome kelią prognozuodami, kad perspektyvoje tokioje vietoje greta Panevėžio aplinkkelio kursis ir daugiau naujų investuotojų. Dabar jau tikrai matome, kad ten bus dar viena pramonės zona rajone“, – džiaugiasi A. Pocius.
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui, ambicingus planus su Panevėžio rajonu sieja ir vėjo jėgainių parkų statytojai. Vien per artimiausius penkerius metus čia planuojama įrengti daugiau nei 100 tokių jėgainių.
„Panevėžio rajonas išgyvena virsmo etapą. Dabar svarbiausia ir verslui, ir gyventojams sugebėti tuo pasinaudoti“, – sako A. Pocius.
Komentarai
-
- Adomas
- 21:54 2023.10.21
Rodyti visus komentarus (1)12km. Nuo miesto. Įdomu , ką matys važiuojantieji pro šalį. Kas privers juos išlipti ir ūž 12 km. mokėti taksistui.