Ilgus metus buvęs neišnaudotas didžiausias Panevėžio vandens telkinys per keletą pastarųjų metų pasikeitė iš esmės. P. Židonio nuotr.

Panevėžio mariose – naujos pramogos

Panevėžio mariose – naujos pramogos

Kadaise „Ekrano“ gamyklos reikmėms tarnavusios Panevėžio marios virsta turizmo oaze, kurioje nišą atranda ir smulkusis verslas. Jei baigsis karantino apribojimai, jau šią vasarą marių pakrantėje planuojama atverti naujos kavinės duris ir paleisti kavą poilsiautojams gabenantį bei ekskursijas vandeniu siūlantį laivelį. Tačiau planuotų batutų ant vandens projektas, regis, dedamas į stalčių.

„Idėjų tokiai vietai nestinga, tik kartais jas įgyvendinti ne taip paprasta“, – apie galimybes „Ekrano“ mariose ir jų prieigose sako Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.

Ilgus metus buvęs neišnaudotas didžiausias Panevėžio vandens telkinys per keletą pastarųjų metų atgijo: krante atsirado sporto ir vaikų žaidimo aikštelės, medinė terasa su suoliukais šeimų iškyloms, paplūdimiai, įrengta privati vandenlenčių trasa.

J. Leipaus teigimu, atnaujinus pakrantę, jaučiamas ir verslo susidomėjimas.

„Jau gavome keletą užklausų dėl naujų pramogų „Ekrano“ mariose. Privatus verslas jose norėtų paleisti laivelį su kavine “, – apie šios vasaros planus kalba J. Leipus.

Nauja pramoga

Laivybą organizuoti teisę turintys vietos verslininkai Savivaldybei jau pateikė raštišką siūlymą. Jie norėtų vykdyti ekskursijas Savivaldybės nustatytu kelių kilometrų ilgio pažintiniu maršrutu mariose iki Pajuostės tilto bei prisišvartavus krante tiekti kavą praeiviams.

„Dabar mariomis plaukiojantis pramoginis laivas išplaukia tik pagal užsakymus, o planuojamas dar vienas nedidelis laivelis plaukiotų nuolat. Turime gražią pakrantę, lankytojų susidomėjimas šia vieta tikrai jaučiamas, norėtųsi labiau išnaudoti ir vandens erdves“, – sako skyriaus vedėjas.

„Ekrano“ mariose kol kas dar leidžiama plaukti tik elektrinėms, negalingoms – iki 10 arklio galių variklius turinčioms transporto priemonėms. Miesto Savivaldybė jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama šiek tiek atlaisvinti sąlygas vandens transportui mariose. Pasak J. Leipaus, sulaukiama prašymų leisti jomis plaukioti kateriais ar vandens motociklais. Visgi kol kas Vyriausybė senos tvarkos keisti nenusiteikusi – tokioms pramogoms Panevėžio marios mažokos. Jų plotas siekia vos daugiau nei 80 ha.

Laivybą organizuoti teisę turintys vietos verslininkai Savivaldybei pateikė raštišką siūlymą vykdyti ekskursijas kelių kilometrų ilgio pažintiniu maršrutu mariose iki Pajuostės tilto bei krante tiekti kavą praeiviams. P. Židonio nuotr.

Atsiras kavinių

Dar vieną nedidelę kavinę jau šią vasarą, jei leis aplinkybės, pasak J. Leipaus, prie marių žada paleisti ir vandenlenčių parko valdytojai.

Marių pakrantėse, anot vedėjo, šiltėjant orams taip pat turėtų atsirasti ir daugiau lauko prekybos vietų, kurios siūlys kavos, ledų poilsiautojams.

Ateityje Savivaldybė nusiteikusi investuoti ir į senojo paplūdimio gamyklos pašonėje sutvarkymą. Iš privataus savininko išpirkto sklypo atnaujinimo vizija čia kol kas dar projektavimo stadijoje. Tačiau šią vasarą maudykloje planuojama kaip ir anksčiau papildyti smėlio, pastatyti šiukšlių dėžes, biotualetą.

„Marios tikrai tampa įdomios lankytojams ir matome perspektyvų šioje miesto vietoje įgyvendinti daugiau idėjų. Tikrai yra galimybių dar labiau išnaudoti čia esančias erdves sportui ir panašiai. Matome ir kitų rajonų pavyzdžius. Bet tam reikia tiek Savivaldybės pastangų, tiek verslo iniciatyvos“, – teigia J. Leipus.

Vieni be kitų, anot jo, šie du sektoriai sunkiai gali sukurti kažką naujo.

„Planuoto batutų parko pavyzdys parodė, kad galime daug gražiai kalbėti ir nieko nepasiekti“, – prasitarė J. Leipus.

Batutų parkas nežinioje

Konkursą įrengti batutų parkui Panevėžio mariose miesto Savivaldybė skelbė net keletą kartų, 2019-ųjų vasarą sulaukė vietos verslininkų pasiūlymo. Planuota maždaug 12 arų marių teritorijoje sumontuoti batutus ant vandens. Tačiau dabar, pasak J. Leipaus, nei konkurso laimėtojai, nei Savivaldybė nebėra užtikrinti dėl šio projekto įgyvendinimo.

„Rangovas ėmė abejoti ir nori atsisakyti šito projekto. Būgštaujama dėl nemenkos tokių pramogų rizikos saugumui, taip pat dėl lankytojų srautų. Dar svarstysime šitą idėją, bet gali tekti jos ir atsisakyti“, – pripažįsta Miesto plėtros skyriaus vedėjas.

Vien gamtos nepakanka

Panevėžio savivaldybė, jei būtų poreikis, pasak J. Leipaus, galvotų ir apie pramoginės žūklės galimybes mariose. Kol kas panevėžiečiai žvejoti traukdavo į kaimyninio Kupiškio rajono marias.

Jo Savivaldybė puikiai žino, kaip nelengva sukurti populiarią erdvę turizmui, kurioje mielai investuotų ir verslas. Kupiškis tokios misijos ėmėsi prieš 14–15 metų, kai su latviais ėmėsi stambaus projekto Lėvens užtvankos pakrantėms sutvarkyti.

Kupiškio marios – ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje ir kone dešimteriopai didesnis už „Ekrano“ marias.

„Iš tiesų šitą užtvanką Kupiškis bando išnaudoti dar nuo jos užtvenkimo pradžios devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Tuomet kalnuotoje vietoje atsirado Kupiškio marių sala, pavadinta Uošvės liežuviu. Joje įrengtas didelis dendrologinis parkas, kur galima pasivaikščioti ir pamatyti įvairių rūšių medžių, krūmų“, – apie savo krašto garsenybę pasakoja Kupiškio rajono politikas Paulius Pranckūnas.

Jis penkerius metus, iki 2016-ųjų, vadovavo Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centrui, kurio tikslas buvo Kupiškio marias paversti traukos objektu ne tik vietiniams, bet ir atvykėliams.

P. Pranckūnas sako seniai supratęs, kad vien gamtos grožio tam nepakanka – lankytojams reikia pramogų, švenčių ir reginių.

„Įvykdžius projektą su latviais, prie Kupiškio marių įrengtos kelios stovyklavietės, atsirado valčių prieplaukos, pontoninis tiltas į salą. Pagrindinėje poilsiavietėje buvo pastatytas valčių elingas. Pats kviečiau kurti verslininkus ką nors daryti tuščiose patalpose“, – pasakoja pašnekovas.

Pritraukti tiek privačias, tiek papildomas valstybės investicijas kelerius pirmus metus po projekto, anot kupiškėno, nebuvo lengva. Nors visi suprato, kad tuščios rekreacinės zonos ilgai poilsiautojų nežavės, jas pildyti naujomis atrakcijomis niekas neskubėjo.

Valčių elinge pats P. Pranckūnas su žmona įsirengė sezoninę kavinukę. Vėliau šalia atsirado Savivaldybės įrengtas vandenlenčių parkas, privatus batutų parkas.

Daug darbo ir pastangų

Pasak P. Pranckūno, tik po kelerių metų pastangų populiarinant Kupiškio marias jomis susidomėjo verslininkai. Dabar prie Lėvens užtvankos veikia kelios kaimo turizmo sodybos.

Vienas emigrantas sukūrė pramoginės žūklės verslą ir pats tapo žvejų gidu. Jis ant užtvankos kranto įrengė mažus medinius žvejams skirtus namukus, kuriuos žiemą galima ištempti ant ledo ir pasiūlyti komfortišką poledinę žūklę „neišeinant iš namų“. Kupiškio mariomis plaukioja ir ekskursinis laivas. Pasak P. Pranckūno, turistai irgi po truputį pradėjo atrasti tokį mažą miestą kaip Kupiškis.

„Tokiems užmojams reikia laiko, taip pat daug darbo, kad turistai atrastų išskirtinumą. O šie metai tikrai sudrumstė mūsų investuotojų planus ir įnešė nusivylimo. Apribojus judėjimą tarp savivaldybių, sulaukėme ir kur kas mažiau lankytojų“, – teigia kupiškėnas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų