Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas (dešinėje) ir Konotopos miesto (Ukraina) atstovai tarėsi dėl medicininės pagalbos ukrainiečiams. P. Židonio nuotr.

Panevėžio ligoninė padės kariaujančiai Ukrainai

Panevėžio ligoninė padės kariaujančiai Ukrainai

Dar iki tapdamas Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovu, gydytojas Arvydas Skorupskas dirbo organizacinį darbą Lietuvai teikiant medicinos pagalbą Ukrainos žmonėms, nukentėjusiems nuo Rusijos okupantų.

Tai buvo 2014–2017 metais.

Dabar, prabėgus penkeriems metams, į šio gydytojo vadovaujamą Respublikinę Panevėžio ligoninę atvyko Ukrainos delegacija dėl pagalbos karo siaubiamai šaliai.

Delegacijos vadovas, Ukrainos Konotopo miesto mero pavaduotojos Jurijus Pavlovas patikino: šis Šiaurės Ukrainoje, vos už pusšimčio kilometrų nuo Rusijos, esantis miestas išgyvena tokią situaciją, kad be pagalbos tikrai nebeišsiverčia.

„Su pagalbos prašymu atvykau į Panevėžį, o mūsų miesto meras išvažiavo į Vokietiją. Kiek anksčiau pagalbos prašėme Lenkijoje ir Vokietijoje“, – pasakojo J. Pavlovas.

Anot jo, Konotope trūksta maisto, kuro, degalų, o ypač – vaistų.

„Vaistai sergantiesiems skydliaukės ligomis buvo dalijami tiesiog po vieną tabletę“, – sako Konotopo mero pavaduotojas.

Trūksta vaistų, tvarsliavos, įrangos

J. Pavlovo teigimu, iki karo Konotopas turėjo 90 tūkstančių gyventojų.

Vyrams išėjus kariauti, gyventojų gerokai sumažėjo, tačiau nesiliaujant karui, į šį miestą ėmė keltis žmonės iš Mariupolio, Chersono, Charkovo, Donecko, kitų Ukrainos vietų, kur vyko ar tebevyksta intensyvūs mūšiai.

„Dažnas jų atvyksta tik su rankine. Tarp jų daug ligotų žmonių, jiems reikia vaistų, gydymo“, – apie karo pabėgėlių gyvenimą kalbėjo J. Pavlovas.

Į Konotopo ligonines taip pat vežami kare sužeisti Ukrainos gynėjai.

J. Pavlovas pasidžiaugė, kad iš Prancūzijos Konotopas gavo puikų greitosios medicinos pagalbos automobilį, taip pat ši šalis parūpino nemažai medikamentų.

Tačiau Ukrainos medikams reikalingas modernesnis rentgeno aparatas nei turimas, pagamintas kone prieš pusšimtį metų.

„Jūsų, Lietuvos, medicinos įranga yra pasaulinio lygio, mūsiškė nuo jos atsilieka dešimtmečiais“, – kalbėjo už medicinos sritį atsakingas Konotopo miesto mero pavaduotojas.

Jis pabrėžė, kad daug sužeistųjų kare gydančioms dviem Konotopo ligoninėms taip pat reikia lašinių, tvarsliavos, adatų, skirtų siūti žaizdoms.

„Ukrainoje rusai subombardavo farmacijos fabrikus, negana to, Baltarusija nebetiekia žaliavų vaistams. Mes kreipiamės į jus. Ypač reikalingi vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, kitų širdies ligų“, – vardijo J. Pavlovas. Pasak jo, būtinas ir insulinas, reikalingas diabetikams.

„Ko šiuo metu turime, tai paracetamolio“, – patikino Konotopo miesto mero pavaduotojas.

Konotope, pasak J. Pavlovo, veikia dvi ligoninės.

Prasidėjus karui, vieną jų tikėtasi paversti karo ligonine, tačiau ji ir liko civilinė.

„Karinės ligoninės statusas mums būtų suteikęs geresnį aprūpinimą medikamentais, įranga, būtų atvykę ir daugiau specialistų. Dabar gi verčiamės iš to, ką turime, o turime labai nedaug. Tad prašome jūsų pagalbos“, – kreipėsi J. Pavlovas.

Ieškos galimybių padėti

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas teigė būtinai ieškosiantis galimybių padėti kovojančiai Ukrainai, o konkrečiai – Konotopo miesto gydymo įstaigoms.

„Esame valstybinė ligoninė, tad prieš padėdami turėsime atsiklausti steigėjų. Tačiau pagal išgales tikrai padėsime“, – patikino A. Skorupskas.

Respublikinė Panevėžio ligoninė jau yra padėjusi kolegoms Moldovoje vystyti sveikatos apsaugą, bendradarbiaujama su Kazachstano universitetu, rengiančiu medicinos specialistus.

Pačioje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje šiuo metu dirba 24 karo pabėgėliai, šeši iš jų turi slaugytojo diplomus.

Kol kas jiems patikėtas slaugytojų padėjėjų darbas, o kai Lietuvoje bus patvirtintas jų turimas išsilavinimas, dirbs slaugytojais.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų