-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Panevėžio mieste vidutinis atlyginimas ūgtelėjo 12,7 proc. ir kartu su mokesčiais siekė 1504 eurus. Į rankas panevėžiečiai uždirba vidutiniškai 960 eurų.
Panevėžio rajone darbo užmokestis augo dar sparčiau – beveik 14 proc., tačiau uždirbama mažiau nei mieste. Rajone dirbančių žmonių vidutinis atlyginimas siekia 1444 eurus neatskaičius mokesčių, arba apie 930 eurų į rankas.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, visoje Lietuvoje atlyginimai paskutinį praeitų metų ketvirtį augo maždaug 13 proc.
Nei Panevėžys, nei rajonas nepatenka į savivaldybių, kuriose atlyginimai didžiausi, dešimtuką. Pastarajame pirmoje vietoje su 2661 euro darbo užmokesčiu, įskaitant mokesčius, yra Neringa. Ekonomistai šį faktą vertina atsargiai, mat kurorte gyvenamąją vietą yra deklaravę nemažai vilniečių, nemenkai uždirbančių.
Antroje vietoje – Vilnius, kur uždirbama vidutiniškai 2141 eurą popieriuje.
Didžiausių atlyginimų dešimtuką užbaigia kurortinė Birštono savivaldybė. Joje pajamų vidurkis siekia 1526, o tai vos 22 eurais daugiau nei „ant popieriaus“ gaunama Panevėžyje.
Pasak K. Zitikytės, Aukštaitijos sostinė, nors ir nepateko į daugiausia uždirbančių savivaldybių dešimtuką, tačiau ir nėra dešimtuke, kuriame mažiausios pajamos.
Pastarajame atlyginimai svyruoja nuo 1331 euro, įskaitant ir mokesčius, Raseiniuose iki 1274 eurų Kalvarijoje. Į mažiausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka ir viena Panevėžio apskrities savivaldybė – Biržų rajonas, kur atlyginimai siekia 1309 eurus ant popieriaus.
Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje, palyginus su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 208 eurais (13 proc.) ir siekė 1844 eurus prieš mokesčius, arba 1153 eurus į rankas.
K. Zitikytės teigimu, nors vidutinės darbo pajamos į rankas paskutinį praėjusių metų ketvirtį augo beveik 12 procentų, metinė infliacija gruodį siekė beveik 22 proc. Tad kilę atlyginimai tik iš dalies kompensavo kainų augimą.
„Sodros“ duomenimis, šalyje traukiasi gaunančiųjų mažiausią atlyginimą gretos.
2021-aisiais kas ketvirtas darbuotojas gavo iki 800 eurų su mokesčiais, o pernai tokių – kas penktas. Apie 43 proc. dirbančių žmonių atlyginimas pernai buvo tarp 1000 ir 2000 eurų, 17 proc. uždirbo tarp 2000 ir 3000 eurų, o 12 proc. – daugiau nei 3000 eurų.
Pernai atlyginimai sparčiausiai augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse: informacijos ir ryšių veikloje bei finansų ir draudimo. Pavyzdžiui, taikomųjų programų kūrėjų vidutinis atlyginimas ūgtelėjo 19 proc. – iki 3 700 eurų, tiek pat augo ir reklamos specialistų – iki 2 530 eurų popieriuje. Mažiausi atlyginimai administracinėje ir aptarnavimo veikloje – apsaugos tarnybos, darbuotojų įdarbinimo įmonėse (1 178 eurai su mokesčiais) ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuje ( 949 Eur ant popieriaus).
Augant atlyginimams, pajamų skirtumai tarp regionų nemažėja.
Pasak K. Zitikytės, jau keletą metų iš eilės vilniečių atlyginimai sparčiai tolsta nuo rajonų ir netgi kitų didžiųjų savivaldybių.
Sostinėje per 3 000 eurų neatskaičius mokesčių uždirba 23 proc. darbuotojų. Mažiausiai uždirbančiuose rajonuose tiek gauna vos 5 proc..
Mažiausiai uždirbančiųjų savivaldybėse 23 proc. darbuotojų gauna mažiau nei 800 eurų, o šalies vidurkis – 18 proc.
Gana iškalbingi rezultatai ir žvelgiant į išmokų gavėjų ir įmokų mokėtojų santykį savivaldybėse.
K. Zitikytės teigimu, akivaizdu, kad yra savivaldybės donorės ir savivaldybės recipientės. Savivaldybėse, kuriose mažesni atlyginimai, vienam mokesčių mokėtojui tenka daugiau išmokų gavėjų, o didžiuosiuose miestuose – atvirkščiai.
Pavyzdžiui, 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, dešimčiai dirbančiųjų tenka penki senatvės ir netekto darbingumo pensijos gavėjai.
O 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, dešimt dirbančiųjų išlaiko aštuonis senatvės pensininkus bei netekto darbingumo pensijos gavėjus.
Pasak K. Zitikytės, jei niekas nesikeis, ateityje laukia rimtos problemos – bus dar sudėtingiau socialinio draudimo sistemai užtikrinti jos stabilų veikimą.
