(M. Blinstrubytės nuotr.)

Panevėžiečiai – dosnūs aukotojai

Savaitgalį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje panevėžiečiai – kaip, beje, ir visos šalies gyventojai, – buvo ypač dosnūs.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio regiono padalinio vadovė Asta Čeponienė džiaugiasi, jog, palyginti su praėjusių metų pavasarine akcija, šios rezultatai itin geri. Preliminariais duomenimis, Panevėžyje surinkta 16 355 vienetai įvairių maisto produktų, kurių vertė – 18 tūkst. 133 eurai. Juos paaukojo 7 397 žmonės.

Akcijoje dalyvavo ir netikėtai gausus būrys savanorių – daugiau nei pusė tūkstančio. Pasak A. Čeponienės, prisidėjo dvi naujos organizacijos ir vienas naujas prekybos tinklas.

Praėjusį pavasarį Panevėžyje buvo surinkta 12 tūkst. 864 eurų vertės 14 072 vienetai produktų. Juos paaukojo 6 263 žmonės, akcijoje pernai talkino daugiau nei 400 savanorių.

Kol kas suskaičiuota tik kiek ir kokių produktų aukota visame Panevėžio regione – konkretūs miestai neišskirti. A. Čeponienės duomenimis, daugiausia paaukota makaronų – beveik 10 000 pakuočių. Antroje vietoje liko įvairios kruopos – per 5 000 vienetų. Trečioje vietoje pagal populiarumą buvo aliejus – beveik 3 000 butelių. Praktiškai tiek pat paaukota ir cukraus bei ryžių.

„Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės teigimu, mažiausiai paaukota higienos prekių – 167 vienetai. Tačiau, sako A. Čeponienė, tuo nereikėtų stebėtis: tokių prekių neprašyta aukoti, nors kai kurioms organizacijoms jos būtinos.

Produktai, „Sekundės“ pašnekovės patikinimu, bus pradėti dalyti ir naudoti iškart, kai organizacijos atsiskaitys su labdaros ir paramos fondu. Kadangi ši savaitė paskutinė prieš šv. Velykas, jos raginamos tai padaryti kuo greičiau.

Spėjama, kad didesnė dalis akcijos dalyvių suspės atsiskaityti ir žmonės dar prieš šventes gaus taip reikalingo maisto. Tai aktualu, nes vadinamieji europiniai maisto paketai bus pradėti dalyti tik po Velykų.

Paklausta, ar paramos prašančiųjų daugėja, A. Čeponienė neslėpė, jog jų organizacijai tą įvertinti kol kas sunku – ryškesnis vaizdas susidaro arčiau metų pabaigos.

„Bet pastarieji metai rodo, kad tas skaičius mažėja arba yra stabilus“, – sakė ji.

„Maisto banko“ atstovė priminė, jog dalis gyventojų prarado teisę gauti europinę paramą, nes ūgtelėjo jų pajamos. Šiemet kilo pensija, didintas neapmokestinamų pajamų dydis, tad kai kurie žmonės iškrito iš paramos maistu sistemos.

„Bet jų gyvenimas nepagerėjo, – apgailestauja A. Čeponienė, sakydama, jog minėti asmenys tiesiog tapo kitų programų paramos gavėjais. – Situacija juk nepagerėja, jei žmogus gauna 5 ar 10 eurų daugiau…“

Rekordinė akcija

Šalyje per „Maisto banko“ akciją žmonės nupirko 360 000 vienetų ilgai negendančių maisto produktų. Preliminariais duomenimis, jų vertė siekia 412 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad vidutiniška produktų vertė yra 6,5 procento didesnė nei pernai, ir taip greičiausiai nutiko dėl pastaruoju metu brangusių maisto produktų.

Statistika įspūdinga: 74 šalies miestuose paaukota 129 600 kartų. Šiemet akcijoje dalyvavo ir daugiau parduotuvių, palyginti su praėjusių metų pavasariu, maisto paaukota 18 procentų daugiau.

„Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė neslepia džiaugsmo: tokių rezultatų dar nebuvo pasiekta.

Daugiausia maisto suaukota didžiuosiuose miestuose. Vilniuje surinkta daugiau nei ketvirtadalis viso kiekio – 97 000 vienetai produktų, kurių vertė – 112 tūkst. eurų. Kauniečiai paaukojo 55 800 vienetų už 63,5 tūkst. eurų, klaipėdiečiai – 24 400 vienetų už 27,8 tūkst. eurų.

Dalis didmiesčiuose surinktų maisto produktų bus perduota nepasiturinčioms kaimo šeimoms, nes čia skursta kas trečias būstas.