P. Židonio nuotr.

Panevėžiečiai čiupo ir butus, ir namus

Panevėžiečiai čiupo ir butus, ir namus

Praėjusiais metais karaliaujant pandemijai, pinigų prisitaupę gyventojai rekordiškai investavo į nekilnojamąjį turtą. Butų, gyvenamųjų namų pirkimas bei pardavimas vietoje nestovėjo ir Panevėžyje. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais Aukštaitijos sostinėje parduota 1,2 karto daugiau butų nei 2020-aisiais, o tam pirkėjai išleido pusantro karto daugiau nei užpernai.

Rinka įsiūbuota

Registrų centro duomenimis, 2021-aisiais Panevėžyje parduota beveik 1,2 tūkst. butų, metais anksčiau – 938. Įsigyti butui daugiabučiame name pernai Aukštaitijos sostinėje išleista net 43 mln. eurų ir tai yra pusantro karto daugiau nei 2020 metais, kai ši suma siekė apie 28 mln. eurų.

„Taigi matome, kad skaičiai yra didesni nei prieš dvejus metus, jie taip pat didesni nei 2019-aisiais“, – konstatuoja nekilnojamojo turto rinkos statistiką pateikęs Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Anot jo, buto Panevėžyje vidutinė vieno kvadratinio metro kaina pernai siekė 846,5 euro, 2020 m. 719,3 euro.

„Individualiems namams įsigyti pernai Panevėžyje išleista daugiau kaip 12 mln. eurų, arba trečdaliu daugiau nei 2020 metais.“

P. Rudzkis

Panašios ir gyvenamųjų namų Aukštaitijos sostinėje brangimo tendencijos. Užpernai namo kvadratinis metras kainavo dar 540 eurų, bet jau po metų kaina šoktelėjo beveik šimtu eurų.

Pernai Panevėžyje parduota 253 individualūs namai, metais anksčiau – 191.

„Tokiam būstui įsigyti pernai Panevėžyje išleista daugiau kaip 12 mln. eurų, arba trečdaliu daugiau nei 2020 metais“, – skaičiuoja P. Rudzkis.

Palyginus su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Panevėžyje nuosavą pastogę įsigyti atsieina kur kas pigiau. Pavyzdžiui, Aukštaitijos sostinėje butų kainos pernai buvo beveik 2,5 karto mažesnės nei Vilniuje. Kaune ir uostamiestyje butai buvo 40–50 proc., Šiauliuose apie 10 proc. brangesni nei Panevėžyje.

Paklausa lenktyniavo su pasiūla

Nekilnojamojo turto rinka kaito ir Panevėžio rajone. Čia pirkėjai žvalgėsi gyvenamųjų namų, kurių pernai rajone įsigyta daugiau nei mieste.

Namo užmiestyje 2021-aisiais panoro 298 naujakuriai, metais anksčiau – 251. Butų Panevėžio rajone pernai parduota 142 ir tai vėlgi daugiau nei 2020-aisiais, kai tokių sandorių buvo 100.

Panašios nekilnojamojo turto tendencijos praėjusiais metais vyravo visoje šalyje. P. Rudzkio nuomone, suaktyvėjimą pirmiausia galima sieti su pernai gerėjusia ekonomine padėtimi: išaugusia gyventojų perkamąja galia ir teigiamais lūkesčiais dėl ateities, taip pat palankiomis kreditavimo sąlygomis.

„Panašu, kad per pandemiją sukauptas lėšas gyventojai buvo linkę investuoti į nekilnojamąjį turtą, o šios rinkos vystytojai stengėsi kaip įmanoma labiau patenkinti išaugusią pirkėjų paklausą“, – pastebi analitikas.

2021-aisiais Lietuvoje įregistruota rekordiškai daug nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių – daugiau kaip160 tūkstančių. Tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei 2020 metais, kai buvo įregistruota 129 tūkst. tokių sandorių.

Palyginti su iki tol buvusiais rekordiniais 2019 metais, kai buvo fiksuota beveik 130 tūkst. sandorių, Registrų centro duomenimis, pernykštis rezultatas net ketvirtadaliu didesnis.

Įsigyti butui daugiabučiame name pernai Aukštaitijos sostinėje išleista net 43 mln. eurų ir tai yra pusantro karto daugiau nei 2020 metais. P. Židonio nuotr.

Milijonai būstui

Daugiausia įkurtuvių pernai švęsta butuose. Jų Lietuvoje nupirkta beveik 40 tūkst., prieš metus – maždaug 7000 mažiau.

Pastebima, jog kas penktas nupirktas butas gali būti investicinis projektas, nes jo savininkui tai ne pirmas toks turtas. Ypač šis verslas suklestėjo didžiuosiuose miestuose.

„Butų rinka šiemet buvo aktyvi – per mėnesį vidutiniškai sudaroma beveik 3,3 tūkst. sandorių. Ypatingas suaktyvėjimas buvo stebimas vasarą ir, natūralu, paskutinįjį metų mėnesį, kai pirkėjai visus formalumus siekė užbaigti dar 2021 metais. Praėjusiais metais taip pat neblėso gyventojų noras investuoti į butus jau turint pirminį būstą gyvenimui, savo patrauklumą išlaikė ir gyvenamieji namai“, – teigė Registrų centro atstovas.

Gyvenamųjų namų pardavimų praėjusiais metais Lietuvoje įregistruota 16,1 tūkst. – 26 proc. daugiau nei 2020 metais.

Būstui Lietuvoje pernai nepagailėta apie 3,2 mlrd. eurų.

Brangiausi sandoriai, be abejo, sudaryti sostinėje. Čia skirta ne po vieną milijoną būstui įsigyti, ypač senamiestyje.

Stebino tik kainos

Nekilnojamojo turto rinkos judėjimą Panevėžyje pernai stebėjo ir šioje srityje dirbančios agentūros. Visgi įmonės „Hausitus“ Panevėžio biuro vadovas Vaidas Šukys teigia tokio didelio šuolio, kaip Registrų centras, nepastebėjęs.

„Nuo 2013 m., kai pradėjome dirbi, kasmet turėdavome vidutiniškai apie 1000 būsto pirkimo–pardavimo sandorių, daugiausia – butų. Pernai šis skaičius buvo tik vos didesnis. Šuolis ryškesnis atrodo palyginus su 2019-aisiais, kai rinka buvo labiau nurimusi“, – teigia V. Šukys.

Tačiau, anot jo, tikri pokštai vyksta su nekilnojamojo turto kainomis. Šios vietoje tikrai nestovi.

„Po 2008 m. krizės butai, namai brango kasmet. Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos augo apie ketvirtadalį“, – teigia pašnekovas.

Jis pats pasakoja dar 2015 pigiai įsigijęs butą, šį nuomojo, o pernai nusprendė parduoti. Tokio turto kaina per šešerius metus pakilo apie 70 proc.

V. Šukio teigimu, prognozuojama, kad per šiuos metus butai, namai gali brangti dar maždaug dešimtadaliu.

„Kas laukia toliau, niekas nežino, bet vargu, ar nekilnojamasis turtas pigs. Tokioje Švedijoje būsto kainos jau atrodo tiesiog nebesuvokiamos ir vis tiek niekas ten nepinga“, – pastebi V. Šukys.

Komentarai

  • O kas pirks arba nuomos buta nerenovuotoje chrusciovkeje? Nebent alkoholikai.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų