Jo sumanytojas tikina: „Ne viskas, kas susiję su mumis, vyksta tik žemėje.“ O Paįstrio seniūnas, kurio vadovaujamos seniūnijos ribose stovi neįprastas kryžius, jame įžvelgia mistikos elementų.
Neįprastas pakelės kryžius įamžina sunykusius seniai mirusio Bernardo Glušoko namus ir skirtas gausiems jo palikuonims atminti.
„Ten, kur dabar stovi kryžius, kitados stovėjo mano senelio Bernardo namai, o juose buvo įkurdinta kaimo mokykla. Bėgant metams nieko iš senelio sodybos nebeliko, o mes, gausūs giminaičiai, sodybos vietą nutarėme įamžinti kryžiumi. Dabar ten ūkininkauja bei žemę valdo ne mūsų giminės žmogus, jis maloniai sutiko, kad pakelėje būtų pastatytas kryžius“, – pasakojo Panevėžio rajone, Adomavoje gyvenanti Zita Kazlauskienė.
Kryžių kūrė ir pastatė du Bernardo Glušoko palikuonys. Z. Kazlauskienė neslėpė, kad vos pamačiusi šį savitai įkomponuotą kryžių pati irgi liko apstulbinta.
„Pasirodė man jis lyg koks krepšinio stovas“, – sako pašnekovė.
„Negali viskas būti tik žemėje.“
V. Juzėnas
Visgi ji sako įvertinusi kryžiaus, atsidūrusio tarp dangaus ir žemės, unikalumą.
Anot Z. Kazlauskienės, toks išskirtinis traukia daugelio dėmesį, pravažiuojantieji netgi stabteli.
„Pokariu, kai vyko kovos tarp santvarkų ir tarp valdžių, vienas mūsų dėdė buvo kankinamas pririštas prie kryžiaus. Tad dar prieš statydama šį kryžių giminė svarstė, gal senolio atminimą įamžinkime pasodinę ąžuolą, nes kryžius primena tą skausmingą faktą. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta statyti būtent kryžių“, – pasakojo adomaviškė.
Pasak Z. Kazlauskienės, be šio kryžiaus, aplinkinėse vietovėse stovi dar keletas, kuriuos aplankyti ir prie jų pasimelsti per Kristaus dangun žengimo šventę – Šeštines tapo vietos gyventojų tradicija.
Šiuo metu lankomi penki kryžiai.
„Žmonės, kurių žemėse stovi šie kryžiai, prieš Šeštines juos papuošia. Anksčiau melsdavomės ir prie dar vieno kryžiaus, pastatyto Seimo nario Bronislovo Matelio žemėje. Bet jo šeima kryžiaus nepuošia, nelabai ir prižiūri. Iš to suprantame, kad mes, maldininkai, ten nesame laukiami“, – kalbėjo Z. Kazlauskienė.
B. Matelis pasakoja, kai prieš daugiau nei 20 metų nusipirkęs sodybą, kieme buvo kryžius. Pasak seimūno, visiškai nupuvęs ir nugriuvęs.
„Pastačiau, pabetonavau, buvo gėlėmis apsodintas, atvažiuodavo moteris, kuri prižiūrėdavo, ir maldininkai rinkdavosi. Atvažiuodavo ir buvę savininkai. Vėliau vieni numirė, nebelabai bendruomenė ir besirinkdavo“, – sako B. Matelis.
Parlamentaras pasakoja ūkiniame pastate, po šiaudais radęs ir daug didesnį ąžuolinį kryžių. Jį prie keliuko į sodybą irgi pastatęs.
„Jau ilgokai, nežinau, kiek metų, neatvažiuoja. Sakau, važiuokit, jeigu norit. Supratau, kad turbūt maldininkų sumažėjo“, – svarstė seimūnas.
Originalųjį kryžių Bernardui Glušokui atminti pastatė jo palikuonys – Panevėžio rajone, Kaimiškyje gyvenantis proanūkis Valdas Juzėnas ir neseniai miręs paįstriškis Virginijus Glušokas.
Būtent V. Juzėnas, iš medžio išdrožęs kryžių, nutarė jį statyti ne tradiciškai žemėje, o iškeltą į orą.
„Negali viskas būti tik žemėje“, – sako V. Juzėnas.
Kad žiūrintieji į tokį kryžių pamatytų jei ne stebuklą, tai bent išskirtinį grožį, V. Juzėnas siūlo per saulės tekėjimą nuo jo paėjėti bent kelis šimtus metrų ir tuomet žvilgtelėti iš toliau. Kryžius, virš jo esantis metalinis lankas, tekanti saulė, pasak kūrėjo, sukuria išskirtinį vaizdą.
Metalo meistras, kultūros žmogus, prieš metus miręs V. Glušokas pagal V. Juzėno sumanymą sukūrė iškeltą kryžių laikančias metalo konstrukcijas.
Jo našlė Rita Glušokienė priminė, kokia didžiule švente buvo tapęs kryžiaus šventinimas ir kokia gausi giminė į jį susirinko. Našlė mena, kad pirmąsyk pamatytas ir ją pribloškė toks į dangų kylantis, o gal iš jo besileidžiantis kryžius.
Kad Teberešiškių kryžius ne tik neįprastas, išskirtinis, bet ir paveikus, pripažino Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
„Tai mistinis kryžius, į kurį žiūrėdamas jauti aukštesniąją jėgą“, – sako seniūnas.
Anot jo, Paįstrio seniūnijos teritorijoje kryžių tikrai apstu.
„Sakyčiau, gal jų net per daug. Pastačiusieji ne visus prižiūri. O dėl neprižiūrėtų skambina man, sako, kryžius žole užžėlė, gėlės prie jo nuvyto. Iš tiesų, seniūnijos rūpestis yra prižiūrėti kultūros ir gamtos paminklus. O pakelėse stovinčių kryžių priežiūra yra juos pastačiusiųjų reikalas“, – tvirtino V. Šležas.
Kaip patį įspūdingiausią seniūnijos teritorijoje esantį kryžių Paįstrio seniūnas įvardijo stovintį Medikonių kaime.
„Tas kryžius stovi ant kalno, tad visi, važiuojantys nuo Skaistgirių Pušaloto link, turėtų jį matyti“, – sako V. Šležas.
Seniūnas iš medikoniškių girdėjęs pasakojimą, esą prieš šimtus metų šis kaimas garsėjo savižudžiais. Tad, gelbėdami žmones nuo pražūties, vietiniai pastatė didžiulį kryžių. Sakoma, kad jį pašventinus savižudybės liovėsi.
Bėgant metams, nebeliko ir kryžiaus, bet ne taip seniai medikoniškiai nutarė toje pačioje vietoje jį atstatyti.
Dar vienas kryžius seniūnijos teritorijoje stūkso netoli Įstros aerodromo. Šis pastatytas šventai vietai pažymėti.
V. Šležas teigė girdėjęs vietinius tvirtinant, kad toje vietoje esą kažkam pasirodžiusi Mergelė Marija, tačiau Katalikų bažnyčia šio regėjimo nėra patvirtinusi.
„Kalbėjau apie tą pasirodymą su Paįstrio parapijos klebonu Pranciškumi Tamulioniu, jis pamokė neteikti jam dėmesio“, – pasakojo seniūnas.
V. Šležas suskaičiavo ir tris Paįstrio seniūnijoje esančius Baltijos kelio kryžius. Du iš jų statė Šiaulių rajono gyventojai, nes 1987-aisiais organizuojant Baltijos kelią jiems buvo paskirta atvykti į nurodytą kelio vietą Panevėžio rajone.
Dar vienas kryžius pastatytas Baltijos kelio dalyvių iš Telšių rajono.