-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai kuriose savivaldybėse šis mokestis išaugo kartais.
Plačiau pinigines teks atverti ir kai kuriems žemdirbiams Panevėžio rajone.
Šiemet žemės mokestis apskaičiuotas pagal naujai, nuo sausio 1-osios, įsigaliojusias vidutines rinkos vertes, kurias nustato Registrų centras.
Šios vertės, nuo kurių skaičiuojami žemės ar nekilnojamo turto mokesčiai, galios penkerius metus – iki 2027 metų imtinai.
Registrų centras skelbia įvertinęs daugiau kaip 2,5 mln. žemės sklypų.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius penkerius metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo vidutiniškai 43 proc. Daugiausia – net 77 proc. – ūgtelėjo žemės ūkio paskirties sklypų vertė. O štai komercinės žemės mokestinė vertė išaugo 33 proc., pramonės ir sandėliavimo žemės – 28 proc., gyvenamųjų sklypų – 26 proc., mėgėjų sodo žemės – 23 proc.
Registrų centro duomenimis, gyvenamųjų teritorijų žemės vertė per pastaruosius penkerius metus labiausiai kilo Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo – Vilniaus mieste, Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse.
O žemės ūkio paskirties sklypų vertė net 100 proc išaugo Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
Upytės seniūnijoje daržoves auginančiai Mildai Mikelionienei šiemet žemės mokestis šoktelėjo maždaug 50 proc.
„Anksčiau reikėjo mokėti 100 eurų, o dabar – 150 eurų. Šie metai ir taip visiems sunkūs: vyko visokie gamtos kataklizmai, supirkimo kainos smuko. Kuo toliau, tuo mažiau norisi užsiimti žemės ūkiu“, – sako daržininkė.
Ūkininkė nuosavos žemės turinti 30 hektarų. Anot jos, auginantiems grūdus ir valdantiems ne vieną šimtą hektarų žemės mokesčio šuolis gali būti labai skausmingas.
Pasak ūkininkės, išaugusiam mokesčiui įtakos turėjo masinis turto vertinimas. Nuo 2018 metų, kai vyko paskutinis vertinimas, sklypų kainos pakilo.
Dabar Panevėžio rajone už hektarą ūkio paskirties žemės prašoma vidutiniškai 10 tūkst. eurų.
Populiariame nekilnojamojo turto skelbimų portale šiuo metu pardavinėjamas 8 ha sklypas Dūdonių kaime, besiribojantis su Via Baltica keliu, maždaug 15 km nuo Panevėžio, pardavėjų įvertintas 80 tūkst. eurų. Nurodoma, kad sklypo našumas – 55 balai.
Už 7,38 ha sklypą Janionių kaime prašoma 51 tūkst. eurų. Šio sklypo našumas – 53,8 balo.
Sodininkams žemės mokestis kito labai nevienodai, tačiau daugiau ar mažiau – visiems. ASOCIATYVI „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Donatas Tumas sako mokesčio augimo nepajutęs – jo žemės vertės labai nesikeitė.
Ūkininko žiniomis, kituose rajonuose žemės vertės kilo gerokai, todėl išaugo ir mokesčiai.
O Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė sako, kad sodininkams žemės mokestis kito labai nevienodai, tačiau daugiau ar mažiau – visiems.
„Pasvalio rajone žemės mokestis sodininkams išaugo vidutiniškai 37 procentais, o už kai kuriuos nuomojamus valstybinės žemės sklypus reikės sumokėti ir 50 procentų daugiau“, – vardijo V. Kuliešienė.
Anot jos, sodininkystėje 100 ha atitinka 1000 ha auginant grūdines kultūras.
„Taigi, tas mokesčio pakilimas sodininkams „nežviegiantis“. Vis tiek iš mažiau hektarų sukuriame didesnę vertę. Tik tiek, kad su gamta mums nesiseka“, – pažymi asociacijos vadovė.
„Yra visokių dalykų, kurie turi įtakos žemės vertei, o kas dėl to nukenčia? Žinoma, žemdirbys.“
S. Dimaitis
Ūkininkams sujudus dėl išaugusio, o kai kuriuose rajonuose – ir žvėriškai, žemės mokesčio, Žemės ūkio rūmai pirmadienį sušaukė pasitarimą.
Rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, kad duomenys apie mokesčius atskiruose rajonuose dar plaukia, bet jau akivaizdu, kad daugumai jie bus didesni.
Pasak S. Dimaičio, Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas, pagal kurias žemės savininkai šiemet turės mokėti 2–3 kartus didesnį žemės mokestį nei ankstesniais metais.
„Kažkas čia negerai. Ūkininkų pajamos nedidėjo. Žemė duoda tiek, kiek duoda. Ji turi savo baigtinį resursą“, – sako S. Dimaitis.
Jis svarsto, kad mokesčio skaičiavimo formulė gal nėra visiškai teisinga. Žemės verčių perskaičiavimas vyksta kas penkerius metus ir ne vienam per tą laiką išaugusi turto vertė tampa tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Be to, žemės vertei įtakos turi aplinkui sudaromi sandoriai.
„Ignalina aplink ežerus, Dzūkija aplink ežerus. Čia žemės vertė didelė ne dėl to, kad žemė labai derlinga ir sėkmingai galima bet ką auginti, o dėl kitų priežasčių, bet sukelia bendrą vertę visame regione“, – dėmesį atkreipia S. Dimaitis.
Jo manymu, vertę galėjo padidinti ir tokių didelių tarptautinių projektų kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“ įgyvendinimas, kai valstybė brangiai supirkinėja žemes.
„Yra visokių dalykų, kurie turi įtakos žemės vertei, o kas dėl to nukenčia? Žinoma, žemdirbys“, – sako Žemės ūkio rūmų direktorius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas teigia, kad Registrų centras, atlikdamas masinį vertinimą, remiasi įvykusiais sandoriais. Žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla nuolat mažėja, todėl jie brangsta.
„Ūkininkai plečiasi, stambėja, prisijungia sklypus. Netgi už nedidelį sklypelį gali sumokėti daug, kad turėtų visą masyvą. Remiantis tais įvykusiais sandoriais ir skaičiuojama vertė. Jeigu sklypo vertė padidėja, automatiškai didėja ir žemės mokestis“, – aiškino R. Paulauskas.
Ta pati situacija ir mieste. Jo centre ar arčiau jo sklypų pasiūla mažėja, dėl to kyla jų kaina, o kartu – ir mokesčiui įtakos turinti Registrų centro nustatoma vertė.
Kiek pabrango sklypai, R. Paulausko nuomone, reikėtų vertinti kiekvienu atveju individualiai. Tarkime, žemės ūkio paskirties sklypo vertė priklauso nuo vietos, našumo balo ir pan. Didelė įtaką turi ir tai, kokioje savivaldybėje yra sklypas. Pavyzdžiui, Pasvalio, Pakruojo rajonuose žemės derlingos, jų našumo balas didelis, o apie Ignaliną ar Zarasus – mažiau tinkamos ūkininkauti.
„Vienas sklypas gali būti labai brangus, o kitas visai netoli gali būti dvigubai pigesnis“, – atkreipia dėmesį R. Paulauskas.
Anot jo, galima tik konstatuoti: mažėjant pasiūlai, kaina auga.
Visgi, pabrėžia ekspertas, pirkėjai ieškodami žemės sklypo apie mokesčius paprastai nekalba.
„Kiek pastebime, informacija, kiek mokėsiu mokesčių, nėra pagrindinis dalykas perkant sklypą. Svarbiausia vieta, patogi gyventi arba ūkininkauti“, – sako R. Paulauskas.
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad šiemet žemės mokestis Panevėžio apskrityje apskaičiuotas 62,3 tūkst. privačios žemės savininkų.
Jie į šio regiono savivaldybių biudžetus sumokės apie 5,4 mln. eurų: apie 4,7 mln. eurų suneš gyventojai, o likusią dalį – įmonės.
Panevėžio mieste 18,4 tūkst. privačios žemės savininkų turėtų sumokėti apie 1,2 mln. eurų žemės mokesčio, o tai yra apie 200 tūkst. eurų daugiau nei pernai.
Rajone šiemet 11 tūkst. žemės savininkų sumokės apie 0,7 mln. eurų. Pernai 10,7 tūkst. rajono žemės savininkų reikėjo sumokėti 0,6 mln. eurų žemės mokesčio.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rita Skavičienė sako, kad savivaldybės ir pačios turi svertų reguliuoti žemės mokestį. Jos gali taikyti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. tarifą nuo žemės mokestinės vertės.
„Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių tarybos 2023 metams žemės mokesčio tarifus sumažino“, – teigia R. Skavičienė.
Pasak VMI atstovės, visos savivaldybės yra patvirtinusios neapmokestinamojo dydžio lengvatas žemės savininkams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, senatvės pensininkams bei turintiesiems ribotą darbingumą ar nepilnamečiams vaikams. Kai kurios savivaldybės taiko lengvatas ir daugiavaikėms šeimoms. Be neapmokestinamojo dydžio lengvatos, dalis savivaldybių taiko papildomas žemės mokesčio lengvatas.
Komentarai
-
- Aukštaitis
- 15:20 2023.11.13
Rodyti visus komentarus (1)Ūkininkai patys sukelia kainas, lipdami vieni kitiems per galvas ir siūlydami vis didesnes kainas žemės pardavėjams, o paskui verkia. Klounai !!!