Dešimtajame dešimtmetyje visi žinojo B. Freizerio vardą. Bet taip pat greitai, kaip įsiveržė į ekranus tokiuose filmuose, kaip „Džiunglių karalius“ ar „Mumija“, jis ir dingo iš dėmesio centro. Iki šiol beveik niekas nežinojo, kodėl.
1968 m. gruodžio 3 d. Peterio ir Kerolės Freizerių šeimą pasveikino ketvirtasis, jauniausias sūnus Brendanas. Jo motina buvo pardavimo vadybininkė, o tėvas – buvęs žurnalistas, dirbęs Kanados užsienio tarnybos pareigūnu Vyriausybės turizmo biure.
Freizerių šeima dažnai kraustėsi – Kalifornija, tada Vašingtonas, per sieną į Kanadą, net į užjūrį – Londoną. Tiesą sakant, ten būsimąjį aktorių ir pasivijo likimas.
Londone jis sudalyvavo savo pirmajame profesionalaus teatro pasirodyme Vest Ende, nuo tada pradėjo itin domėtis vaidyba.
Šekspyro miestas įkvėpė visą gyvenimą trunkančią Brendano aistrą vaidinti. Bet pradžia nebuvo labai žavinga: vienu metu jis uždarbiavo universalinėje parduotuvėje, o kitu metu jau stovėjo scenoje su šarvais, vaidindamas kokią mūšio sceną. Tokiomis akimirkomis jis vis sau primindavo, kad „vis dar yra aktorius“.
1990 m. B. Freizeris baigė Sietlo Kornvalio menų koledžą, pradėjo vaidinti mažame aktorystės koledže Niujorke.
Vis labiau svajodamas apie aktoriaus karjerą, nusitaikė į menų mokyklą Teksase. Tačiau prieš ten iškeliaudamas nusprendė trumpai stabtelėti Holivude. Šis, atrodytų, nereikšmingas sprendimas amžiams pakeitė gyvenimą.
Kažkokiu būdu niekam nežinomam aktoriui pavyko gauti vaidmenį 1991-ųjų filme „Šunų peštynės“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Riveris Finiksas. Filme Brendanas buvo tik „Jūreivis Nr. 1“, tačiau jo talentas jau buvo pastebėtas.
Kai kurios žvaigždės piktinasi, kad filmavimų metu susipurvina drabužius, o B. Freizeris filmuodamasis savęs nesaugojo – jis patyrė daugybę sužalojimų.
Jau nekalbant apie lūžusius šonkaulius. Vienas tokių incidentų vos nesibaigė aktoriaus mirtimi. Išties B. Freizeris mėlynes ant kūno kolekcionavo kaip ženkliukus.
1992 m. B. Freizeris suvaidino tuo metu itin populiarioje komedijoje „Urvinis žmogus“ ir tapo tikra sensacija bei geidžiamiausiu vakarėlių veidu.
1993 m. Brendanas dalyvavo kino žvaigždės Vainonos Raider surengtame renginyje. Šis itin aukšto lygio vakaras netrukus įgijo visiškai kitokią reikšmę aktoriaus gyvenime. Čia jis sutiko metais vyresnę aktorę Afton Smit.
Afton ir Brendanas greitai rado bendrą kalbą. Iš pradžių jiedu tapo gerais draugais, o tada įsižiebė meilė.
B. Freizerio asmeniniam gyvenimui kaistant, jis padarė didelę profesinę klaidą.
Režisierius Deividas Kelogas aktoriui pasiūlė pagrindinį vaidmenį filme „Inspektorius Gadžetas“. Brendanas atsisakė.
Inspektorius Gadžetas, o kartu ir jį įkūnijęs Metju Broderikas, tapo tikra žvaigžde. Kodėl B. Freizeris pasakė ne? Kino žvaigždės akys tuomet krypo į kitą kino projektą.
Galbūt jis ir padarė klaidą atsisakydamas vaidmens tokio populiarumo sulaukusiame filme, tačiau savo tikslą Brendanas ruošėsi pasiekti kitu keliu.
B. Freizeris perėjo atranką ir suvaidino pagrindinį vaidmenį filme „Džiunglių karalius“.
Tokiam personažui kaip atsiskyrėlis Džordžas, meistriškai laipiojančiam medžiais, reikėjo kaip reikiant pasiruošti fiziškai, todėl B. Freizeris nuskubėjo pagalbos prašyti pas asmeninį trenerį Danielį S. Fildą.
Aktoriui per rekordiškai trumpą laiką reikėjo priaugti kalną raumenų. Tai virto košmaru. Vėliau D. S. Fildas tvirtino, kad aktorius pažadėjo deramai įvertinti jo darbą ir viešai paskelbti, kas prisidėjo prie tokios nepriekaištingos fizinės jo formos, tačiau atėjus filmo premjeros dienai trenerio vardo titruose nebuvo. Vyrai įsisuko į teismų maratoną.
D. S. Fildas padavė aktorių į teismą dėl šio tariamai sulaužyto pažado. Deja, asmeninio trenerio užgautų ambicijų teismas neįvertino. B. Freizeris laimėjo bylą.
Toje pačioje „Džiunglių karaliaus“ filmavimo aikštelėje iškilo ir kitų rūpesčių.
Atrodė, kad B. Freizerio gyvenimas klostėsi puikiai. Žiūrovai jį dievino, jo mergina Afton Smit taip pat. Tačiau Brendanas pakliuvo į aktorės Lesli Men taikiklį. Filme „Džiunglių karalius“ ji vaidino arogantišką turtingą merginą, kurios meilės objektu pamažu tampa Džordžas, gyvenantis džiunglėse.
Tiesa tokia, kad ji iš tikrųjų nevaidino. L. Men mylėjo B. Freizerį lygiai taip pat, kaip ir jo personažą, tačiau slėpė tiesą ir atskleidė ją tik po daugelio metų vieno interviu metu.
Beje, B. Freizeris išties buvo atsidūręs kiek keistame meilės trikampyje, mat nedidelį vaidmenį tame filme atliko ir jo mergina Afton Smit.
Tiesą sakant, ji vaidino vieną artimiausių Lesli Men draugių. Vis dėlto gražuolei Lesli labai greitai teko pripažinti varžovės pranašumą.
Vos pasibaigus filmo „Džiunglių karalius“ filmavimui, Afton ir Brendanas susižadėjo, o 1998 m. susituokė.
Nors pora ne itin mėgo būti dėmesio centre, visgi jie pasirinko prašmatnias vestuves „Bel Air“ viešbutyje Los Andžele, kurias plačiai aprašė žiniasklaida.
Tapusi B. Freizerio žmona, Afton metė vaidybą ir dėmesį skyrė rašymui. Jai taip pat teko labai svarbus namų šeimininkės vaidmuo, kai vienas po kito pasaulį išvydo poros trys sūnūs Grifinas, Holdenas ir Lelandas.
Įsibėgėjus santuokai, B. Freizeris sulaukė ir savo gyvenimo vaidmens. Laikas negalėjo būti tobulesnis. Režisierius Stefenas Somersas kaip tik tuomet ieškojo pagrindinio aktoriaus filmui „Mumija“. Tomą Kruzą jau buvo atmetęs – kaip ir Metą Deimoną ar Bredą Pitą.
Kai filmo kūrėjai pagaliau susitiko su B. Freizeriu, jis iš karto gavo vaidmenį. Tik kažin, ar aktorius žinojo, koks pragariškas gali būti filmavimas dykumoje.
Pirma, gydytojai turėjo sugalvoti specialų gėrimą, kurį komanda gurkšnotų kas dvi valandas, kad galėtų ištverti nepalankias oro sąlygas ir didžiulę kaitrą. Antra, kiekviename dykumos kampe tūnojo daugybė nuodingų šiurpių gyvių. Filmavimo komandos nariai po ypač skaudžių jų įgėlimų ne kartą buvo išgabenti į ligoninę, o pats B. Freizeris filmuodamasis vos nemirė.
Garsėjusi savo triukais filmavimo aikštelėje kino žvaigždė nevengė pavojų, o filmo scenoje, kurioje jo personažas turėjo būti pakartas, vos neužduso iš tikrųjų. Per kelias sekundes filmas virto tikra siaubo istorija.
B. Freizeris stengėsi, kad mirties scena atrodytų kuo tikroviškesnė. Taigi virvė, užrišta jam po kaklu, iš tikrųjų pradėjo smaugti. Filmavimo aikštelėje esantys žmonės tą pastebėjo per vėlai. Aktorius prarado sąmonę, o jo kolegė Reičel Vais vis dar prisimena, kaip medikų komanda gaivino B. Freizerį.
Po šiurpinančio incidento režisierius S. Somersas kratėsi bet kokios atsakomybės teigdamas, kad Brendanas yra „pats kaltas dėl visko“, esą nuėjo per toli, kad triukas atrodytų tikras, ir per stipriai surišo kilpą.
1999 m. pasirodęs filmas „Mumija“ tapo tarptautine sensacija ir žymėjo veiksmo nuotykių filmų atgimimą.
2001 m. B. Freizeris sugrįžo į filmavimo aikštelę.
Filme „Mumijos sugrįžimas“ jis vaidino kartu su žinomu imtynininku ir aktoriumi Dveinu Džonsonu, dar vadinamu Uola.
Deja, „Mumijos sugrįžimo“ sudėtingos filmavimo sąlygos pranoko net pačios „Mumijos“. Dveinas Džonsonas-Uola, netgi būdamas visiškas žvėris, filmavimo metu numetė mažiausiai 10 kilogramų ir patyrė saulės smūgį bei apsinuodijimą.
Tačiau labiausiai nukentėjo B. Freizeris.
Jis vėl buvo užsidegęs filmavimo aikštelėje atlikti sudėtingus triukus, tačiau to pasekmės buvo skaudžios. Vaidindamas bebaimį Riką Okonelą aktorius ne tik smarkiai susižeidė kelius, bet ir susilaužė šonkaulį. Dar jam plyšo stuburo diskas.
Tokios traumos turėjo ilgalaikių pasekmių.
Žvelgdamas į šį savo karjeros etapą, B. Freizeris prisipažįsta, kad fiziškai subyrėjo. Kaip jis pats pasakojo, kol buvo kuriama trečioji filmo „Mumija. Drakono imperatoriaus kapas“ dalis, vos galėjo išsiversti be gausybės ledo ir vaistų nuo skausmo.
Po siaubingų traumų jam prireikė pertraukos atsigauti. Ir ne tik pertraukos – aktoriui buvo atliktos kelių operacijos, kad jis vėl galėtų be skausmo vaikščioti.
B. Freizeris prisipažino, kad filmuodamasis „per daug destruktyviai stengėsi“ įrodyti esantis veiksmo filmų žvaigždė.
Iki 2006 m. Afton Smit ir Brendanas Freizeris susilaukė trijų sūnų. Maždaug tuo metu pora sužinojo, kad jų pirmagimis sūnus Grifinas turi autizmo spektro sutrikimą. O tai, B. Freizerio žodžiais tariant, reiškė, kad „jam reikia papildomos meilės, ir jis ją gauna“. Vis dėlto mažasis Grifinas netrukus pakeitė šeimos gyvenimą.
Aktoriaus santuoka staiga ėmė ristis į bedugnę. Praėjus vos metams po jauniausio sūnaus gimimo, Brendanas ir žmona pateikė skyrybų prašymą. Pora niekada neatskleidė savo santykių nesėkmės priežasčių, tačiau netrukus visuomenė sužinojo daugiau detalių.
Skyrybų byla užsitęsė. Galiausiai teisėjas nusprendė, kad B. Freizeris turės mokėti itin didelius alimentus – 50 tūkst. dolerių per mėnesį. Filmų žvaigždei tai galėjo pasirodyti nedaug, tačiau Brendano karjera tuo metu smuko žemyn.
2013 metais B. Freizeris prisipažino tapęs vargšu. Jis prašė teismų sumažinti mokamus alimentus ir teigė, kad iš atlyginimo negali padengti tokių išlaidų. Tačiau buvusiai sutuoktinei A. Smit tai nepatiko.
A. Smit tvirtino, kad jos buvęs vyras tik apsimeta vargšu ir slepia pinigus. Trumpai tariant, buvusi žmona apkaltino aktorių sukčiavimu. Po trejų ilgų bylinėjimosi metų buvo priimtas naujas nuosprendis.
Teismas nusprendė, kad nėra jokių B. Freizerio sukčiavimo įrodymų. Tačiau teisėjas paliko galioti tas pačias alimentų mokėjimo sąlygas – stulbinančius 50 tūkst. dolerių per mėnesį.
Turbūt paklausite, kodėl žmona taip pyko ant buvusio sutuoktinio?
Aktorius filmavosi trečiojoje filmo „Mumija“ dalyje. Sutapimas ar ne, bet filme jis turėjo naują ir labai gražią partnerę Mariją Belo.
Garsiai kalbėta, kad filmavimo aikštelėje jiedu dingdavo kartu kelioms valandoms ir nuolatos flirtavo.
Šiandien vis dar šnabždamasi apie jų romaną ir detales, kurios paskatino Brendano išsiskyrimą su Afton Smit. Vis dėlto skyrybos aktoriui buvo labai nepatogios.
O Marija Belo vėliau suprato esanti biseksuali, turėjo daug audringų santykių, o šiuo metu yra susižadėjusi su garsia prancūzų virtuvės šefe Dominik Kren.
Subyrėjus santuokai, B. Freizerio karjera, atrodė, irgi žlugo. Kadaise buvusi megažvaigždė žvelgė į ateitį, kuri nieko gero nežadėjo. Prožektorių šviesos nukrypo toli nuo B. Freizerio ir jam teko tenkintis antrarūšiais vaidmenimis.
Vis dėlto Holivudas mėgsta trankias sugrįžimo istorijas.
2021 m. prieštaringai vertinamas režisierius Darenas Aronofskis kreipėsi į B. Freizerį dėl vaidmens filme „Banginis“. O aktoriui skirtas vaidmuo gana sudėtingas – jam patikėta įsikūnyti į daugiau nei 200 kilogramų sveriantį atsiskyrėlį.
Filmo centre – vidutinio amžiaus vyras, vardu Čarlis, kuris bando užmegzti ryšį su savo 17-mete dukra. Jiedu išsiskyrė po to, kai Čarlis paliko savo šeimą dėl gėjaus meilužio, kuris vėliau mirė. Tada Čarlis ėmė valgyti iš skausmo ir kaltės jausmo.
Vaidmuo, kuriam ruošdamasis aktorius turėjo priaugti galybę kilogramų ir drastiškai pakeisti išvaizdą, pradėjo kitą B. Freizerio gyvenimo skyrių.
Nors „Banginis“ susilaukė kritikos, B. Freizeriui ir filmo režisieriui nuvykus į prestižinį Venecijos kino festivalį jiedu buvo apdovanoti ašaras spaudžiančiomis šešias minutes trukusiomis ovacijomis.
O vos prieš kelias dienas nugriaudėjusiuose „Oskarų“ apdovanojimuose filmo „Banginis“ žvaigždė atsiėmė geriausio aktoriaus statulėlę. Štai koks yra tikrasis renesansas.
Kaip ir dauguma dalykų gyvenime, meilė ateina netikėtai. Kai B. Freizeris dalyvavo Venecijos kino festivalyje, šalia jo stovėjo žavi šviesiaplaukė, naujoji draugė Žana Mūr. Kaip jiedu susipažino, tiksliai nežinoma, tačiau turint omenyje, kad ji yra vizažistė, visiškai įmanoma, kad šie santykiai užsimezgė filmavimo aikštelėje.
Nepaisant visų Brendano Freizerio karjeros pakilimų ir nuosmukių, yra vienas dalykas, ko jis niekada nepamirš.
2003-iųjų vasarą Brendanas dalyvavo susitikime Beverli Hilse. Jį surengė Holivudo užsienio spaudos asociacija (HFPA), kuri teikia „Auksinius gaublius“. Išeidamas iš elegancija persmelkto vakarėlio B. Freizeris susitiko su tuometiniu HFPA prezidentu Filipu Berku. Per sekundę situacija tapo nekontroliuojama.
Iš pradžių F. Berkas pasisveikindamas tiesiog ištiesė B. Freizeriui ranką, bet galiausiai jis „žaismingai“ palietė aktoriaus užpakalį. Tačiau B. Freizeris tvirtina, kad nutiko kur kas daugiau: F. Berkas ranka suėmė jo lytinį organą ir jį suspaudė.
Aktorius apkaltino F. Berką seksualiniu priekabiavimu ir per savo atstovus pareikalavo ne tik jo, bet ir visos HFPA atsiprašymo. Suveikė. Tačiau visa tai labai asmeniškai paveikė kino žvaigždę.
B. Freizeris prisipažino, kad šiuo gyvenimo periodu susirgo depresija ir mintyse pradėjo nuolat kartoti šį siaubingą susitikimą. Jis jautėsi sužlugdytas dėl to, kad visi kiti laikė seksualinį priekabiavimą tik nedideliu incidentu.
Po tos vasaros B. Freizeris suprato: po konflikto su F. Berku jo telefonas nutilo. Jis nesulaukė jokių gerų darbų pasiūlymų, o „Auksinių gaublių“ organizatoriai retai pakviesdavo į ceremonijas bei kitus renginius.
B. Freizeris pradėjo įtarti, kad HFPA jį įtraukė į juodąjį sąrašą.
Prireikė ilgų metų, kol aktorius sugrįžo. O šis sugrįžimas buvo su šiokiu tokiu keršto prieskoniu.
Filmas „Banginis“ susilaukė didžiulio dėmesio, todėl atrodė natūralu, kad HFPA pakvietė B. Freizerį į „Auksinių gaublių“ įteikimo ceremoniją. Bet aktorius atsisakė atvykti.
„Mano mama neaugino veidmainio. Galite mane vadinti kuo norite, bet tik ne taip“, – situaciją trumpai pakomentavo filmo žvaigždė.