P. Židonio nuotr.

Nereikalingi drabužiai – į naujus konteinerius

Nereikalingi drabužiai – į naujus konteinerius

Pirmą kartą ištuštinus Panevėžyje sustatytus naujuosius tekstilės konteinerius, paaiškėjo, kad panevėžiečiai vos per keletą dienų sugebėjo išmesti net keturias tonas drabužių ir avalynės.

Vieni iš šešiasdešimties konteinerių rasti pustuščiai ar net tušti, kiti – prikimšti.

Daugiausia tokių atliekų nukeliauja į katilinių krosnis.

Šešiskart daugiau

Panevėžyje dar nuo 2020-ųjų kovo stovi dešimt tekstilei skirtų konteinerių Kosmonautų, Klaipėdos, Parko, Žemaičių, Beržų, Tulpių, Vilties, S. Kerbedžio, J. Basanavičiaus, Kniaudiškių gatvėse.

Nuo šių metų liepos mieste jų pastatyta dar šešios dešimtys.

Šie per 78 tūkst. eurų kainuojantys konteineriai pagaminti taip, kad neleidžia laisvai pasiekti turinio, o anga apsaugota nuo vandens patekimo į vidų.

„Konteineriai išdėlioti taip, kad padengtų visą miestą. Jų yra tiek Rožyne, tiek daugiabučių rajonuose“, – sako Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė.

Net po keturis naujus konteinerius stovi Molainių, Statybininkų gatvėse, trys – Kniaudiškių, trys – Klaipėdos gatvėse. Daugiau jų ir miesto centre – Vilniaus, Elektros, Sodų gatvėse.

Per dieną po toną

Į tekstilės konteinerius galima mesti drabužius, užvalkalus, patalynę, minkštuosius žaislus ir pan.

Taip pat rankines, avalynę.

Visos metamos atliekos turi būti švarios, tai reiškia, kad neužterštos tepalais, cheminėmis medžiagomis. Taip pat nešlapios.

Specialistės teigimu, nebereikalingas pagalves, antklodes irgi reikėtų gabenti į didžiųjų ir pavojingų atliekų aikšteles, nes tokie dideli gaminiai greitai užkimštų konteinerius. Be to, šie konteineriai skirti gyventojų, o ne įmonių atliekoms.

Kol kas planuojama tekstilės konteinerius ištuštinti du kartus per savaitę, tačiau prireikus grafikas bus reguliuojamas.

Jei paaiškės, kad tiek tekstilės konteinerių mieste per mažai, Savivaldybė jų įsigis daugiau.

Pasak R. Taučikienės, pirmą kartą po penkių dienų ištuštinus naujus konteinerius, surinktos net 4 tonos tekstilės.

Tiesa, skirtingose miesto vietose situacija labai nevienoda.

Statybininkų gatvėje konteineriai buvo pilni, bet kai kur aptikta ir visiškai tuščių.

Kokybė prasta

Tekstilės konteinerius, kaip ir visus kitus, ištuština „Panevėžio specialaus autotransporto“ šiukšliavežiai.

Visgi ši įmonė nėra galutinė tokių atliekų tvarkytoja. Ji skelbia konkursą tokiam darbui atlikti.

Šią savaitę tekstilę turėtų imtis tvarkyti konkurso laimėtojas.

„Tikėtina, kad greičiausiai tekstilės atliekos bus panaudojamos energijai gauti“, – sako Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė.

Anot jos, gal tik koks 10 proc. konteineriuose atsiduriančios tekstilės tinkama toliau naudoti.

„Konteineryje atsiduria tikrai ne pačios aukščiausios kokybės rūbai. Jie būna ir supurvinti, ir suplyšę, ir supeliję. Tikrai ne ta kokybė, kad išrūšiavus būtų galima perduoti toliau naudoti“, – pažymi įmonės atstovė.

Pasak J. Vingilytės, norintieji, kad dar tinkamus dėvėti jų drabužius nešiotų kas nors kitas, verčiau juos tinkamai sutvarkytų ir nuneštų į labdaros organizacijas.

Nukeliauja į krosnis

Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktorius Gintautas Ulys sako, kad tekstilė iš konteinerių į sąvartyną neatvažiuoja.

Pasak jo, pagrindinis tekstilės sutvarkymo būdas Lietuvoje yra paprasčiausiai ją sudeginti katilinėse.

„Jei išmes drabužį į konteinerį, jo panaudojimo pagal tiesioginę paskirtį tikimybė labai menka“, – sako G. Ulys.

Nors, anot jo, kol kas šalyje nėra išvystytos tekstilės perdirbimo ir tolesnio panaudojimo rinkos. Direktorius svarsto, kad gal ir tokio poreikio nėra, nes parduotuvėse pilna pigių tekstilės gaminių.

Privalės surinkti

Europos Komisija paskelbė, kad nuo 2025 m. pradžios visose Europos Sąjungos šalyse bus privaloma atskirai rinkti tekstilės atliekas.

Gamintojai patys bus atsakingi už savo gaminį iki pat jo gyvavimo pabaigos: turės prisidėti prie tekstilės surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo. Tekstilė pirmiausia turės būti rūšiuojama pakartotinai naudoti ir tik kas išties nebetinkama dėvėti – perdirbama arba sudeginama.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius yra pasisakęs, kad šiuo metu vos 1 proc. tekstilės atliekų perdirbamos, 19 proc. – panaudojamos antrinėje rinkoje, o beveik visos kitos sudeginamos arba iškeliauja į sąvartynus.

Nors, anot jo, dalis tokių ES surenkamų tekstilės atliekų eksportuojama į Afriką, tačiau absoliuti dauguma jų tiesiog išmetamos.

Citata:

„Jei išmes drabužį į konteinerį, jo panaudojimo pagal tiesioginę paskirtį tikimybė labai menka.“ G. Ulys

NUOTR.

Panevėžiečiai padarė spintų reviziją – vos per penkias dienas surinktų tekstilės atliekų kiekiai nustebino net pačius tvarkytojus. P. Židonio nuotr.

Komentarai

  • Negaliu patikėti, kad visą turinį iš šių konteinerių sudegina. Tai siaubas, niekada ten daugiau nemesiu, jau geriau su maišu paliksiu prie konteinerio, tai gal žmonės pasiims. Aš išmečiau ten ne kartą savo tvarkingus, švarius ir brangius rūbus, kurie man jau netiko. Net nepagalvojau, kad jie bus sudeginti. Taip pat geros avalynės, rankinių ten iškeliavo. Nu trūksta žodžių.

  • Gaila

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų