-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Naujieji šeimininkai beria pažadus jį tvarkyti, bet guodžiasi statybos darbus stabdančiais netobulais įstatymais ir jau per nekilnojamojo turto agentūrą šiam akis badančiam griozdui ieško pirkėjo.
Jau greit bus keturios dešimtys metų, kai tuomečio Linų kombinato teritorijoje statytas ir audimo cechu turėjęs tapti kone 19 tūkstančių kvadratinių metrų pastatas stūkso apleistas.
Keičiantis santvarkoms neužbaigus statybų, šalia išvažiavimo iš Panevėžio į Kupiškį stovintys galingi griaučiai byloja apie verslo bejėgystę.
Dar tarybiniais metais pastatas pradėtas statyti planuojant Linų kombinato gamybos plėtrą. Viskas sustojo, kai paskelbus Lietuvos nepriklausomybę kilo ekonominė suirutė. Pramonei tapo labai sunku išsilaikyti, visur visko trūko, valstybė lėšų nebeskyrė ir šiai gamyklai.
Planuoto audimo cecho statybos sustojo ir galiausiai jo griaučiai buvo parduoti.
Panevėžiečiai su šiuo monstru bemaž apsipratę, o juos pamatę atvykėliai Panevėžiui imasi segti Černobylio etiketę.
Prieš trejetą metų šį taip ir nebaigtą statinį buvo įsigijusi Kaune registruota nekilnojamojo verslo plėtros įmonė.
Tačiau bent jau matomų pokyčių ji nepadarė – ties sankryža pastatas iki šiol tebestūkso tuščiomis kiaurymėmis, kur turėjo būti sumontuoti langai ir durys.
Kauniečiai nebaigtą statyti gigantą valdė mažiau nei porą metų.
Šį S. Kerbedžio gatvės pastatą nupirkę verslininkai, skirtingai nei ankstesnieji savininkai, viešbučio jame įkurti nežada. P. Židonio nuotr.
Registrų centro duomenims, nuo 2022-ųjų sausio pastatas – Panevėžyje įkurtos bendrovės „Senvagės rezidencija“ nuosavybė.
Jai vadovaujantis anksčiau miesto Savivaldybėje vyriausiuoju dizaineriu dirbęs Romualdas Lukšas patvirtino, jog nekilnojamojo turto vystymu, patalpų nuoma užsiimanti bendrovė išties tapo šio apleisto pastato savininke.
Į klausimą, kas numatyta daryti su nebaigtos statybos objektu, metus jį valdančios bendrovės vadovas aiškino, kad tai – pernelyg ankstyvas klausimas.
„Šiuo metu tvarkoma dokumentacija, reikalinga tam, kad galėtų būti daromi projektai, vyktų statybos. Apmaudu, kad tvarkyti ją tenka labai ilgai, o tai labai trukdo verslui“, – kalbėjo R. Lukšas.
Paprašytas detalizuoti, kokius statyboms vykdyti reikalingus dokumentus sutvarkyti sudėtingiausia, „Senvagės rezidencijos“ direktorius teigė, jog net išvardyti juos nebūtų paprasta.
„Pats esu dirbęs Architektūros skyriuje, tačiau anksčiau tikrai nebuvo tokių perteklinių statybos reikalavimų“, – guodėsi R. Lukšas.
Anot jo, daug laiko atima pastato žemės nuomos klausimų sprendimas, žemės sklypo padalijimo reikalai.
Be to, pasak R. Lukšo, iki šiol nežinoma, kokios paskirties statybas atsakingi valstybės tarnautojai leis toje, pramoninėje, vietoje.
Dar prieš dešimtmetį Aukštaitijos sostinėje sklandė gandai, kad čia kursis smagus pramogų centras, viešbutis su SPA, bet nuo pat pastato privatizavimo nė viena jo plyta taip ir nepajudėjo iš vietos
R. Lukšas neslepia, jog tokie ketinimai kelia juoką.
„O jūs rinktumėtės nakvynę tokioje vietoje esančiame viešbutyje?“ – paklausė direktorius.
Anot jo, nei viešbutis, nei gyvenamųjų namų kvartalas čia tikrai neplanuojamas.
Pasak R. Lukšo, ketinama kviestis ekspertus ir su jais tartis dėl to, ką geriausia būtų įrengti šiuo metu apleistame pastate.
„Esmė tokia, kad pastatą imamės tvarkyti ir jis tikrai nebegadins miesto įvaizdžio“, – užtvirtino R. Lukšas.
Nors naujieji savininkai žada daryti žygius, kad šios piktžaizdės mieste nebeliktų, internete iki šiol galima skaityti skelbimą, jog pastatas parduodamas. Už jį prašoma 970 tūkstančių eurų.
Apie tai paklaustas R. Lukšas teigė nebegalintis kalbėti, nes veriantis notaro kabineto duris.
Antrąsyk paskambinus ir klausiant, ar įsigyto pastato pardavimas yra atsarginis jų verslo variantas, R. Lukšas tvirtino: „Tai, apie ką klausiate, yra komerciniai reikalai, kurių mes nenorėtume atskleisti. Tad siūlyčiau pakentėti, nes tai, apie ką kalbame, dar šimtus kartų gali pasikeisti. Viena galiu patvirtinti, kad pastato sutvarkymui būtini darbai vyksta visu pajėgumu, dirbama aktyviai ir intensyviai“.
Už parduodamą nebaigtą statyti monstrą prašoma 970 tūkstančių eurų. P. Židonio nuotr.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas patikino, jog nebaigtas statyti didžiulis pastatas tikrai pardavinėjamas.
„Šalia, o ir netoliese yra nemažai įvairių ir gamybinių, ir sandėliavimo objektų. Manyčiau, kad ir šis tikrai nemažas pastatas galėtų tapti sandėliu, jame taip pat galima vystyti ir gamybą“, – paaiškino R. Paulauskas.
Jis patikino, kad pirkėjai tokiu pirkiniu domisi.
Skelbimas apie parduodamą 18 627,21 kv. m gamybos-sandėliavimo pastatą į internetą įkeltas prieš penkis mėnesius – 2022-ųjų spalio pabaigoje. Rašoma, kad jis stovi iš valstybės nuomojamame beveik 1,6 hektaro sklype.
Pasižiūrėjus į pastatą jis atrodo keturaukštis, tačiau dokumentuose įvardijamas kaip dviaukštis.
Pirmo aukšto patalpų aukštis siekia aštuonis metrus, antro sienų aukštis – šeši metrai. Abiejų aukštų plotas – po 9000 kv. m.
Kita pastato dalis – jau keturių aukštų. Šis statytas administracijos darbuotojams, rašoma, jog ten gali būti įrengti kabinetai bei pagalbinės patalpos.
Miesto Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis teigė, jog žinoma tik tiek, kad 23-iuoju numeriu pažymėtas pastatas S. Kerbedžio gatvėje turi naujus savininkus.
„Kas su nekilnojamuoju turtu ketinama daryti, sužinome tada, kai apie tai mums praneša patys savininkai ar jų atstovai. Ateinama su projektiniais pasiūlymais, juos apsvarstome. To nebaigto pastato savininkai į mūsų skyrių nebuvo atėję, sumanymais, ką ketina su pastatu daryti, nepasidalijo“, – kalbėjo vedėjas.
O panevėžiečiai, kuriems tenka pro jį vykti, jau spėjo pamatyti pokyčių.
Nukelta pastatą juosiančios, kitados dailės mokyklos moksleivių ištapytos gelžbetoninės tvoros dalis.
