Moneta, kuri rauna stogą

Moneta, kuri rauna stogą

Pirmosios auksinės monetos pasaulyje atsirado VI a. pr. Kr. Senovės Graikijoje, Anatolijoje.

Jos siejamos su Lidijos karaliumi Krezu, kuris, remiantis rašytiniais šaltiniais, ir pradėjo tokias kaldinti.

Auksinis pinigėlis

Vėliau auksinės monetos tapo populiarios ir kituose kraštuose. Ilgą laiką buvusios pagrindine pinigų forma, savo pozicijas užleido tik XX a. pradžioje. Auksiniai dukatai ir dešimties dukatų vertės monetos – portugalai – kaldinti ir Abiejų Tautų Respublikoje (ATR).

Panaikinus ATR, apyvartoje cirkuliavo Rusijos imperijos rubliai, tarp jų buvo ir auksinių: 5 rublių, 7,5 rublio, 10 ir 15 rublių monetos.

Po 1918 m. vasario 16-osios Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, numatyta leisti auksinius litus, bet tai taip ir nebuvo padaryta.

Pirmieji auksiniai litai Lietuvoje pasirodė tik 1997 m. – minint Lietuvos banko 75-ąsias įkūrimo metines.

Šiai progai paminėti kolekcininkams pasiūlyta 1 lito auksinė moneta, vaizduojanti Vladą Jurgutį. Šios monetos tiražas siekė tik 1 500 vienetų.

Kodėl auksas?

Aukso istorija siekia labai senus laikus, pradedant senovės upių civilizacijomis, t. y. Egiptu ir Mesopotamija.

Auksas yra retas metalas, minkštas ir sunkus, todėl laikomas brangiuoju, be to, jis nesioksiduoja, todėl neišnyksta laikui bėgant.

Senovėje auksą išgaudavo plaunant auksingą smėlį su avių kailiais. Prie jų buvo pririšami akmenys ir įmetami į upę, tada ant kailių pilamas smėlis su aukso dalelėmis.

Lengvesnės smėlio smiltelės būdavo nuplaunamos vandens, o sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo įstrigę vilnose. Tokie kailiai su įstrigusiu auksu būdavo sudeginami, o pelenai suberiami į indus ir plaunami vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant indų dugno likdavo auksas.

Šis aukso išgavimo būdas įkvėpė senovės graikus sukurti pasakojimą apie aukso vilną ir Jasoną.

Tai pat auksas daugiau kaip 400 kartų paminėtas Biblijoje.

Galima teigti, kad auksas vaidino svarbų vaidmenį formuojantis judaizmui ir krikščionybei.

Moneta kaip investicija

Maždaug nuo 1950-ųjų dauguma auksinių monetų prarado atsiskaitymo priemonės aktualumą – tapo kolekcininkų medžioklės objektais, taip pat buvo naudojamos kaip investavimo priemonė.

Viena iš tokių monetų yra vadinama Australijos grynuoliu – jame yra 99,99 proc. gryno aukso.

Australijos aukso grynuoliai pirmą kartą pristatyti 1986 m. Jie gali būti skirtingo nominalo, skersmens, svorio ir dizaino – jų išvaizda priklauso nuo pagaminimo metų.

Auksinės monetos, kurios naudojamos investuojant ir kartu yra legali atsiskaitymo priemonė, prieinamos daugelyje šalių.

Pavyzdžiui, „Auksinės pandos“ kaldinamos Kinijoje nuo 1982 m. Šios monetos averse pavaizduota Dangaus šventykla, o reverse – įvairūs pandos atvaizdai.

Kinijos monetų kalėjai taip pat kasmet atnaujina vaizdą reverse.

Moneta rekordininkė

2011 m. dienos šviesą išvydo 25-asis Australijos grynuolių leidimas.

Minėdama jubiliejų, Perto monetų kalykla nusprendė iš anksto pagaminti didžiausią pasaulyje monetą – tai užtruko maždaug 18 mėnesių.

Pagamintas egzempliorius įtrauktas į Gineso rekordų knygą ir buvo eksponuojama Perto monetų kalyklos muziejuje. 2014 metais jis keliavo po Aziją ir Europą. O 2019 metais didžiulė moneta vieną dieną stulbino Niujorką.

Milžiniškos auksinės monetos averse pavaizduotas Elžbietos II portretas. Po ja išgraviruotos raidės IRB – tai vieno geriausių šių laikų skulptorių Jeno Renk-Brodlio, kuris yra šio meno kūrinio dizaineris, inicialai.

Kitoje monetos pusėje pavaizduota po saulės spinduliais šokinėjanti kengūra. Nors moneta pagaminta 2011 m., kaldinimo metai nurodyti 2012 m.

Didžiausios pasaulyje monetos skersmuo siekia 80 centimetrų, o storis – 12 centimetrų.

Australijos auksinė moneta sveria 1012 kilogramų ir yra pagaminta iš gryno aukso.

Nors kitų Australijos grynuolių nominalai svyruoja nuo 5 iki 3000 Australijos dolerių, proginės monetos nominali vertė siekia net 1 mln. Australijos dolerių.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl gryno aukso kiekio Australijos moneta gali būti verta daugiau nei jos nominali vertė – vertė priklauso nuo brangaus metalo kurso. Taigi, 2011 m., išleidimo metu, didžiausia moneta pasaulyje kainavo 53,5 mln. JAV dolerių. 2018 metais jos vertė išaugo iki 55,4 mln. dolerių.

2024 m. vasarį šis didžiausias Australijos grynuolis įkainotas 71,45 mln. JAV dolerių.

Tai ne tik didžiausia, bet ir brangiausia moneta Žemėje.

Be to, teoriškai galite ją naudoti norėdami už ką nors sumokėti, nes tai yra teisėta mokėjimo priemonė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų