Pagal tai, kiek pernai panevėžiečių sukauptų buitinių atliekų išvežta į rajone veikiantį regioninį sąvartyną, bus apskaičiuotos naujos apmokestintų privalomų mišrių atliekų normos kitiems metams. T. Šiaudinio nuotr.

Mokestis už šiukšles – bendrabučio principu

Mokestis už šiukšles – bendrabučio principu

Ažiotažą Panevėžyje sukėlęs ir jau pusmetį galiojantis atliekų išvežimo mokestis netrukus vėl bus keičiamas. Vis dėlto aktyviai rūšiuojantiems ir nedaug atliekų sukaupiantiems gyventojams gerų naujienų nėra. Kaip bus skaičiuojama šiukšlių išvežimo kaina?

Pusmetį panevėžiečių mokamas naujasis atliekų išvežimo mokestis netrukus vėl turės būti keičiamas.

Savivaldybės užsakymu per praėjusius metus miestiečių atsikratytų atliekų kiekius skaičiuojanti įmonė „Jostra“ iki birželio vidurio miesto vadovams turi pateikti pirmuosius analizės rezultatus. Pagal tai, kiek pernai panevėžiečių sukauptų buitinių atliekų išvežta į Panevėžio rajone veikiantį regioninį sąvartyną, bus apskaičiuotos naujos apmokestintų privalomų mišrių atliekų normos vienam gyventojui kitiems metams.

Vis dėlto aktyviai rūšiuojantiesiems ir menkus mišrių atliekų kiekius sukaupiantiesiems gerų naujienų neturima – šiukšlių išvežimo kaina bus apskaičiuojama ne individualiai, o pagal bendrą panevėžiečių išmestų atliekų kiekį.

Tvarka socialiai neteisinga

Individualiame name su šeima gyvenančios panevėžietės Ingos nuomone, esama šiukšlių išvežimo kainos skaičiavimo metodika socialiai neteisinga ir neskatina elgtis sąmoningai – rūšiuoti atliekų.

Jos keturių asmenų – dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – šeima per metus prikaupia aštuonis po 24 kubinius metrus mišrių buitinių atliekų konteinerius. Tačiau Savivaldybė jai nustačiusi prievolę sumokėti už dvigubai didesnį kiekį – 16 tokių konteinerių per metus. Šeima per du mėnesius šiukšlių vežėjams pakloja apie 16 eurų.

Inga įsitikinusi, kad tokiems kaip ji, aktyviai rūšiuojantiesiems, mokestis turėtų pastebimai skirtis nuo visas atliekas verčiančiųjų į vieną konteinerį.

„Dabartinis bendrabutinis principas visiškai neskatina rūšiuoti. Koks skirtumas, jei aš rūšiuosi, o kaimynas – ne, bet už atliekų išvežimą mokėsime vienodai?“ – klausia Inga.

Jos nuomone, visuomenės sąmoningumą skatintų ne rūšiuoti raginančios socialinės reklamos, o finansiniai motyvai.

„Daugiabučių renovaciją valstybė išjudino dėl to, kad atnaujintų namų gyventojai gerokai mažiau moka už šildymą. Šiukšlių mokestis irgi turėtų būti skaičiuojamas pagal tą patį principą: jeigu rūšiuoji, moki keliskart mažiau už nerūšiuojantį kaimyną. Už vandenį, šildymą sumokame tiek, kiek išnaudojame. Kodėl už šiukšles turime mokėti daugiau, nei jų sukaupiame?“ – esama tvarka stebisi panevėžietė.

Mokestis keisis

Individualiuose namuose gyvenantiems panevėžiečiams šiuo metu nustatyta apmokestintų privalomų mišrių atliekų norma siekia 1,33 kubinio metro per metus vienam asmeniui. Už tokį kiekį šiukšlių žmogus privalo sumokėti Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“, nepriklausomai, ar atliekų išvežė daugiau, ar mažiau.

Daugiabučių namų gyventojams privaloma prišiukšlinti norma dabar siekia 2 „kubus“ per metus.

Jau greitai turėtų būti žinoma, už kokį kiekį atliekų panevėžiečiams teks mokėti kitąmet.

Savivaldybės užsakymu įmonė „Jostra“ dabar atlieka tokių vidutinių normų atskiroms panevėžiečių grupėms skaičiavimus. Pirmieji rezultatai turėtų paaiškėti jau birželio vidury.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, pagal tai, kiek iš panevėžiečių išvežta mišrių buitinių atliekų į sąvartyną 2016-aisiais, bus apskaičiuotas mokestis už šiukšles 2018 metams.

„Jostra“ skaičiavimus atlieka pagal „Panevėžio specialaus autotransporto“ pateiktus pernykščius net 19 klientų grupių duomenis. Matuota, kiek šiukšlių išvežta iš pasirinktų miesto švietimo, medicinos įstaigų, sandėliavimo ir kitų įmonių, individualių namų bei daugiabučių kvartalų, taip pat atliekų kiekiai, suversti nelegaliose miesto vietose. Mokestis už pastarųjų išvežimą – taip pat iš gyventojų kišenės.

„Iš konteinerių turinio matyti, kad žmonės pradėjo aktyviau rūšiuoti. Bet kas mokės už nelegalų „miksą“ prie konteinerių, kur žaliosios atliekos sumaišomos su buitinėmis? Nelegaliems šiukšlynams utilizuoti Savivaldybė skiria keliasdešimt tūkstančių eurų per metus, o kitas tvarkymo sąnaudas dengia gyventojai. Kol to nesuprasime, nepavyks sumažinti kainų. Baldus, padangas galima vežti į didžiagabaričių atliekų aikšteles, žaliąsias atliekas bent jau supilti prie konteinerių, nes sumaišius jas su komunalinėmis įvežimo į sąvartyną kaina didžiulė“, – teigė T. Jukna.

Šiukšlina mažiau

„Panevėžio specialaus autotransporto“ laikinasis direktorius Rolandas Ramūnas sutinka, kad prieš keletą metų apskaičiuotos privalomos atliekų normos, pagal kurias gyventojai šiuo metu moka už šiukšlių išvežimą, nebeatitinka realybės.

Rolandas Ramūnas sutinka, kad prieš keletą metų apskaičiuotos privalomos atliekų normos, pagal kurias gyventojai šiuo metu moka už šiukšlių išvežimą, nebeatitinka realybės. „Sekundės“ archyvo nuotr.

R. Ramūnas pripažįsta, jog 2015-aisiais panevėžiečiams išdalijus 5 000 rūšiavimo konteinerių komplektų, mišrių atliekų, patenkančių į regioninį sąvartyną, kiekiai iš individualių namų kvartalų gerokai sumažėjo.

„Mums reikia žinoti, kiek realiai žmonės išrūšiuoja ir kiek lieka komunalinių atliekų. Tie skaičiai lems sumą, sumokamą už atliekų išvežimą“, – teigė specialistas.

Pernai į Dvarininkų kaime veikiantį regioninį sąvartyną „Panevėžio specialus autotransportas“ išvežė 18 500 tonų mišrių buitinių atliekų, surinktų iš gyventojų. Per pastaruosius keletą metų panevėžiečių sukaupiamų šiukšlių gerokai sumažėjo: 2011-aisiais Aukštaitijos sostinės gyventojai per metus buvo sukaupę 23 500 tonų atliekų.

Sumenkusius šiukšlių kalnus R. Ramūnas aiškina išaugusiais, gyventojams išdalijus rūšiavimo konteinerių komplektus, išrūšiuotų atliekų kiekiais. 2014-aisiais individualus sektorius išrūšiuodavo 26 tonas per metus, o pernai – 565 tonas. Kolektyviniuose konteineriuose išrūšiuotų atliekų kiekis jau keletą metų išlieka stabilus – apie 1500 tonų.

R. Ramūnas prognozuoja, kad ateityje dar daugės išrūšiuotų atliekų, mat šiais metais „Panevėžio specialus autotransportas“ planuoja individualių valdų savininkams išdalyti 500 rūšiavimo konteinerių komplektų.

Visgi į sąvartyną patenkantys šiukšlių kalnai gerokai aptirpo ne tik dėl žmonių sąmoningumo rūšiuoti atliekas. Per pastaruosius penketą metų Panevėžyje gyventojų sumažėjo nuo 100 027 iki 93 598.

Įstatymai neskatina rūšiuoti

R. Ramūno teigimu, šiukšlių išvežimo kainai didžiausią įtaką daro įvežimo į sąvartyną, vadinamasis vartų, mokestis, pernai šoktelėjęs net 200 procentais. Anot jo, jei sumažės bendras per metus iš gyventojų surenkamų mišrių buitinių atliekų kiekis, sumažės ir vidutinė norma vienam žmogui, už kurią jis privalo sumokėti, nepaisant, daugiau ar mažiau atliekų išvežė. Apskaičiuoti kainos kiekvienam panevėžiečiai pagal individualiai jo išvežtų mišrių atliekų kiekius R. Ramūnas nemato galimybių.

„Mokestis už šiukšles priklauso ne nuo to, kiek žmogus individualiai, o kiek visi kartu išrūšiuoja. Tai liečia ir individualių namų gyventojus, turinčius asmeninius rūšiavimo konteinerius, ir gyvenančius daugiabučiuose bei besinaudojančius kolektyvinio rūšiavimo konteineriais. Visi bendrai sumokame už atliekas, įvežamas į sąvartyną. Kuo didesnis kiekis bus išrūšiuotas, tuo mažesnis pateks į sąvartyną, ten reikės mažiau sumokėti ir kiekvienam klientui šiukšlių išvežimo kainos dedamoji dalis taps mažesnė“, – teigė R. Ramūnas.

Anot jo, pagal dabartinius teisės aktus sumažinti mišrių buitinių atliekų kiekį, o tuo pačiu ir kainą už jų išvežimą įmanoma tik apeliuojant į kolektyvinį visuomenės sąmoningumą.

„Joks teisės aktas nenumato skatinti individualaus rūšiavimo“, – aiškina įmonės vadovas.

Komentarai

  • Kodėl reikia mokėti šiukšlininkams už realiai neatliktą darbą? Gyvename privačiame name, 4asmenų šeima niekada nepririnkdavome pilno konteinerio iš tų 16 mažų reikalingų per metus, išveždavo po pusę, bet šįmet jie nusprendė, kad reikia mums mokėti už 16 didelių… mes tokie nevykėliai, kad net nesugebame šiukšlių normų pririnkti, o mokėti vis tiek reikia. Todėl atsiprašau, bet tai tikrai neskatina rūšiuoti. Privatiems tikrai galima apskaičiuoti kainą pagal išstumtų konteinerių skaičių, o ne pagal nesąmoningas normas…

  • Ar gal galima sužinoti kokie daugiabučiai dalyvavo tame eksperimente? Kad už šiukšles permokame jau seniai aišku. Manau, kad greitai išlys yla iš maišo ir tie kas tą biznį palaiko. Laikas vėl STT aplankyti Savivaldybę.

  • gyvenantiems individualiame name privalot skaičiuoti už išvežamus konteinerius, o ne pagal gyventojų skaičių.

  • Tai kuri Ingute cia i pievas nuvare-Kontramaviciute ar intervu daveja..Sukaupti per metus 8 konteinerius po 24 kubinius metrus…??? gal savo nelegalu savartyna turi..???

    • Atsakyti
  • mokėti reikės kuo toliau, tuo daugiau, nes rūšiavimo linija sąvartyne, nevykdo ES projektinių įsipareigojimų…. Jiems trūksta šiukšlių…. 🙂 o beje, iš po rūšiavimo, turėtų nepakliūti į sąvartyną, bet deja….

  • jus privaciu namu gyventojai maziau vezkit i daugiabuciu konteinerius gyvenam matom kaip vezat

    • 100 procentų!

  • Nu visiškas durnisimo dabartines normos. Taigi nuskenuokit mano konteinerio bar koda ir aisku, kiek siukslinu. Koks cia dar durnas solidarumo principas – rusiioji pats, tai mokek uz tūpa kaimyna.

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų