Miškuose daugėja pilkių

Panevėžio rajono miškuose vos daugiau nei per tris mėnesius medžiotojai spėjo nupilti dešimt vilkų.

Toks laimikis nustebino ir juos pačius, mat pernai per vilkų medžioklės sezoną nuo kulkų krito tik trys pilkieji.

Nors aplink Panevėžį šių plėšrūnų tikrai netrūksta, medžiotojai ramina, kad nereikia bijoti kelti kojos į mišką. Pagal gamtos dėsnius vilkai patys šalinasi žmogaus.

Akistata su vienišiumi

Vienas iš dešimties rajone sumedžiotų vilkų – Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Rimanto Misevičiaus laimikis. Jis pasakoja medžiojantis Girelės būrelyje, kurio plotai Vadoklių seniūnijoje ir ribojasi su Kėdainių ir Ukmergės rajonais. Kartą tykant miške arčiau Ukmergės rajono pavakarę pasirodė keturi vilkai.

„Iš jų vieną pavyko sumedžioti – antrametę patelę. Praėjusią savaitę taip pat turėjau akistatą su vilku – mačiau didžiulį vienišių patiną“, – pasakoja R. Misevičius.

Anot jo, vilkai gyvena šeimomis. R. Misevičiaus medžioklės plotuose, sprendžiant iš aptinkamų pėdsakų, manoma, gyvena iki trijų šeimų po 3–4, kartais – iki penkių pilkių.

Vilkų migracijos plotas nėra labai didelis. Ieškodami maisto per naktį jie gali nueiti 10–15 kilometrų. Tad gyvenantys šalia rajonų ribų, tikėtina, lankosi tiek Ukmergės, tiek Panevėžio rajonų miškuose.

„Žvėris neturi gyvenamosios vietos registracijos“, – juokauja draugijos pirmininkas.

Limitas senka

Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15-ąją ir trunka iki kovo 31 dienos arba kol išnaudojamas nustatytas medžioklės limitas. Šį sezoną jis gerokai padidintas – kone šimtu vilkų. Kad būtų pasiekta šiųmetė kvota, medžiotojams liko labai nedaug – dvi dešimtys.

Vasario 5-osios duomenimis, Lietuvoje nuo sezono pradžios spalio 15-osios sumedžioti jau 262 vilkai.

„Manau, dar savaitė ir limitas jau bus išnaudotas“, – sako V. Misevičius.

Jo manymu, tokie laimikių skaičiai rodo, kad miškuose vilkų išties daugėja.

Pamėgę Žaliąją

Pasak R. Misevičiaus, Panevėžio rajone yra teritorijų, kuriose pastebima daugiau vilkų. Jų koncentracija didėja Žaliojoje girioje, taip pat miškuose link Ukmergės, Kėdainių rajonų.

„Žvėris prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Kur didesni miško masyvai, daugiau ėdesio – elnių, šernų, gal danielių, bebrų, ten ir vilkų daugiau. Tai uždaras gamtos ratas“, – sako medžiotojas.

Anot jo, nors vilkai – reikalingi plėšrūnai, palaikantys pusiausvyrą gamtoje, tačiau jų populiacija šiuo metu jau darosi ganėtinai didelė.

Gretimuose – Ukmergės, Anykščių – rajonuose šį sezoną sumedžiota maždaug po dvi dešimtis vilkų.

Skaičiuojama, kad vilkų populiacija per metus galėjo ūgtelėti net 40 proc. Aplinkos ministerijos nuotr.

Sutikti – maža tikimybė

Nors miško sanitarais vadinamų vilkų populiacija auga, R. Misevičius teigia, jog dėl to nereikia bijoti kelti kojos į mišką. Tikimybė, kad plėšrūnas puls žmogų, – labai maža.

„Gal ne veltui sakoma, kad nėra baisesnio žvėries už žmogų. Kiekvienas žvėrelis žmogaus bijo, vengia ir saugosi“, – teigia medžiotojas.

Visgi jis neslepia, jog kartais nutinka akistatų su vilku: anksti ryte begrybaujant galima išvysti įspūdingą pilkį.

„Žvėris žmogų jaučia iš tolo ir šalinasi. Nebent gali būti, kad netyčia užklupsite sumedžiojusį grobį, besimaitinantį. Tokiu atveju, gindamas savo grobį, vilkas gali parodyti agresiją, pulti“, – įspėja V. Misevičius.

Tiesa, jei plėšrūnų atsirastų nekontroliuojamai daug ir jiems pradėtų trūkti maisto, iki nelaimės gali būti vienas žingsnis – alkanas žvėris gali pulti net ir savo didžiausią priešą.

„Bet aš negirdėjau tokių atvejų. Natūraliai, pagal gamtos dėsnius, laukiniai žvėrys šalinasi žmonių ir stengiasi išvengti su jais kontakto“, – sako draugijos vadovas.

Tiesa, pastaraisiais metais ne vienas ūkininkas vilkus matė netoli namų, rado ganyklose išpjautus gyvulius. Taip jie elgiasi ne tik ieškodami grobio, bet ir mokydami vaikus medžioti.

Be to, pasak R. Misevičiaus, pulti gali nebūtinai vilkas, o ir sulaukėjęs šuo.

Bėda vilkams

Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos laikinoji viršininkė Mantė Ramanauskienė sako, kad vilkai yra viena ekosistemos rūšių. Jie – reikalingi ir gyvena šalia mūsų.

„Kaip ir visų gyvūnų, taip ir vilkų, jei per daug tam tikroje teritorijoje, skaičius turėtų būti reguliuojamas, tačiau išskirtinių baimių, kad jų daugėja, neturėtų būti“, – sako ji.

M. Ramanauskienės teigimu, vilkai saugosi žmonių ir prie sodybų priartėja nebent mokydami jauniklius.

Pernai Kupiškio rajone nuskambėjo atvejis, kai neva vilkas užpuolė ūkininką. Visgi tyrimai parodė, kad tai būta šuns.

M. Ramanauskienė tvirtina per savo darbo praktiką negirdėjusi nė vieno atvejo, kad vilkas užpuolė žmogų, – neretai pilkiams tik suverčiama kaltė.

„Dažnai žmonės painioja šunis ir vilkus. Kas daugiau lankosi miškuose, žino, kad vilkai nėra tie gyvūnai, kuriuos gali kasdien sutikti, lengvai pamatyti. Jie slepiasi ir taip akivaizdžiai nesirodo“, – teigia aplinkosaugininkė.

Smarkiai padaugėjo

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos.

Vilko apsaugos planas numato, kad šalyje turi būti palaikoma bent 32–62 šeimų populiacija. Praėjusį medžioklės sezoną plėšrūnų šeimų skaičius vos viršijo ribą – 63, tad leista sumedžioti mažiau nei pagal vilkų apsaugos planą – 190 vietoje 215.

Tačiau šių plėšrūnų populiacijai ūgtelėjus net 40 procentų, šį sezoną medžioklės limitas vėl buvo padidintas.