Makabrišką protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“ praėjusį pavasarį surengę restoranai ir kavinės tuomet nenumatė, kad pasibaigus karantinui jų laukia dar sunkesni iššūkiai. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Maitinimo verslui skelbia paskutinę vakarienę

Panevėžio kavinių ir restoranų savininkai tiesmuki: vien elektros kainai pakilus 500 procentų, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos panaikinimas reikštų masinį šio verslo įmonių uždarymas.

Šią savaitę restoranų ir kavinių atstovai susirinko į protesto akciją Vilniuje prie Vyriausybės reikalaudami pratęsti lengvatinį PVM. Šio verslo valdytojai sako matantys dvi išeitis – bankrutuoti arba trauktis į šešėlį.

Panevėžyje veikiančio restorano „Vasaris“ savininkė Miglė Gruzdenė neabejoja: lengvatinio PVM panaikinimas daugeliui viešojo maitinimo įmonių taptų mirties nuosprendžiu.

„Šiuo metu atidavinėjame 2020-ųjų skolas – visus atidėtus mokesčius per pandemiją. Dar neišlipome iš šios duobės, dabar ir vėl nauji iššūkiai. Vyriausybė sako, kad didėja restoranų ir kavinių pajamos, bet su kuo lyginama? Su 2020–2021 metais, kai dėl pandemijos restoranai visai negalėjo dirbti? Vertinti reikia savikainą, o ji išaugo rekordiškai. Vien elektros kaina mums pakilo 500–600 procentų. Mums šokas, sąskaitų laukiame su dideliu nerimu“, – teigė M. Gruzdenė.

Valdžios siūlomą pagalbą – suteikti lengvatinius kreditus verslui – panevėžietė vadina niekine. Anot jos, resursų, kur taupyti, jau nebėra.

„Jei situacija nesikeis, svarstome ir blogiausią variantą – mažinti gamybą ar ją visai iškelti į kitą šalį, pavyzdžiui, Lenkiją. Bet nuo to nukentės tiek miestas, tiek šalies ekonomika. Vis dar viliamės, kad valdžia ras sprendimų, padėsiančių išgyventi šį sunkmetį. Versle nuolat susiduriame su įvairiais iššūkiais, bet tai vienas sunkiausių laikotarpių per visą įmonės gyvavimą“, – neslėpė M. Gruzdenė.

Verslo genocidas

Verslas jau seniai gyvena džiunglių sąlygomis – tvirtina Panevėžyje veikiančio viešbučio „Romantic“ ir jame įkurto restorano „À La Carte“ generalinė direktorė Dalia Remeikaitė.

„Kažkada ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui sakiau: jei karvei duotume mažiau ėsti ir dažniau melžtume, ar tikrai ji daugiau duotų pieno? Su verslu lygiai taip – jeigu nesudarysi sąlygų veikti, jis bus uždarytas. Lietuva vykdo savotišką verslo genocidą. Esantieji valdžioje, neturėję net kioskelio, apskritai nesupranta, kas yra verslas, iš kur sunešamas biudžetas. Tai, kas vyksta dabar, yra visiška Vyriausybės kompetencijos stoka“, – žėrė panevėžietė.

Pasak D. Remeikaitės, Lietuvoje yra sėkmingai veikiančių verslų, kurie pagrįstai gali didžiuotis milžiniškomis apyvartomis, tačiau maitinimo verslas – sektorius, labiausiai nukentėjęs nuo pandemijos. Visgi valdžia, užuot ieškojusi sprendimų, pasak viešbučio ir restorano valdytojos, rėžia, kad verslas visuomet yra rizikingas.

„Tai cinizmo viršūnė. Aš žinau, kad išgyvensiu. Jau teko pereiti naktinių reformų pasekmes, teisėtvarkos siautėjimus, išgyvensiu ir tai. Bet kiek pažįstu verslininkų, visi, kas tik gali, jau bėga iš Lietuvos, keliasi į kaimyninę Lenkiją. Kita vertus, jeigu neišgyvensime, vadinasi, taip ir reikia. Ir nėra ko pykti ant valdžios: kokie mes, tokia ir valdžia“, – sako verslininkė.

Ar po šio sunkmečio regionuose dar liks kur nueiti papietauti, susitikti išgerti kavos, verslininkai palieka atvirą klausimą. P. Židonio nuotr.

Nuims karūnas

Ieškant taupymo būdų, „Romantic“ viešbutyje jau uždarytas baseinas. Negana to, pasak D. Remeikaitės, teko sumažinti ūkvedžių etatų, atsisveikinti su viena virėja. Verslininkė neatmeta, kad tai dar ne pabaiga.

Mat augant infliacijai, teks kelti ir darbuotojų atlyginimus, o to neišgalint reikės dar mažinti darbuotojų skaičių.
D. Remeikaitė svarsto, kad šiame sunkmetyje išgyvens tie verslai, kurių vadovai nebijo raitotis rankovių.

„Lietuvoje vis dar yra didybės manija. Užsienyje verslus kuria patys savininkai, pavyzdžiui, vyras stovi už baro, o žmona sukasi virtuvėje. Lietuvoje vis dar tarsi neprestižas pačiam dirbti, o kai visi darbuotojai samdomi, sąnaudos išauga. Kam savigarba neleis nusiimti karūnos, tas bankrutuos“, – mano D. Remeikaitė.

Pasak verslininkės, jų įmonę gelbsti tai, kad rizikos diversifikuojamos: po „Romantic“ viešbučio stogu veikia restoranas, viešbutis, sporto klubas, SPA.

„Mažam verslui Lietuvoje visada buvo sunku, ypač paslaugų sektoriui. Teks mokytis skaičiuoti ir nebedirbti vien dėl darbo“, – sako D. Remeikaitė.

Agnę Butautaitę apstulbino valdžios sprendimas tokioje sudėtingoje situacijoje maitinimo verslui panaikinti lengvatinį PVM. P. Židonio nuotr.

Keliasi į kitą šalį

Pačiame Panevėžio centre veikiančios populiarios kavinės „Kavos dėžutė“ savininkė Agnė Butautaitė viliasi, kad valdžios sprendimas nebepratęsti lengvatinio PVM tarifo restoranų ir kavinių veiklai bus pakeistas. Anot jos, klientų kol kas nemažėja, tačiau nežinia, kaip viskas gali pakrypti, kai prasidės šildymo sezonas.

„Prisipažinsiu, mus labai nustebino valdžios sprendimas didinti PVM esant tokiai sudėtingai situacijai. Bet vis dar turime vilties, kad kažkas pasikeis. Dar nespėjome net apsvarstyti, kaip toliau gyvensime, ar keisime kainodarą ir kiek“, – svarsto A. Butautaitė.

Ji su mylimuoju prancūzu Christophu Pfeilstueckeriu, prieš įkurdami „Kavos namus“ Panevėžyje, daug metų dirbo užsienyje. Anot verslininkės, daugelyje šalių maitinimo veiklai yra taikomas lengvatinis PVM tarifas net ir nesant sudėtingai situacijai.

„Vieni mūsų draugai taip pat norėjo kurti savo maitinimo verslą Lietuvoje, bet kai sužinojo, kad čia net 21 procento PVM tarifas tokiai veiklai, išvažiavo gyventi ir kurti verslą į kitą šalį. Konkuruoti, kai tokios nelygios sąlygos skirtingose šalyse, išties sudėtinga“, – teigė A. Butautaitė.

Iš neįgaliojo atima protezą

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė Seime surengtoje diskusijoje tvirtino, kad lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas viešbučiams turėtų būti paliktas visam laikui, o restoranams pratęstas bent metams. Dėl viešbučių, ji prašo nebejuokinti Europos kas keturis metus keičiant PVM tarifą.

Asociacija skaičiuoja, kad viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai kilo 125 proc., žaliavos – 51 proc., o darbo užmokestis – 25 proc. Kai kurie restoranai patyrė šoką dėl per 8 pastaruosius mėnesius 600–700 proc. išaugusių sąskaitų už elektrą, vandenį, dujas.

„Keista ir tai, kad mūsų valdininkai, spręsdami problemas, dažnai remiasi Europos šalių pavyzdžiu, tačiau PVM atveju jie nenori atsižvelgti į europinę praktiką. Net 22 iš 27 šalių taiko restoranų sektoriui sumažintą PVM. Dauguma jų tai daro ne tik krizės metu, bet nuolat“, – sako E. Šiškauskienė.

Ji įspėja: 55 000 darbuotojų turinčiame svetingumo versle gali prasidėti masiniai atleidimai, veiklos stabdymai ar net bankrotai. Per aštuonis 2022 metų mėnesius bankrotų restoranų ir viešbučių sektoriuje užfiksuota net 81, o tai yra net 2,6 karto daugiau nei per „kovidinius“ 2020-uosius ir 2021 metus kartu sudėjus.

„Ministrė teigia, kad lengvatą reikia atimti, nes restoranų veiklos rodikliai pagerėjo. Bet toks ir buvo lengvatos tikslas! Įsivaizduokim, kad Finansų ministerija kojos netekusiam žmogui padovanoja protezą, o kai jis pradeda vaikščioti, dovaną atima, motyvuodama tuo, kad žmogus jau vaikšto, todėl jam protezo nebereikia. Čia tokia pati logika“, – palygino E. Šiškauskienė.