Panevėžietės A. Ladavičienės namą puošia šeimininkės sukurtų daugiau nei 3200 margučių. G. Kartano nuotr.

Kiemuose ir aikštėse – Velykų puošmenos

Kiemuose ir aikštėse – Velykų puošmenos

Artėjant Velykoms, miestuose ir kaimuose kiemai bei aikštės dabinasi margučiais. Panevėžiečių išmonė, regis, begalinė – vieni medžius puošia tikrais margintais kiaušiniais, kiti velykines grožybes gamina iš oro sąlygoms atsparių medžiagų.

Panevėžietės Aldonos Ladavičienės namą Vydūno gatvėje jau beveik savaitę puošia tūkstančiai įvairiaspalvių margučių.
Visi jie – kiaušinių kevalai, apnerti įvairiaspalviais siūlais.
Vieni sukabinti kaip girliandos, kiti surišti į įvairių formų specialius rėmelius tarsi į korius ar tiesiog didžiulius margučius. Supasi iš margučių sukomponuoti drugeliai, gėlės, linksmi žmogeliukai.
A. Ladavičienė pasakoja šiemet pakabinusi daugiau nei 3200 margučių.
Daugiausia jų susikaupė per dešimtmetį.
Tačiau nuo praėjusių Velykų panevėžietė savo kolekciją papildė dar 500–600 margučiais.
A. Ladavičienė kiaušinių lukštus renka ištisus metus – nuo vienų Velykų iki kitų. Šeima jau įprato, kad žalio kiaušinio mušti negalima.
„Išpučiu kiaušinio turinį, kad liktų tuščias lukštas“, – pasakoja per daugybę metų tą daryti įgudusi margučių kūrėja.
A. Ladavičienė kiaušinius dekoruoja žiemą, kai yra daugiau laiko – juos apneria.
Anksčiau namo fasadą ir medžius puošdavusi dažytais margučiais, tačiau tokie siūbuodami daužydavosi vienas į kitą, dažniau duždavo.
Dabar apnertieji daug tvirtesni.

Pagyrė ir kariai

A. Ladavičienė, padedama dukros ir žento, margučius ant namo sienos sukabino Verbų sekmadienio išvakarėse.
Kūrėja tikisi, kad jie išbus apie tris savaites – planuoja nuimti tik po Atvelykio.
Vien pasirengimas kabinti užtrunka apie savaitę, o tūkstančius margučių gražiai sudėlioti prireikia maždaug pusdienio.
Anksčiau margučiai siūbuodavo ir ant obelų, tačiau šiemet atsisakė šios minties – papuošė balkoną ir namo sienas.
„Puošdami medžius, nors ir labai saugome, vis tiek nulaužome būsimus žiedelius, paskui obuolių neturime“, – subtilybes paaiškina A. Ladavičienė.
Išskirtinai namą Velykoms papuošusi panevėžietė šypsosi: jos margučiai nelieka nepastebėti. Jau įprasta, kad niekas pro tokį grožį negali praeiti nesustojęs, jo nenufotografavęs.
A. Ladavičienė džiaugiasi sulaukianti ir kaimynystėje įsikūrusių krašto apsaugos savanorių pagyrų. Kai kurie net pastebėjo, kad šiemet ant namo daugiau margučių nei pernai.

G. Kartano nuotr.

G. Kartano nuotr.

Suvienijo raguviškius

Kiaušinius jau numargino ir Panevėžio rajono miesteliai.
Raguvos kultūros centro meno vadovė Kotryna Juškaitė pasakoja, kad Velykų medis Raguvoje puošiamas nuo 2016-ųjų.
Ši idėja prieš devynerius metus kilo Trečiojo amžiaus universiteto Raguvos fakulteto dekanei Irenai Sabaliauskienei, tokią tradiciją mačiusiai Vokietijoje.
Iš pradžių Raguvoje margučiais buvo puošiamas Šv. Florijono aikštėje pasodintas ąžuolas, tačiau jam paaugus, viršutinės šakos tapo sunkiai pasiekiamos.
Kurį laiką Velykų medeliais tapdavo aikštėje esančios nedidelės pušaitės.
„Šįmet vėl grįžome prie ąžuoliuko. Sugalvojome ne visą medį, tik apatines šakas puošti, gausiai margučių prikabinti“, – pasakoja K. Juškaitė.
Ant Raguvos ąžuolo margučiai siūbuos iki Atvelykio.
Pasak K. Juškaitės, miestelio velykinė puošyba suvienija visą Raguvą: kiaušinius margino dvi bendruomenės, moksleiviai, darželinukai, Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai ir kt.
Visiems keliama vienintelė sąlyga – margučiai turi būti iš oro sąlygoms atsparios medžiagos.
Kiek raguviškių pagamintų margučių sutūpė ant ąžuolo šakų, net nebandyta skaičiuoti.
„Per devynerius metus surinkome tikrai nemažai, bet neskaičiavome. Turbūt jau reikėtų“, – svarsto K. Juškaitė.
Ji džiaugiasi, kad tokia velykinės puošybos tradicija Raguvoje populiarėja, jau gražinasi ir miestelio daugiabučiai.

Raguviškių Velykų medžiu tapo ąžuolas. K. Juškaitės nuotr.

Raguviškių Velykų medžiu tapo ąžuolas. K. Juškaitės nuotr.

Užkrečiamas pavyzdys

Atvažiuoti šiomis dienomis į Miežiškius ir nepervažiuoti senuoju tiltu per Nevėžį – tarsi nepajusti Velykų.
Tiltą puošia vazonai su pavasariniais žalumynais, dekoratyviniai inkiliukai, verbos, sutūpė ir auksarankių apnerti margučiai.
Bendruomenės pirmininkė Jūratė Kuzminienė pasakoja, kad idėja puošti ne tik miestelį, bet ir tiltą pernai kilo Rimai Pukėnienei. Jos vyras Kęstutis šiemet specialiai tam prigamino inkiliukų.
Apnerti putplasčio kiaušinius bendruomenės nares mokė viena miežiškietė, prie namų puošianti savo Velykų medį.
Moterys apnėrė apie šimtą margučių, iš jų 80 puošia tiltą, o kiti – gerokai didesni – miestelio erdves.
„Manėme, kad darbo imsimės tik keliese, bet įsitraukė visa bendruomenė. Kas žalumynų, kas samanų nešė, pagelbėjo kas kuo galėjo. Juokaujame, kad žmonės užsikrėtė tais nertais kiaušinukais. Važiuodami per kaimą matome daug papuoštų kiemų. Anksčiau tikrai tiek nebūdavo“, – džiaugiasi J. Kuzminienė.

Miežiškiuose Velykų simbolis – išradingai papuoštas senasis tiltas per Nevėžį. J. Kuzminienės nuotr.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų