Soc. tinklų nuotr.

Keturkojį bėglį gaudė su policija

Paklydę šunys ar katės nieko nebestebina. Panevėžiečiams pavyko rasti ir tikriesiems šeimininkams grąžinti papūgėlių, triušių, net ožį. Tačiau šįkart pasitaikė neįprastas bėglys. Į veršelio, kone mėnesį zyliojusio laukuose netoli Upytės, gaudynes įsitraukė ne tik šeimininkas, bet ir policijos pareigūnai.

Neklaužada mažylis

Pagalbos prašymas keturkojui mažyliui rasti saugų prieglobstį plito ir socialiniuose tinkluose. Tiesa, kai kas kurpė planus ir apie gardų kepsnį, tik kad bėglys tokiu tapti nepanoro.

Upytės gyventojai ar pro šią gyvenvietę važiuojantieji pastarąsias savaites stebėdavo keistą reginį – apsnigtuose laukuose besiganantį veršelį, pasipuošusį garbanomis. Nors ne vienas bandė arčiau prieiti, paklydėlis papustydavo padus. Kai kurie net spėliojo, ar tai nebus nuo bandos atsiskyręs stumbriukas. Visgi paaiškėjo, kad tai Naujamiestyje gyvenančio ūkininko Algio Augėno turtas. Iš aptvaro ištrūkus visai bandai, mažiausias jos narys spruko į vos kelis kilometrus nutolusią Upytę. Nors bėglį pats ūkininkas ne kartą bandė parsivilioti, šį labiau traukė laisvė. Netekęs kantrybės, ūkininkas jau buvo besiūlantis šautuvus trauktis medžiotojams, tačiau praėjusį savaitgalį lakstūnas pagaliau buvo sučiuptas ir pargintas namo.

Ieškojo ir pareigūnai

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis pasakojo, kad pareigūnai ne taip jau retai sulaukia prašymo padėti surasti dingusius keturkojus ar jų šeimininkus. Gana dažnu atveju tai atveda prie didesnių problemų – paaiškėja, kad gyvūnai nuklydo nuo savo namų ir liko be priežiūros sušlubavus šeimininko sveikatai ar net mirus. Šįkart dar sausio vidury policija sulaukė dviejų pranešimų iš gyventojų, kad netoli kelio prie Upytės blaškosi veršelis.

„Tai kelia grėsmę eismo saugumui, todėl į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos ekipažai. Tačiau abi dienas atvykę pareigūnai gyvūno jau neberasdavo. Buvo apklausti ir vietos gyventojai, bet šio veršelio taip niekas ir nepasigedo“, – sakė T. Martinaitis.

Lauke nepražūtų

Krekenavos apylinkėse dirbantis veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža teigė, kad atrasti tikruosius gyvūno šeimininkus nėra sudėtinga – paprastai visi veršeliai ausyje turi specialų auskarą, pagal kurį galima nustatyti savininką. Didesnė problema yra sugauti gyvūną, tačiau identifikacinius numerius galima pamatyti ir pro žiūronus. Jo teigimu, stumbriukas ten tikrai negali būti, nes stumbrų bandos dabar telkiasi netoli Kėdainių rajono, taip pat aplink Linkaučius.

„Šiuolaikinis žmogus dažnai galvoja, kad veršelį vos ne į lovą reikia guldyti.“

Ž. Vaišvila

„Žindukas laukinėje gamtoje neišgyvens, bet jeigu mėnesio ir daugiau, tikrai nepražus. Tikros žiemos nėra, tad gali eiti į želmenis ir užkandžiauti. Paprastai, jeigu veršelis gero įmitimo, pareina pats į namus, nebent būtų pabėgęs bevežant į skerdyklą“, – kalbėjo A. Lūža

Paragavo laisvės

Upytės įžymybe tapęs veršelis paspruko ne iš skerdyklos, o iš ūkininko A. Augėno aptvaro. Pats Upytėje gyvenantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila teigė informavęs ūkininką, kur jo bėglys apsistojo. Tačiau bėda, kad vos kelias dienas pabuvęs laisvėje veršelis sulaukėjo ir niekaip nesileido pagaunamas.

„Kiek žinau, iš aptvaro ūkininkui ištrūko keli galvijai. Pats mačiau, kaip juos gaudė, bet tas veršelis niekaip nenorėjo grįžti į aptvarą. Jau net medžiotojų prašė, kad jeigu nepavyktų sugauti, jį nušautų. Bet gal to neprireikė“, – pasakojo Ž. Vaišvila.

Į lovą neguldys

Direktoriaus teigimu, jų tarnyba bausti ūkininko už galvijų nepriežiūrą neturi preteksto, mat bėglį ne ūkininkas pazylioti išleidęs, o šis pats iš aptvaro nešė kudašių. Nuo ūkininko valdų iki Upytės, kur ir slapstėsi bėglys, – apie du kilometrai per laukus.

Tiesa, ūkininko A. Augėno galvijai jau ne kartą yra atsidūrę dėmesio centre. Pernai ir tarnyba buvo sulaukusi gyventojų skundo, kad spaudžiant 25 laipsnių šalčiui ūkininkas savo galvijus išginęs į lauką. Tačiau paaiškėjo, kad laukuose ganėsi šalčių nebijantys mėsiniai hailendų mišrūnai.

„Pernai buvome sulaukę skambučio, kad šio ūkininko galvijai viduryje žiemos šąla lauke, bet reikia suprasti, kad šitiems mėsiniams galvijams jokie minusai nėra baisūs. Visą savo gyvenimą jie praleidžia lauke. Juk ir miško žvėrims niekas tvartų nestato, bet šiuolaikinis žmogus dažnai galvoja, kad veršelį vos ne į lovą reikia guldyti. Augęs lauko sąlygomis, ir šis bėglys tikrai nesušals“, – kalbėjo Ž. Vaišvila.

Visgi savąjį paklydėlį ūkininkui A. Augėnui pavyko sučiupti ir parsivesti į tvartą.

„Porą savaičių gaudėme, laukuose tą padaryti ne taip paprasta. Bet savaitgalį pavyko užspeisti į kampą. Ir pagaliau visi sugrįžo į aptvarus“, – džiaugiasi bėglį veršelį susigrąžinęs ūkininkas.