-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kad visos ligos nuo nervų, jau seniai tapo priežodžiu. Bet mūsų dienų medicina tą iš tiesų patvirtina moksliškai.
Pasirodo, bemaž 60 proc. lėtinių ligų išsivysto dėl psichologinio pobūdžio priežasčių – „kenksmingų“ minčių, emocijų, išgyvenimų. Bet ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad daugelio ligų eiga tik 15 proc. priklauso nuo gydytojo ir gydymo, o likusius 85 proc. neva lemia mūsų pačių požiūris ir psichologinis nusiteikimas.
Nejaugi išties visos kasdienės mūsų mintys ir išgyvenami jausmai kerta per vieną ar kitą organą?
Jeigu ir ne jūs patys, tai veikiausiai kas nors iš jūsų šeimos narių, giminaičių ar kolegų kenčia dėl vadinamojo meteojautrumo. Kai vėsius orus keičia šilti arba atvirkščiai, ar pranešama apie magnetines audras, šie nelaimėliai priversti griebtis vaistų, o kartais net išvis sunegaluoja.
Tačiau psichiatrai sako, kad jeigu pažvelgtume į orams jautrius žmones atidžiau, visi jie turi bendrų bruožų. Tai nerimo kamuojamos, lengvai įtaigai pasiduodančios asmenybės, kurios dažnai jaudinasi be priežasties arba sielojasi dėl smulkmenų, yra linkusios iš musės daryti dramblį. Nuolat pasiduodant panašioms mintims bei emocijoms, sutriks vegetacinės nervų sistemos darbas, tai dažnai pasireiškia būtent tokiais sveikatos sutrikimais kaip meteojautrumas.
Patarimas. Sureguliuoti nervus pagelbės prieš miegą vartojami raminamieji preparatai – 25 lašai sukatžolės ar valerijonų arba pusė stiklinės jonažolių nuoviro.
Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.
Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis sugriuvo.
Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas kitas pagailės?
O kaip tik šito daryti ir negalima.
Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nevertėtų, nes gailestis ne mažina, o priešingai – dar labiau didina įtampą ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.
Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet, be jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės, išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:
– virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),
– apatinė depresija,
– hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),
– vegetacinė kraujagyslių distonija,
– bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.
Patarimas. Gailestį sau geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais, augintiniais.
Jau seniai pastebėta, kad agresyvios, diktatoriškų bruožų turinčios asmenybės dažnai būna labai prieštaringos: tokie žmonės nepamatuotai griežti, reiklūs, bet sykiu ir sentimentalūs. Jie gali terorizuoti aplinkinius, iškankina net savo artimuosius, tačiau patys atsisako priimti meilę, palaikymą ir kenčia dėl nesupratimo bei vidinės vienatvės.
Pripratę į viską, reikia ar nereikia, reaguoti puolimu, šie žmonės neretai būna jautrios sielos ir itin priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. Jiems labai sunku rasti gyvenime ramybę, pažinti paprastą žmogišką laimę. O dar jie visiškai nesugeba atsipalaiduoti.
Tokia nesibaigianti įtampa, nuolatinė kovinė parengtis brangiai kainuoja. Ir pirmiausia pakerta širdies kraujagyslių sistemą, ypač pačią širdį. Rezultatas – didėja miokardo infarkto rizika.
Taip pat pastebėta, kad bėdų dėl širdies turi iš pažiūros visiškai priešingo būdo žmonės: geraširdžiai, silpni, neveiklūs. Skirtingai nei agresoriai, jie sielojasi dėl viso pasaulio, tačiau nebando ničnieko daryti, kad ką nors pakeistų. Ta nerealizuotos meilės viskam, kas gyva, jūra juos nepaprastai slegia, tačiau pasitikėjimo savimi trūkumas trukdo panaudoti gausius sielos išteklius pagal paskirtį. Ir sielvartingi išgyvenimai perauga į širdies ligas.
Patarimas. Tiek agresyviems žmonėms, tiek imantiesiems kiekvieną smulkmeną į širdį palengvės pabendravus su psichologu, pasisėmus patarimų iš tinkamų psichologijos knygų.
Refleksijos, savo paties veiksmų ir poelgių analizė, gėrio ir blogio juose apmąstymas, dvejonės dėl jų teisingumo… Žmonėms, kuriems tas būdinga, retai įsivelia į atvirus konfliktus, gyvena „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kaip gerai tuomet būtų“ nuotaikomis visiškai nebandydami siekti to, ko trokšta, – mieliau guodžiasi fantazijomis.
Dažniausiai tai nervingos ir kaprizingos asmenybės, nemokančios išsivaduoti iš streso ir įtraukiančios jį kuo giliau vidun. Taip gimsta dusulio priepuoliai, kai atrodo, kad trūksta oro normaliai kvėpuoti.
Patarimas. Aktyvus gyvenimo būdas nepalieka laiko kapstytis savyje. Susiraskite pomėgį, kurio imtumėtės aistringai. Idealu, jeigu tai būtų mylimas darbas, teikiantis ir naudą, ir kasdienį pasitenkinimą.
Jeigu santykiai šeimoje įtempti, kreipkitės psichologo pagalbos.
Sveikatą žaloja ne tik pyktis ir agresija – kardinaliai priešingos emocijos irgi yra ne ką mažiau pavojingos. Pavyzdžiui, perdėtas santūrumas.
Austrų kilmės psichosomatikos specialistas Valteris Pioldingeris net akmenų susidarymą inkstuose ir visokius kitokius užsistovėjimus žmogaus organizme aiškino tuo, kad mes slopiname savo emocijas, neleidžiame joms prasiveržti į išorę – ir ne tik pykčiui, bet ir džiaugsmui. O nuolatinė kova tarp įgimto ūmaus būdo ir visuomenėje taip vertinamo bei propaguojamo šalto proto net gali sukelti intoksikaciją. Todėl itin santūrius žmones dar kamuoja ir nuolatiniai galvos skausmai bei migrenos.
Tas pat sakoma ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.
Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).
Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, dėl to šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.
Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.
Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti šokdindamas kraujospūdį.
Ir kraujospūdis, beje, su laiku kyla vis aukščiau ir aukščiau.
Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminamosios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir savitaigos treniruotės. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą ir panašiai.
Kokie jausmai, manoma, kenkia kuriems organams.
Galva. Liguistas gailestis sau sukelia depresiją, perdėtas santūrumas – galvos skausmus ir migreną.
Plaučiai. Refleksija, atgailavimas, nuolatinės dvejonės gilina patiriama stresą, provokuoja dusulio priepuolius ir didina astmos bei kitų bronchų bei plaučių ligų riziką.
Kaklas. Minkštakūniškumas, kitų žmonių problemų užsikrovimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, nepasitikėjimas aplinkiniais ir nuolatinis dūrio į nugarą laukimas verčia mus nejučiomis įtraukti galvą į pečius, dėl to didėja kaklui tenkanti įtampa.
Nugara. Nereikalingumo jausmas, palaikymo neturėjimas, visiška vienatvė ir neviltis – tai našta, sulenkianti mūsų stuburą. Pradedame kūprintis, sutrinka mūsų laikysena, paūmėja osteochondrozė.
Širdis. Pyktis, agresija sukelia įtampą, kuri galiausiai net gali išprovokuoti infarktą. Taip pat širdį ėda savo paties silpnumo suvokimas, kai degate noru pakeisti esamą situaciją, tačiau ničnieko nedarote – toliau sėdite sudėję rankas, nes nepasitikite savimi.
Inkstai. Ambicingumas, noras prisiimti viską sau, bet nepakenkti aplinkiniams, nuolatinė kova tarp aistringos prigimties ir racionalaus proto lemia organizme užsistovėjimo procesus, taigi didina akmenligės riziką.
Kraujagyslės. Nerimas, nerimastingumas, audringas reagavimas į stresą išderina kraujagyslių tonusą – dėl pernelyg dažnų streso hormono adrenalino pliūpsnių jos nebesusitraukinėja taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia. Todėl kraujospūdis ima šokinėti dažniau ir vis aukščiau, išsivysto hipertenzija.
Skrandis. Agresyvumas ir piktumas pagreitina maisto kelionę virškinimo traktu, o baimė ir depresyvumas – priešingai, sulėtina virškinimą išprovokuodami spazmus. Liguistas pareigingumas ir įniršio priepuoliai gali sukelti skrandžio opaligę.
Medicinos profesorius iš Danijos Johanas Bekmanas atliko labai įdomų tyrimą, palygino žmogaus asmenybės bruožus su tuo, kaip dažnai jis serga labiausiai paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Taip paaiškėjo, jog užsikrėsti ir susirgti labiausiai rizikuoja žmonės, kuriems „nepasisekė“ turėti tam tikrų charakterio bruožų, profesoriaus vadinamų padidėjusio jautrumo infekcijoms šaltiniu. Štai jie:
1) užsispyrimas ir nelankstus būdas,
2) savigrauža ir nuolatinis kaltės jausmas,
3) negatyvus požiūris į save ir aplinkinius,
4) įtarumas,
5) negebėjimas atleisti ir pykčio laikymas,
6) pažeidžiamumas ir įtaigumas,
7) nuolatinis susirūpinimas ir nepasitikėjimas savimi,
8) nemokėjimas suvaldyti jausmų,
9) nestabilumas ir agresyvumas,
10) liguistas patiklumas ir negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus.
