Muzikantas ir dainų kūrėjas S. Urbonavičius-Samas jaunimui suprantama kalba kalbėjo, kaip svarbu yra pasirūpinti savo psichine sveikata ir nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.

Jaunimui – apie psichinę sveikatą

Jaunimui – apie psichinę sveikatą

 

Suskaudus gerklei ar pilvui daugelis suskumba kreiptis į gydytojus, tačiau kai skauda viduje, užvaldo depresinės nuotaikos ar sunku susitvarkyti su emocijomis, dažnai žmonės užsidaro savo kiaute. Juk kreiptis pagalbos į psichologus ar psichiatrus vis dar kažkodėl gėda ir nedrąsu.

Tačiau slepiamos vidinės problemos niekur nedingsta, tik dar labiau auga. Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Panevėžio švietimo centru, siekdami laužyti šias stigmas ir stereotipus, gruodžio viduryje Aukštaitijos sostinės gimnazistus pakvietė į moksleivių konferenciją „Sveikas ir stiprus emociškai“. Konferencija buvo organizuota jau trečią kartą. Apie tai, kaip svarbu rūpintis savo vidine būsena, su moksleiviais kalbėjosi ne tik šios srities specialistai, bet ir jaunimo autoritetu laikomas muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas, iš anksto parengtus pranešimus skaitė ir patys gimnazistai.

Kaip teigė renginį vedęs S. Urbonavičius-Samas, kai viduje yra blogai, kai kažkas atstumia ar net tyčiojasi, vidinė savijauta – labai bloga. Tačiau tai baisu pripažinti ar tuo labiau atvirai kalbėti, nes dažnai niekas nemato, kaip skauda. Kai kompiuteris prisigaudo virusų, jį skubame tvarkyti ir valyti, tai kodėl vengiama pasirūpinti savo psichine sveikata? O pradėti galima kad ir nuo įvairių priklausomybių atsisakymo – liautis ilgas valandas spoksoti į telefonų ar išmaniųjų įrenginių ekranus ar šlamšti saldėsius.

„Galima naudotis technologijomis, gerti kokakolą, bet tam, kad netaptume asilėliais, reikia pasirūpinti ir savo vidine higiena – bent kelias dienas per savaitę atsiriboti nuo technologijų ar atsisakyti cukraus. Iš karto pasijusite geriau, nes priklausomybės mus daro neatsparius. Savo psichine sveikata reikia rūpintis dabar, nes paskui gali būti per vėlu“, – jaunimui kalbėjo Samas.

Reikia griauti stereotipus

Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Vijolė Miškinienė teigė, kad jaunimui organizuotos konferencijos „Sveikas ir stiprus emociškai“ tikslas – skatinti moksleivius daugiau domėtis savo psichikos sveikata, suvokti, kaip žmogaus organizmas reaguoja į stresą, padėti rasti sau tinkamus streso įveikimo būdus bei savo įžvalgomis pasidalyti su bendraamžiais. Deja, mūsų visuomenėje vis dar gaji stigma, kad kreiptis pagalbos į psichologus gėda. Užsienyje situacija seniai pasikeitusi – čia jau tapo madinga eiti pas asmeninį psichologą, kuris padėtų susidoroti su savo bėdomis ar asmeniniais išgyvenimais.

„Kažkodėl pas mus vis dar vyrauja požiūris, jeigu žmogus nesusitvarko su savimi, kažkas su juo ne taip. Jeigu jau eina pas psichologą, tokio žmogaus pradedama vengti. O patyčios veda prie dar didesnių bėdų. Tačiau slėpti savo išgyvenimų ir problemų nereikia, nes tokiu atveju jos tik auga. Ši konferencija – tai tarsi paskatinimas jaunimui nebijoti kalbėti. Ateityje tokių renginių bus daugiau, nes turime griauti tuos stereotipus ir stigmas apie psichinę sveikatą“, – pažymi V. Miškinienė.

Jos teigimu, jaunoji karta gal jau šiek tiek kitaip žiūri į rūpinimąsi savo psichine sveikata, bet jie vis dar jaučia stiprią tėvų įtaką. Be to, tai, ką kalba pedagogai, specialistai ar tėvai, jaunimas dažnai nenori girdėti. Todėl konferencijoje iš anksto parengtus pranešimus apie tai, kaip būtų galima stiprinti savo psichinę sveikatą, skaitė ir bendraamžiai. Moksleiviai pristatė būdus, kaip stiprinti savo gerą savijautą ir kas padeda pasijusti geriau. Tai kokybiškas miegas, nuoširdus pašnekesys su draugu, gera juoko dozė. Gimnazistai taip pat kalbėjo apie motyvaciją veikti bei tai, jog pripažinimas, jog jautiesi nekaip, taip pat yra žingsnis į priekį.

Jaunimui suprantama kalba su jais bendravo muzikantas bei dainų autorius, buvęs panevėžietis S. Urbonavičius-Samas. Pasak V. Miškinienės, džiugu, kad jaunimą į savo patalpas priėmė Panevėžio savivaldybė. Mat kai dėmesį į problemas atkreipia ir politikai, jas spręsti tampa lengviau.

„Mūsų gyvenimo tempas tapo toks greitas, kad turbūt ir netyčia pasakote vienas kitam užgaulų žodį, o kitas dėl to įsižeidžia ir užsisklendžia savyje. Bet to daryti tikrai neverta. Stiprus ne tas, kuris sugeba pergyventi savyje nuoskaudą, o tas, kuris išdrįsta ją garsiai išsakyti. Tikiu, kad ši konferencija visiems suteiks daug žinių ir atrasite naujų problemos sprendimo būdų“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė mero pavaduotojas Valdemaras Jakštas.

Sirgti gali visi

Panevėžio savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo srityje dirbanti specialistė Monika Gritėnaitė tvirtino, kad neskirdami dėmesio psichinei sveikatai, o tai padaryti labai lengva, nes psichinės ligos fiziškai nematomos – galime sulaukti labai skaudžių padarinių. Nors Lietuvoje savižudybių skaičius po truputį mažėja, Panevėžyje jis auga.

„Todėl labai daug dėmesio turime skirti prevencijai, kalbėjimui, supratimui, atjautai, saugumui“, – teigė M. Gritėnaitė.

Ilgą laiką Didžiojoje Britanijoje gyvenusi specialistė pripažįsta, kad ją pačią kiek stebina, jog Lietuvoje, skirtingai nei Vakaruose, vis dar vengiama kalbėti apie psichikos problemas. Jos nuomone, tam daugiausia įtakos turi didelė stigmatizacija. Kažkodėl manoma, kad visi žmonės yra dvasiškai sveiki, todėl psichiatrų, psichologų ir kitų specialistų pagalba reikalinga tik psichikos ligoniams.

„Kažkodėl manoma, kad į specialistus pagalbos kreipiasi tik ligoniai, o kiti psichikos problemų net negali turėti. O jeigu jau žmogus serga – jis silpnas. Bet tai yra klaidinga nuomonė. Mes niekada negalime žinoti, ar tam tikri gyvenimo įvykiai nepastūmės prie negatyvių minčių. Visi esame tik žmonės – jausmingi, jautrūs“, – kalbėjo psichikos sveikatos specialistė.

Šiuolaikinio gyvenimo rykštė

Tenka pripažinti, kad mūsų laikmečio žmonės turi gerokai daugiau psichinės sveikatos bėdų. Ir tam didelės įtakos turi pasikeitęs gyvenimo būdas. Ne tik spartus gyvenimo tempas ir šiuolaikinio gyvenimo palydovas stresas, bet ir nemažą įtaką psichinei sveikatai turintys socialiniai tinklai, per didelis cukraus, taip pat psichotropinių medžiagų vartojimas bei fizinio aktyvumo stoka.

„Tiek daug pigios energijos, tokios kaip cukrus, mūsų vaikai niekada nevartojo. O kur dar pasyviai leidžiamas laikas prie išmaniųjų technologijų. Tai mūsų psichiką veikia tiesiogiai“, – pabrėžia M. Gritėnaitė.

Jos tvirtinimu, labai svarbu, kad suaugusieji bet kokioje situacijoje palaikytų vaikus ir jaunimą. Kad jaunuoliai drąsiai pravertų mokyklos psichologo kabineto duris, jie neturi jaustis kažko prisidirbę ar blogi, atvirkščiai – turi žinoti, kad čia sulauks reikiamos pagalbos. Tiesa, nors psichinei sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio, psichologų mieste trūksta, o dirbančiųjų krūviai didžiuliai. Tačiau pagalbą visuomet galima rasti.

„Panevėžio visuomenės sveikatos biuro durys visuomet atviros – jeigu negalėsime padėti patys, visuomet nukreipsime pas tos srities specialistus. Svarbu nebijoti priimti pagalbą“, – akcentavo M. Gritėnaitė.

 

Komentarai

  • Tikras banditas. O dainos skirtos jaunima is kelio vesti!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų