Iš ko susideda elektros kaina ir kodėl dabar ji tokia aukšta?

Sekundė
Aktualijos
2022.04.15 15:07

Iki prasidedant elektros rinkos liberalizacijai, retas susimąstėme, kaip elektra pasiekia namus ar kas sudaro jos kainą. Dabar, kai reikia rinktis nepriklausomą tiekėją, šie klausimai kyla daugeliui. Tad kas sudaro elektros kainą, kodėl ji kinta ir ar tikrai visuomeninis tiekėjas elektrą šiandien parduoda pigiau?

Kas sudaro elektros kainą?

Elektros kainą sudaro ne viena dedamoji:

tai elektros energijos savikaina, už kurią elektra yra perkama elektros biržoje, ir tiekimo kaina, nustatoma tiekėjo;
VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos) nustatoma papildoma dedamoji prie skirstymo paslaugos kainos, skirta visuomeninio tiekėjo patirtiems nuostoliams dengti;
„Litgrid” elektros energijos perdavimo paslaugos kaina už persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais;
taip pat „Litgrid” kaina už sistemines paslaugas, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą;
ESO elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemosios įtampos tinklais kaina;
VIAP (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų) kaina, kurią nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba;
mokesčiai, kurie taikomi už elektros energiją, įprastai PVM mokestis ir akcizo mokesčiai.

Kodėl elektros kaina nuolat kinta?

Visų pirma, elektros pardavimo kaina vartotojams tiesiogiai priklauso nuo elektros kainos elektros biržoje, iš kurios ją perka tiekėjai. Elektros kainai biržoje įtakos daro daug išorės veiksnių. Pavyzdžiui dabar rekordiškai augančią elektros kainą lemia aukšta dujų kaina finansų rinkose.

„Dujų kainą rinkose nuo praėjusių metų rudens į viršų tempė geopolitiniai veiksniai (Rusija ribojo dujų pasiūlą Europai) bei prieš mėnesį įvykusi Rusijos-Ukrainos karinio konflikto eskalacija. Kodėl kalbame apie dujų kainą? Todėl, kad Europos Sąjungoje dujos sudaro išties nemažą dalį visoje elektros gamybos struktūroje. „Ourworldindata“ tinklapio duomenimis, 2021 m. Lietuvoje 34 proc. elektros buvo pagaminta iš dujų, Italijoje pernai 48 proc. elektros buvo pagaminta iš dujų, Latvijoje – 38 proc., Nyderlanduose – 44 proc. Tolesnė dujų kainų dinamika yra tam tikra prasme X faktorius, kuris nemaža dalimi nulems ir elektros kainų dinamiką Lietuvoje, taip pat kitose ES valstybėse narėse“, – situaciją komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Antra, elektros kaina kinta, kai keičiamos kitos elektros kainos dedamosios. Pavyzdžiui dabar, dėl to, jog vis dar pilnai neliberalizavome rinkos ir visuomeninis tiekėjas elektrą parduoda pigiau nei perka, reikia padengti susidariusį nuostolį. Jis yra dengiamas per Valstybines energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) 2022 m. pirmajam pusmečiui nustatytą elektros kainos dedamąją. Ji yra 10 kartų didesnė, nei ta, kurią turėjome 2021 metais (dabar – 1,192 ct/kWh, buvo – 0,112 ct/kWh be PVM).

Kodėl visuomeninis tiekėjas gali pasiūlyti kitokią kainą nei nepriklausomi tiekėjai?

Visuomeninis tiekėjas šiuo metu siūlo menamai mažesnę kainą, tačiau tai nereiškia, kad elektra vartotojams yra pigesnė. Visuomeninis tiekėjas elektrą perka dar brangiau nei nepriklausomi tiekėjai, nes nesudaro ilgalaikių kontraktų. O parduoda vartotojams pigiau. To rezultatas – visuomeninis tiekėjas per 2021 metus patyrė apie 104 mln. Eur nuostolį. Tą nuostolį kompensuoja visi elektros vartotojai per papildomą elektros kainos dedamąją, kurią nustato valstybė. Todėl dabar atrodo, kad visuomeninis tiekėjas siūlo mažesnę elektros kainą, bet taip iš tikrųjų nėra, tik tą pabrangimą reikės sumokėti vėliau.

Sustabdyti augančią visuomeninio tiekėjo skolą galima pilnai įgyvendinus elektros rinkos liberalizaciją, kuri, ekonomisto A. Izgorodino teigimu, ilgainiui elektros kainą mažins: „Kuo didesnė konkurencija elektros rinkoje, t.y. kuo didesnė yra elektros tiekėjų pasiūla, tuo geriau yra elektros vartotojams – verslui ir gyventojams. Netgi tuo atveju, jei elektros kaina rinkose lieka aukšta, elektros rinkos liberalizacija vis tiek yra naudinga elektros vartotojams. Pavyzdžiui, didesnis elektros tiekėjų skaičius gali lemti, kad elektros tiekėjai klientams gali siūlyti patrauklesnę, lankstesnę kainodarą, tam tikra prasme – įdomesnius elektros pirkimo planus.

Savo ruožtu, mažėjant įtampai elektros rinkoje, didesnė konkurencija atitinkamai lems ir galutinės elektros kainos vartotojams mažėjimą. Monopolinėje rinkoje vienas tiekėjas, neturintis konkurentų, nebus linkęs atsižvelgti į vartotojų interesus, todėl gali taikyti didesnį antkainį, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšti ir aukštesnės nei liberalioje elektros rinkoje elektros kainas“.